Lietuvos futbolo komandos lyg magnetas ėmė traukti svetimšalius, rašo "Lietuvos rytas".
Šį savaitgalį prasidėjusiame 2014 metų A lygos čempionate dalyvauja 10 klubų, ir pusę iš jų jau maitina užsieniečiai.
Trys Vakarų Lietuvos komandos: Klaipėdos „Atlantas“, „Klaipėdos granitas“ ir Gargždų „Banga“ turi saitų su Rusija, Alytaus „Dainavą“ šią savaitę oficialiai įsigijo Italijos pilietis, o „Kruoją“ gelbėti ėmė treneris iš Kazachstano, per vieną dieną į Pakruojį atvežęs visą būrį legionierių iš egzotiškų kraštų.
„Kiekvieną savaitę į elektroninį paštą gaunu laiškų su klausimais apie Lietuvoje parduodamus klubus ir galimybes juos įsigyti. Akivaizdu, kad kapitalas iš užsienio nori ateiti į mūsų futbolą, - „Lietuvos rytui“ neslėpė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas. - Tokiems žmonėms dažniausiai atstovauja teisininkai.
„Jeigu mes įsteigsime klubą, ar jam iš karto bus leidžiama žaisti A lygoje? - manęs dažnai net klausia. Čia net nesvarbu, ar ateina rusų, prancūzų ar italų kilmės kapitalas.
Didžiausias pavojus, kad atsiranda investuotojai, kurių tikslai nėra iki galo aiškūs“.
Užtrenkė duris „Taurui“
Lietuvos čempionato išvakarėse LFF užtrenkė duris į A lygą Tauragės „Tauro“ klubui.
Dar 2013-ųjų gruodį jo prezidentu tapo verslininkas Jurijus Šelenkovas – šiuo metu Prahoje reziduojantis buvęs Daugpilio „Daugava“ klubo futbolininkas ir generalinis direktorius.
„Jis nėra klubo dalininkas, o samdytas žmogus. Jis papasakojo klubo viziją, apie galimybes pritraukti iš Rusijos naujų rėmėjų, kurie padėtų komandai, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Tauragės klubo dalininkas Jaunutis Šetkus. - Jis buvo įsitikinęs, jog savo jėgomis gali padėti suformuoti didesnį komandos biudžetą negu leidžia mūsų galimybės, gali legionierių atvežti.
Aišku, jis mums iškėlė vieną sąlygą – turime likti A lygoje. Kas bus, kai mes nežaisime A lygoje, aš nežinau. Jis perspėjo, kad tikrai išeis. Jį nedomina komanda, kuri nežais A lygoje“.
Prieš naująjį sezoną naujasis „Tauro“ prezidentas rūpinosi visais klubo reikalais.
Tauragės futbolininkų treniruotėms vadovavo Ivanas Tabanovas, kartu su J.Šelenkovu prieš tai ne vienus metus praleidęs Daugpilio klube. 47-erių treneris turi Bulgarijos ir Moldavijos pilietybes.
Du „Tauro“ gelbėtojai atvyko iš Latvijos klubo, kurį iki šiol lydi skandalinga reputacija.
Dar 2009-aisiais Daugpilio „Dinaburgs“ komanda buvo atsidūrusi po padidinamuoju stiklu per UEFA vykdytą tyrimą dėl lažybų ir sutartinų rungtynių.
Po šio tyrimo Latvijos futbolo federacija iki gyvenimo pabaigos buvo diskvalifikavusi Daugpilio klubo prezidentą Olegą Gavrilovą ir trenerį gruziną Tamazą Pertiją.
Sankcijų sulaukęs klubas netrukus atgimė jau kitu „Daugava“ vardu. Šiai komandai vieną sezoną atstovavo J.Šelenkovas, kuris 2011-ųjų rudenį jau tapo Daugpilio klubo generaliniu direktoriumi.
Ar būtent abejotina naujųjų gelbėtojų reputacija ir nulėmė „Taurui“ nepalankų LFF Vykdomojo komiteto sprendimą?
„Tai nebuvo vienintelė ir pagrindinė priežastis. Buvo daug ir kitų faktorių, kodėl nusprendėm, kad geriau duoti vietą A lygoje iš apačios kylančiam klubui, o ne tam, kuris jau daug sezonų iš eilės neturėjo noro pakilti. Daug kas įtakojo tą sprendimą, bet tai (investuotojų reputacija – Red.) irgi turėjo reikšmės“, – pripažino E.Eimontas.
