Pasak IBM specialisto, šiandien į Kauną atvyksta bosniai ne tik iš visos Europos, bet ir kitų šalių – JAV bei Kanados. Jugoslavijos karo metu didžiulius nuostolius patyrusiai šaliai šios rungtynės – tarsi antroji kova dėl savo nepriklausomybės, tai istorinė galimybė save pristatyti pasauliui.
- Kodėl atvykote į Kauną? Kokią reikšmę jums turi šio vakaro futbolo rungtynės?
- Tai mūsų istorinė galimybė iškovoti kelialapį į kitais metais vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą. Tai musų istorinė galimybė, pirmą kartą iškovojus nepriklausomybę mes esame taip arti išsvajoto tikslo. Anksčiau mūsų rinktinė du kartus bandė patekti į čempionatą, tačiau to padaryti nepavyko. Dabar trečiasis, ko gero, lemiamas bandymas, ir aš neabejoju, kad mums pavyks.
Manau, kad lietuviai mums padės iškovoti šį kelialapį. Žinau, kad jūsų rinktinė stipri, jai vadovauja naujas treneris, tačiau jums šių rungtynių rezultatas nėra toks svarbus, kaip mums.
Apie Lietuvą ir Kauną galiu pasakyti tik pačius geriausius atsiliepimus. Žmonės čia labai draugiški, kas mane nepaprastai džiugina, miestas ir šalis – labai gražūs.
- Šio vakaro mačo baigtį prilyginote kovai dėl šalies nepriklausomybės. Ar tai iš tiesų taip svarbu jums?
- Mano šalyje gyvena trys tautos, o sportas gali visas jas sujungti, o tuomet gyvenimas tikrai taptų geresniu.
Ko gero, mes esame viena didžiausių sirgalių grupių Europoje. Kiekvieną kartą, kad ir kur žaistų mūsų rinktinė, mes užpildome stadionus. Prieš dvejus metus į Prancūziją buvo atvykę 35 tūkst. bosnių iš viso pasaulio.
Jugoslavijos karo metu išvyko ir kitose šalyse apsistojo apie milijoną mūsų tautiečių. Todėl futbolo rungtynės mums duoda galimybę vėl susivienyti ir pajusti nacionalinės vienybės jausmą. Nesvarbu, kur gyventume, Švedijoje, kur labai didelė bosnių diaspora, Sarajeve ar Berlyne, mes vis tiek liekame bosniais.
Kartais mūsų klausia, kodėl mes taip palaikome savo rinktinę? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu skaudus – karo metu mes netekome beveik pusės milijono žmonių, tragedija palietė kiekvieną čia atvykstančių aistruolių šeimą. Mes mylime savo šalį, norime pamiršti tai, kas buvo praeityje ir žvelgiame į ateitį. Todėl futbolas, mūsų rinktinės pasiekimai, gali padėti šaliai. Visiškai atsakingai sakau, šio vakaro rungtynių rezultatas neabejotinai turės įtakos mūsų šalies ekonomikai.
- Sirgaliai atvyksta iš visos Europos. Pati kelionė kainuoja iš tiesų nemažai, iš kur jūsų žmonės turi tiek pinigų šiai pramogai?
- Tie, kurie įsikūrė Švedijoje ar Norvegijoje manau nesusiduria su rimtesniais finansiniais sunkumais. Ten aukštas pragyvenimo lygis, atlyginimai taip pat neblogi.
Tačiau mano šalyje situacija kur kas prastesnė. Šalis kenčia nuo nedarbo, tad žmonės paskutinius savo pinigus skiria galimybei pamatyti žaidžiant mūsų futbolo rinktinę. Kai kurie žmonės netgi skolinasi, kad galėtų vykti į rungtynes.
- Policijos pareigūnai skelbia gavę informacijos, kad kai kurie bosnių sirgaliai gali išprovokuoti smurtinius veiksmus. Labiausiai baiminamasi vadinamųjų „ultrų“. Kaip jūs pats vertinate savo sirgalių nusiteikimą?
- Miesto centre galite matyti, jog atvyko šeimos su mažamečiais vaikais, seneliai su anūkais. Mes esame taikūs sirgaliai, didžioji mūsų dalis tikrai nenusiteikusi smurtauti.
Tiesa, yra tam tikra dalis žmonių, kurių elgesys ne visada palieka gerą įspūdį. Tačiau aš matau, kad lietuvių mentalitetas yra artimas mums, jūs draugiški ir nuoširdūs žmonės, todėl konfliktinių situacijų neturėtų kilti.
- Jeigu jūsų šalies rinktinei pavyks laimėti, kaip švęsite pergalę? Ar islamo tikėjimas jums leis siautėsi baruose ir gerti alų?
- Bosnija ir Hercegovina – moderni šalis, pas mus nėra religijos diktato. Be to, čia gyvena ir musulmonai, ir katalikai, ir ortodoksai. Tad alkoholio vartojimas nėra tokia problema kaip Saudo Arabijoje ar Irane.
Jeigu laimėsime, manau džiaugsmas liesis per kraštus. Nes įgiję kelialapį į pasaulio futbolo čempionatą po nepriklausomybės atgavimo būsime pasiekę antrąją pagal reikšmę pergalę šalies istorijoje. Būsime vienintelė iš buvusios Jugoslavijos valstybių sugebėjusi patekti į čempionatą. Todėl džiaugtis tikrai turėtume dėl ko, tačiau svarbiausia – palaikyti savo komandą, kad ji išplėštų taip ilgai svajotą pergalę.
