Kol devynios Europos šalių rinktinės džiaugiasi iškovotais bilietais į 2014 metų pasaulio čempionatą, o dar aštuonios komandos į Braziliją patekti vilčių turi per atkrintamąsias kovas, Lietuvos futbole karaliauja įprastas niūrus ruduo.
Nacionalinei komandai baigus pasaulio čempionato atrankos varžybas ketvirtojoje vietoje savo grupėje ir devintą kartą likus už svarbiausių futbolo turnyrų borto, Lietuvos futbolo federacija (LFF) neskuba dairytis į priekį.
Nėra jokios datos, kada Lietuvos rinktinės futbolininkai sužinos, kas juos treniruos ateityje.
Pastarąsias dvejas rungtynes su Latvija (2:0) ir su Bosnija ir Hercegovina (0:1) komandai vadovavęs Igoris Pankratjevas turėjo laikinojo trenerio statusą.
LFF prezidentas J.Kvedaras neatmeta galimybės, kad I.Pankratjevas liks savo poste, bet ketina kalbėtis ir su kitais šalies futbolo specialistais.
LFF prezidentas neskuba
J.Kvedaras nelinkęs žaisti atviromis kortomis.
Jis ketina susitikti su Danijoje gyvenančiu Aurelijumi Skarbaliumi, bet nesako, ar 40-mečiam buvusiam „Brondy” treneriui siūlys nacionalinės komandos trenerio pareigas.
„Susitarėme pasikalbėti, kai jis bus Lietuvoje. Kalbėsimės apie futbolą”, – sakė J.Kvedaras.
LFF prezidentas tvirtino, kad ir I.Pankratjevas turi galimybių išsaugoti postą, kuriame išlikti pats treneris neslėpė noro pasibaigus atrankos varžyboms.
„O kodėl I.Pankratjevas neturi galimybių? Kuo jis prastesnis už kitus? – gūžtelėjo J.Kvedaras. – Aš tarsiuosi su daugybe futbolo žmonių. Laiko turime, dabar niekas nedega.”
J.Kvedaras neįvardijo daugiau kandidatų, bet tarp futbolo specialistų dar dažnai minima Edgaro Jankausko pavardė.
38 metų buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas yra talkinęs kitiems treneriams Maskvos „Lokomotiv” ir Edinburgo „Hearts” klubuose.
Jis nėra dirbęs kaip pagrindinis treneris, bet dar mažiau patirties turėjo ir Raimondas Žutautas, kurį LFF buvo parinkusi treneriu 2012 metų Europos čempionato atrankos etapui.
Užsieniečiais nusivylė
Labiausiai tikėtina, kad LFF šį kartą rinksis tarp I.Pankratjevo, A.Skarbaliaus ir E.Jankausko, nes į užsieniečius J.Kvedaras dairytis nebenori.
„Aš esu už lietuvį trenerį, – „Lietuvos rytui” vakar aiškino LFF vadovas. – Mums yra reikalingas žmogus, kuris gerai žino mūsų futbolininkų mąstymą ir supranta Lietuvos futbolo virtuvę.”
Nors Vilniaus „Žalgiriui” šiemet sėkmingai vadovauja lenkas Marekas Zubas, o Klaipėdos „Atlantui” – rusas Konstantinas Sarsanija, J.Kvedarui atrodo, kad du rinktinės bandymai samdyti užsienietį nepasiteisino.
Prieš porą metų jis palaikė vengro Csabo Laszlo kandidatūrą labiau nei antrojo pretendento Valdo Ivanausko, kurį irgi buvo prikalbinęs dalyvauti konkurse.
Su Cs.Laszlo Lietuvos rinktinė per 16 mačų laimėjo du – abu prieš Lichtenšteiną. Niekas nenustebo, kai rugsėjį vengras buvo atleistas.
„Aš tada neturėjau balsavimo teisės, – nuo Vengrijos trenerio paskyrimo dabar gynėsi J.Kvedaras. – Siūliau vykdomajam komitetui dar dvi kandidatūras, bet jie nebenorėjo laukti.”
Pirmasis užsienietis treneris 1990 metais nepriklausomybę atkūrusios šalies rinktinėje buvo Jose Couceiro, stojęs prie jos vairo 2008 metais.
Portugalas buvo nulipdęs patraukliai rungtyniaujančią rinktinę, kuri įveikė Rumuniją, Austriją, Serbiją, bet pralaimėjo Farerų salų ekipai, du kartus nusileido Ispanijai ir atrankos varžybose per 10 mačų surinko 12 taškų – vienu daugiau negu praėjusiame atrankos etape.
„Ir ką? Ar mes tada patekome į pasaulio čempionatą? – J.Couceiro nuveiktų darbų nesureikšmino J.Kvedaras. – Taip, galbūt tuo metu Lietuvos komanda žaidė geriau.
Galbūt patys futbolininkai tuo metu buvo geresni, geresnės sportinės formos.”
Apie Prancūziją nesvajoja
Anot J.Kvedaro, federacija prieš keletą metų sutiko, kad J.Couceiro tuo pat metu treniruotų ir Turkijos klubą.