Paskatino socialdemokratų pergalė
Lietuvos futbolas sulaukė padidinto rusų dėmesio po to, kai Klaipėdos „Atlanto“ vairą pernai perėmė Konstantinas Sarsanija.
Buvęs Edgaro Jankausko, Rimanto Žvingilo ir kitų Lietuvos rinktinės žaidėjų agentas pastarąjį dešimtmetį buvo viena įtakingiausių figūrų Rusijos futbole.
Jaunystėje ne tik Rusijos, bet ir Prancūzijos antrosios lygos klubuose žaidęs gynėjas po profesionalios karjeros futbolo versle pasiekė žymiai daugiau negu aikštėje.
45 metų rusas buvo Sankt Peterburgo ¨Zenit¨ klubo sporto direktorius, kai šis ¨Gazprom¨ remiamas Rusijos klubas 2008 metais pirmąsyk iškovojo UEFA taurę, vėliau vadovavo Maskvos „Dinamo“ klubui, sukūrė nuosavą „Sportakademclub“ klubą, dirbo Rusijos futbolo federacijos prezidento patarėju, treniravo „Chimki“ ir Voronežo „Fakel“ komandas.
Vos prieš porą metų surengtuose įtakingiausių Rusijos futbolo asmenybių rinkimuose K.Sarsanija užėmė 11-ąją vietą, nusileidęs šalies prezidentui Vladimirui Putinui, "Gazprom" vadovui Aleksejui Mileriui ir Londono "Chelsea" savininkui Romanui Abramovičiui, bet pralenkęs visą būrį šios šalies futbolo žvaigždžių.
„Lietuva 1991 metais išėjo iš SSRS sudėties ir Rusijos ekonominių interesų ten, sakykime, nebuvo paisoma. Bet per pastaruosius Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai, ir vektorius šiek tiek pakrypo į Rusijos pusę, - dar 2013 m. spalį „Novyje vedomosti“ pasakojo K.Sarsanija. – Viena iš bendrovių, kuri pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos uostu, ėmė padėti ir vietos futbolo klubui „Atlantas“. Turiu šioje bendrovėje pažįstamų, todėl jie pasiūlė man atvažiuoti ir pažiūrėti. Man pasiūlė trenerio darbą ir pagalvojau: „kodėl gi ne?“.
Klaipėdietis neigė ryšius
Atvykus K.Sarsanijai „Atlantas“ tiesiog stebuklingai atgimė.
Klaipėdos futbolininkai du sezonus iš eilės rengia treniruočių stovyklas užsienyje, jau pernai Lietuvos čempionate laimėjo sidabro medalius, o juos treniruojantis rusas buvo išrinktas geriausiu 2013 metų A lygos treneriu.
Nors jau antrą sezoną netyla kalbos, kad „Atlantui“ pravertė ne tik K.Sarsanijos futbolo žinios, bet ir kartu su juo iš Rusijos atkeliavusios lėšos, Klaipėdos klubo prezidentas Romualdas Jonaitis kategoriškai paneigė visus gandus apie tokią paramą.
„Mes tikrai finansuojami ne rusų. Esu vienintelis klubo dalininkas, - „Lietuvos rytui“ tvirtino R.Jonaitis, vadovaujantis ne tik „Atlantui“, bet ir saugos bendrovei „Argus“. - Klubą išlaiko rėmėjai ir miesto savivaldybė.
Intensyviai ieškome naujų rėmėjų, kreipėmės ir į uosto bendroves dėl paramos klubui. Bet tikrai kol kas neturime jokių rėmėjų iš Rusijos“.
„Atlanto“ prezidentas patvirtino, jog šį sezoną Klaipėdos klubas viliasi surinkti 2 mln. litų biudžetą.
„Mes norime gyventi tik pagal savo galimybes, kad klubo vėl neištiktų tai, ką „Atlantas“ jau buvo patyręs, - sakė R.Jonaitis. - Tikrai nesuprantu, kodėl kilo tos kalbos dėl rusų. Konstantinas – labai geras specialistas, sukaupęs daug patirties, kaip futbolo agentas, klubo vadovas ir treneris.
Mūsų tikslas – ugdyti savus jaunus žaidėjus ir vėliau juos parduoti. Toks modelis turi padėti klubui generuoti tas pajamas, kurios reikalingos jį išlaikyti“.
Prezidentas – iš Maskvos
Kita uostamiesčio komanda „Klaipėdos granitas“ tiesiogiai susiejusi su Rusija.
