Dabar L.van Gaalas sieks dar vieno – prestižinio ir visų trokštamo – trofėjaus. Pasaulio futbolo čempionato taurės. L.van Gaalas savo šalį į turnyrą per atrankos etapą vedė be pralaimėjimų. 2014 metų čempionato burtai jam lėmė kovą B grupėje – su Ispanija, Australija ir Čile.
Interviu fifa.com L.van Gaalas pasakojo apie savo futbolo filosofiją, kaip pakeitė B.Schweinsteigerį, kodėl būtent J.Guardiolą pasirinko „Barcelona“ kapitonu. Buvęs tokių klubų, kaip Amsterdamo „Ajax“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“ treneris, taip pat neslėpė, kad darbas rinktinėje – nėra toks jaudinantis.
- Kas jus išskiria iš kitų trenerių?
- Mano filosofija. Ji sujungia žaidėjus per treniruotes. Per savo karjerą turėjau daug futbolininkų, kuriems labai patiko mano filosofija. Jiems patiko būti jos dalimi, nes ji – atakuojanti, techniška ir taktiška. Taip futbolininkai galėjo atsiskleisti labiau nei bet kada.
- Kokių savybių ieškote futbolininkuose?
- Savybės turi atitikti mano viziją. Kokia ji? Turi žaisti, kaip komandos dalis, o ne atskiras žmogus. Todėl pirmiausia apgalvoju savo viziją, tada apie komandą, o jau tada renkuosi žaidėjus, kurie tiktų mano sistemai 1-4-3-3. Aš visada žaidžiu būtent su tokia taktika.
Jeigu jaunas žaidėjas gali vykdyti užduotis, tada renkuosi jį. Bet jeigu tai vyresnis futbolininkas, man tai netrukdo. Tai nėra svarbiausias faktorius. Amžius nėra svarbus.
- „Barcelona“ klube leidote debiutuoti dabar puikiai žinomiems futbolininkams. Tarp jų – Xavi ir Andresas Iniesta. Ar jaučiate pasimėgavimą pamatęs, kaip puikiai jiems susiklostė karjera?
- Žinoma. Kai matau, kad „Barcelona“ ir Miuncheno „Bayern“ turi po keturis mano žaidėjus, pralinksmėju. Didžiuojuosi tuo. Xavi, A.Iniesta, Thiago Motta (PSG), Thomas Mulleris ar Davidas Alaba puikiai atitinka savo pozicijas.
Esu kalbėjęs su D.Alaba apie gynėjo, žaidžiančio šiek tiek kairiau, poziciją. Jis nenorėjo ten žaisti. Jis mokėsi žaisti saugų grandyje, tačiau aš turėjau laisvą poziciją, kuri buvo skirta jam. Ta vieta atsirado dėl traumų ir aš buvau tikras, kad Davidas gali atlikti darbą. Po daugybės kalbų jis žaidė ten, nes norėjo padėti komandai. Kur jis žaidžia dabar? Toje pačioje pozicijoje.
- Ką galite pasakyti apie B.Schweinsteigerio taktinę evoliuciją?
- Man jis netiko kairiojo atakuojančio saugo pozicijoje. Kai atvykau į naują klubą, su kiekvienu žaidėju pasikalbėjau apie jo poziciją, asmenybę, komandą, darbą su ekipos draugais. Pasakiau Bastianui: „Manau, kad turi žaisti viduryje.“
Tuo metu mes žaidėme su dvejais atraminiais saugais ir dešimtuoju numeriu, kuriuo buvo Th.Mulleris. Tada Bastianas sužaidė atraminio saugo pozicijoje ir jam ten patiko. Dabar jis pas J.Guardiolą žaidžia šeštu numeriu.
Nėra tiek daug futbolininkų, galinčių žaisti platesnėje skalėje. Kada tu tai gali, gali žaisti ir šeštu, ir dešimtu numeriu. Tačiau tam reikia treniruotis. B.Schweinsteigeris niekada ten nežaidė, todėl po dviejų savaičių treniruočių ir poros mačų, jis pajuto, kad gali padaryti daugiau nei kada nors. Todėl filosofija ir yra jungiantis faktorius.
- Dar vienas jūsų auklėtinis „Bayern“ klube buvo Th.Mulleris. Jis žaidė mėgėjų klubo lygyje ir devyniolikamečių komandoje, o po poros metų laimėjo Auksinį batelį ir geriausio jaunojo žaidėjo apdovanojimą 2010 metų pasaulio futbolo čempionate. Kada pirmą kartą jį pastebėjote?
- Kai vykstu į naują klubą, visada noriu pasilikti vieną trenerį iš jau suformuoto personalo. Tai buvo Hermanas Kerlandas, kuris vis dar dirba ten. Dabar – su J.Guardiola. Norėjau žinoti, kas gali ateiti iš jaunimo akademijų. Tai jis ir buvo tas žmogus, kuris pasakė: „Th.Mulleris, Holgeris Badstuberis ir D.Alaba. Šie žaidėjai.“
Todėl leidau jiems treniruotis su pirmąja komanda, stebėjau juos. O tada nusprendžiau, kurie turėtų žaisti. H.Badstuberis šiaip buvo kairiojo krašto gynėjas, tačiau aš jį pastačiau į kairesnio centro gynėjo vietą.
- Ką tokio pamatėte jaunajame Carleso Puyolio asmenybėje, kad jis tapo kapitonu. Kokių savybių reikia žaidėjui, kad galėtų tapti komandos kapitonu?
- Tai daugiau priklauso nuo charakterio savybių, kas man labai svarbu. Tada renkuosi ne žaidėją, o kapitoną. Aš visada renkuosi savo kapitoną. Su jais turiu gyventi, suteikti daugiau atsakomybės. Turiu jį mėgti ir gerbti dėl asmenybės, identiteto. Mano kapitonai – labai profesionalūs, ambicingi ir nuoširdūs. Visa tai pamatysite kapitonuose, kuriuos išsirinkau.
- Ir amžius nėra svarbus?
- Amžius nėra svarbus. Kai aš atvykau į „Barcelona“, J.Guardiolai buvo 27-eri. Tradiciškai Ispanijoje kapitonais tampa vyresni žaidėjai. Tačiau aš norėjau jam suteikti atsakomybę ir perteikti savo filosofiją. Turiu susigyventi su kapitonais. Pasakiau Pepui: „Tu būsi mano kapitonas.“ Jis atsakė: „Ne, ne.“ Tada jam pasakiau: „Aš renkuosi kapitoną, o tu supranti žaidimą taip, kaip jį suprantu aš.“ Todėl jį ir pasirinkau. O dabar jau patys matote, kuo jis tapo.
- Ar pasigendate to kasdienio darbo su futbolininkais?
- Kiekvieną dieną. Aš buvau įpratęs būti tiesioginiu mokytoju, nes labai mėgau bendrauti su jaunais žaidėjais. Dabar turiu rinktis, stebėti, daryti įžvalgas, o su žaidėjais bendrauju kokius aštuonis kartus per metus. To aš nemėgstu. Tačiau dabar mes galime ruoštis pasaulio futbolo čempionatui.
L.van Gaalo trenerio karjera
1986 – 1988 Alkmaro AZ (asistentas)
1988 – 1991 Amsterdamo „Ajax“ (asistentas)
1991 – 1997 Amsterdamo „Ajax“
1997 – 2000 „Barcelona“
2000 – 2002 Olandijos rinktinė
2002 – 2003 „Barcelona“
2005 – 2009 Alkmaro AZ
2009 – 2011 Miuncheno „Bayern“
2012 – Olandijos rinktinė