Tačiau ateinančiam nacionalinės komandos treneriui ruošiama kitokia sąlyga – jis turės dirbti tik rinktinėje.
J.Kvedaras tvirtino, kad naujam strategui bus siūlomas ilgalaikis kontraktas.
Ir kontraktas su Cs.Laszlo turėjo galioti ketverius metus, bet buvo nutrauktas nepriėjus pusiaukelės.
Dabar LFF vadovas žada turėti daugiau kantrybės: „Mano asmenine nuomone, treneris turi teisę dirbti ilgai, nekreipdamas dėmesio į spaudos rašinius. Jis turi gerai perprasti visą mūsų futbolą nuo apačios, kur žaidžia jaunimas, iki pat viršaus.”
Neatsitiktinai ant J.Kvedaro stalo guli šūsnys popieriaus lapų su informacija apie 33 futbolininkus, kurie galėtų praversti rinktinei iki pat 2020 metų.
Baigiantis 2014 metų pasaulio čempionato atrankos etapui durys į rinktinę buvo užtrenktos buvusiems lyderiams Deividui Šemberui, Tomui Danilevičiui, Mariui Stankevičiui, Žydrūnui Karčemarskui, Edgarui Česnauskiui.
Nors J.Kvedaras anksčiau ne kartą tvirtino, kad nediktuoja savo nuomonės treneriams, akivaizdu, jog LFF prezidento įtaka buvo didelė.
J.Kvedarui atrodė, kad Saulius Mikoliūnas labiau tinka ne gynyboje, ir jis buvo perkeltas į saugų grandį.
LFF prezidentui patiko, kaip rungtyniauja jaunasis Fiodoras Černychas, ir jis pateko į starto sudėtį.
J.Kvedaras neslėpė prašęs, kad jauniausi kandidatai ne tik būtų kviečiami į komandą, bet ir gautų žaidimo minučių.
18-metis Gratas Sirgėdas buvo dusyk leidžiamas į aikštę mačuose su latviais ir bosniais.
Turėdamas įvairių trenerių surinktą informaciją apie žaidėjus J.Kvedaras skaičiuoja, kad vartininkui Giedriui Arlauskiui 2020 metais bus 32-eji. LFF prezidentas svarsto, ar vartininkas tada dar tiks aukščiausio lygio futbolui.
Neaišku, kokį tvirtą stuburą turės kitas rinktinės treneris, bet, regis, jam bus leidžiama gyventi ne tik šia diena.
J.Kvedaras neketina kelti tikslų, kad komanda patektų į 2016 metų Europos čempionato Prancūzijoje finalinį etapą.
Ten pirmą kartą žais nebe 16, o 24 ekipos, tad galimybę patekti į Europos pirmenybes turės ir trečiąją vietą atrankos varžybų grupėse užimsiančios komandos.
„Mano nuomone, 2016 metais mes niekur nepapulsime, – pareiškė J.Kvedaras. – Vieni futbolininkai dar bus nepriaugę, kiti – jau per seni.”
Atsistatydinti nesirengia
Lietuvos rinktinė, skirtingai nei Latvijos, per 20 metų nė karto nepateko į finalinį Europos pirmenybių etapą.
Nebuvo ir arti atkrintamųjų atrankos varžybų, kuriose 2011 metais žaidė Estija ir kuriose šiemet kovos Islandija.
Mūsų šalies jaunimo komandos blyksteli tik kartais – kaip pirmadienį su Italija atrankos varžybose Alytuje 0:0 sužaidusi 17-mečių rinktinė.
Nacionalinio stadiono nėra, o futbolo aikščių – mažai.
Apie sutartas futbolo rungtynes sklando daugybė kalbų, bet į teismą nebuvo atvestas nė vienas asmuo.
Nuo 2000 metų LFF generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs, o pernai prezidento poste Liutaurą Varanavičių pakeitęs J.Kvedaras pradėjo kurti ilgalaikę strategiją ir turi ateities planų.
„Kol nepadarysiu to, ką esu užsibrėžęs, tikrai ne”, – „Lietuvos ryto” vakar paklaustas, ar nesvarsto atsistatydinimo galimybės, atsakė LFF prezidentas, kurio ketverių metų kadencija baigsis 2016 metais.
Jis norėtų, kad futbolo akademijos veiktų ne tik Kaune, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kad klubai daugiau investuotų į ateitį ir skirtų dėmesio jaunimui.
Gal tai Lietuvos futbolui leistų kada nors sulaukti savojo futbolo pavasario.
Lietuvos futbolo rinktinės treneriai
Benjaminas Zelkevičius (1990–1991 m., 1995–1997 m., 2000–2003 m.).
Algimantas Liubinskas (1992–1994 m., 2003–2008 m.).
Kęstutis Latoža (1998–1999 m.).
Robertas Tautkus (1999 m.).
Stasys Stankus (1999–2000 m.).
Julius Kvedaras (2000 m.).
Jose Couceiro (2008–2010 m.).
Raimondas Žutautas (2010–2011 m.).
Csaba Laszlo (2012–2013 m.).
Igoris Pankratjevas (2013 m.).