A lygoje šįmet debiutuojančio klubo prezidentas – Maskvos verslininkas Aleksandras Isaičevas.
Ruso išlaikoma komanda per porą pastarųjų sezonų padarė stulbinantį šuolį į viršų.
Tik 2012 metais įkurtas „Klaipėdos granitas“ debiutavo LFF II lygos Vakarų regiono pirmenybėse, kuriame užėmė ketvirtą vietą. Po metų granitiečiai jau tapo LFF I lygos čempionais, atverdami duris į A lygą.
„Esu buvęs sportininkas ir mėgstu sportą. O į Lietuvos sportą patekau atsitiktinai, - sportas.info teigė A.Isaičevas. – Tiesiog Lietuvoje aš turiu labai artimų draugų. Ir jie man pasiūlė: galime sukurti klubą sporto mokyklos pagrindu. Aišku, reikėjo padėti sporto mokyklai, kuri tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus.
Sukūrėme komandą iš jaunų vaikinų, kurie prieš tai žaidė mėgėjišką futbolą. Su jais užsiregistravome antrosios lygos varžyboms Vakarų zonoje. O po to – apetitas atėjo bevalgant“.
Buvusių Lietuvos rinktinės futbolininkų Roberto Poškaus ir Tomo Ražanausko treniruojama ekipa šį sezoną jau žais ne tik A lygos pirmenybėse, bet mėgins prasimušti į Europos turnyrą.
„Klaipėdos granitas“ pateko į LFF taurės pusfinalį, kuriame susitiks su „Banga“.
„Dabar matau, kas Klaipėdoje vyksta. Žmonės patraukė į mūsų rungtynes, jas žiūri ir po kai kurių mačų ploja stovėdami, – džiaugėsi A.Isaičevas. - Lietuvoje būnu du kartus per mėnesį. Ir netrumpai. Į visus svarbiausius mačus stengiuosi atvykti.
Mes nenorėjome kartoti „Tauro“, „Šiaulių“ ar „Dainavos“ klubų klaidų.
Bandysime populiarinti lietuvišką futbolą. Tikrai nenorėčiau, kad „Granite“ žaistų daug legionierių“.
Pakvietė olimpinis čempionas
Prieš šį sezoną rusai perėmė ir Gargždų „Bangą“ - trečiąjį Vakarų Lietuvos klubą, kuris dalyvaus A lygos pirmenybėse.
Gargždų futbolo entuziastai vieni pirmųjų Lietuvoje įsteigė vietos bendruomenės valdomą klubą. Šiuo metu viešoji įstaiga „Gargždų futbolas“ turi net 32 dalininkus, bet profesionalią „Bangos“ komandą išlaiko dar 2009-aisiais įkurta asociacija „Gargždų bangos draugai“.
Tris narius turinčios asociacijos kontrolę prieš šį sezoną perėmė prezidentu išrinktas Dmitrijus Ševčenko ir Dmitrijus Baida.
Du buvusius futbolininkus iš Rusijos į savo gimtąjį miestą priviliojo Seulo olimpinis čempionas ir Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) treneris Arminas Narbekovas.
„Jis pasiūlė – mes atvykome, pasižiūrėjome. Projektas patiko, susidomėjome ir pasilikome, – fkbanga.lt aiškino D.Baida. - Be abejo, tai ne vienerių ar trejų metų, o ilgalaikis projektas. Darome viską žingsnis po žingsnio. Auginsime jaunus futbolininkus, tobulinsime klubą“.
Gargždų klubo viceprezidentu tapęs 38 metų rusas neslėpė, kodėl jo tautiečiai ėmė domėtis Lietuvos futbolu.
„Atsakymas labai paprastas – domina ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos klubai, nes Rusijoje net II lygos klubo vidutinis biudžetas yra 1,5 milijono dolerių. Čia – du ar tris kartus mažesnis, -- aiškino D.Baida. -- Taigi galima padaryti gerą projektą. Be to, dar atsiranda galimybė dalyvauti euro turnyruose. Ir tai kur kas įdomiau nei Rusijos II lyga“.
Lietuviai kainuoja pigiai
Visi Lietuvos pirmenybėse dalyvaujantys klubai privalo nurodyti ne tik savo savininkus, bet ir atskleisti lėšų šaltinius, iš kurių formuoja savo biudžetą.
To reikalauja LFF klubų licencijavimo taisyklės. Bet net griežčiausi reikalavimai tikrai negali sustabdyti tų, kurie į Lietuvos futbolą veržiasi, turėdami nusikalstamų tikslų.
„Popieriai gali būti švarūs. Jeigu visa dokumentų sistema veiktų taip idealiai, kaip ji sugalvota, nė vienas bankas pasaulyje nebankrutuotų. Bet jie juk bankrutuoja, - pastebėjo E.Eimontas. - Jeigu žmogus turės tikslą futbole veikti nesąžiningai, jis tikrai ras būdų, kaip tai padaryti. Kurdamas klubą panaudos piramidės statymo būdą ar paslėps visus galus ofšoruose“.
LFF vadovas pripažįsta, jog Lietuvos klubai yra patrauklūs abejotinos reputacijos veikėjams dėl ypač pigios kainos.
„Lietuvoje klubų kaina nėra didelė, o komandų biudžetai taip pat nedideli. Jeigu norėtum įsigyti klubą Lenkijoje, tau tikrai neužtektų 200 ar 300 tūkst. eurų. O Lietuvoje tokios sumos gali ir užtekti“, -- skaičiavo E.Eimontas.
LFF vadovo teigimu, UEFA atliko tyrimus ir suskaičiavo, jog vienos sutartos rungtynės nusikaltėliams vidutiniškai atneša apie 100 tūkst. eurų pelną.
„Galima tik įsivaizduoti, kokia yra tokio nusikalstamo verslo grąža“, - sakė E.Eimontas.
UEFA mato grėsmę
Vis didesnio investuotojų dėmesio sulaukiantys Lietuvos klubai nėra išimtis šių dienų Europos futbole.
„Tų pačių bėdų turi ir estai, ir latviai, ir slovakai, ir čekai. Futbole kilo tokia banga, kurią jau pastebi visi, – pripažino E.Eimontas. - UEFA neatsitiktinai įspėja apie tokius dalykus ir visą tą riziką, kurią kelia neaiškūs investuotojai.
Potencialių sukčiavimo užuomazgų pastebi visi. Tai klasikinis modelis, kuris taikomas ne tik mažose valstybėse. Toje pačioje Rusijoje jau taip pat yra ši tendencija, tik ten kiek kitokios problemos.
Ne tik klubo perėjimas į vienas rankas, bet ir jo skaldymas dažnai sukelia pavojų. Mes iš tiesų tai matome kaip didelę riziką Lietuvos futbolui, todėl konsultuojamės su teisininkais, ką daryti“.
LFF vadovas abejoja, ar dar griežtesnės licencijavimo sąlygos, viešai skelbiami klubų biudžetai ir visiškai skaidri finansavimo sistema padėtų apsiginti Lietuvos futbolui nuo nešvaraus kapitalo.
„Galbūt iš tiesų ateina sąžiningi žmonės, kurie nori investuoti į mūsų klubus. Tu negali iš karto visiems sakyti ne, - įsitikinęs E.Eimontas. - Jeigu sukursime labai griežtus finansinius reikalavimus, juos įvykdyti dabartiniams klubams bus sunkiau negu tiems blogiems veikėjams, kurie ketina ateiti, siekdami sukčiauti. Atvirkščiai – jie gali idealiai išpildyti visas reikalavimus. Jie gali specialiai investuoti tam, kad atrodytų idealiai švarūs. Vien sąlygų griežtinimas nėra vienintelis ir pats teisingiausias būdas“.
LFF generalinis direktorius mano, jog baudžiamojo kodekso pataisos būtų daug efektyvesnis ginklas kovojant su į Lietuvos futbolą besiveržiančiais nusikaltėliais.
„Tuomet Lietuvos prokuratūrai ir teisėsaugos institucijoms būtų labiau atrištos rankos imtis tokių bylų. Ir galbūt realių bausmių baimė automatiškai atbaidytų tuos nesąžiningus investuotojus, – svarstė E.Eimontas. - Deja, mūsų politikams nėra lengva įrodyti, kad būtina keisti baudžiamąjį kodeksą. Daugelis mano, jog visiškai užtenka to baudžiamojo kodekso straipsnių, kokie yra dabar.
Bet esame su teisininkais paruošę išsamią kodekso analizę apie bausmes už nusikaltimus, kurie įvykdomi manipuliuojant sporto varžybų rezultatais. Deja, Lietuvoje už tokius veiksmus kartais net negali patraukti baudžiamajai atsakomybei“.
