Į stadioną atvykę žiūrovai aikštėje išvydo tikrą trilerį, kupiną intrigos, bekompromisinės kovos, aistras ir emocijų proveržius. Nežinau, ar mėgstantiems Čempionų lygos futbolą rungtynės PFA stadione galėjo būti gražios.
Man asmeniškai tai vienas įspūdingiausių mačų per kokius pastaruosius du metus. Rašiau, kad futbolas žavi ne įvarčių gausa, o intriga ir netikėtais posūkiais, kurie sukuria šios sporto šakos magiją.
„Ekrano“ jaunimas į aikštę išėjo ne drebančiomis kinkomis, o nusiteikęs rimtai kibti į atlapus šalies čempionams.
Taip pat rašiau, kad sirgaliai aikštėje nori matyti ambicingą, įžūlią, nesiskaitančią su lyderiais ir pripažintais autoritetais komandą. Būtent tokį „Ekraną“ ir matėme PFA stadione praėjusį šeštadienį.
Ir pagal žaidimą nebūtų joks stebuklas, jei mėlynai raudoni būtų tame mače iškovoję ne tašką, o visus tris. Jei Elivelto būtų sukirtęs ne į skersinį, o pataikęs į vartų plotą, niekam nežinomas brazilas taptų didžiausia to savaitgalio A lygos žvaigžde.
Panašu, žalgiriečiai atvyko rimtai neįvertinę jaunojo „Ekrano“. Matyt, galvojo, kad pakanka demonstruoti tokį patį futbolą, kaip ankstesnėse rungtynėse, o įvarčiai anksčiau ar vėliau vis tiek pasipils.
Bet, atrodo, „Žalgiris“ visiškai nebuvo pasiruošęs „autobuso“ plano kantriai ir pasiaukojančiai gynybai. Ir čia pagal atliktus „namų darbus“ „Ekrano“ strategui V. Dambrauskui ir visam trenerių štabui neabejotinai rašome dešimtuką! Puikiai iki kaulelių išanalizuotas varžovas ir rastas sprendimas, kaip jam pasipriešinti ir atimti taškus.
Šiaip jau tokia visų rungtynių taktika stebino, nes visų pirma iš V. Dambrausko sunku tikėtis tokio plano kaip „autobusas vartuose“. Bet tikslas pateisina priemones ir, kaip pats treneris sakė, reikia realiai žvelgti prieš ką tu žaidi ir kokios tavo galimybės.
Tiesa, buvo galima viltis, kad po pirmojo kėlinio per pertrauką Marekas Zubas priims sprendimus, kurie leistų tam gynybiniam „autobusui“ apleisti savo tvirtovę ir įviliotų į žaliai baltų spąstus. Tačiau ir po pertraukos „Žalgiris“ iš esmės nekeitė jokios taktikos, rėmėsi masyviu, bet neefektyviu puolimu. M. Zubas bandė pagyvinti žaidimą Ryčiu Leliūga, Pauliumi Janušausku, daugiau jėgos priekyje suteikti metus į aikštę Andrių Veličką. Tačiau kaip žinome, šie pokyčiai nepasiteisino.
O štai „Ekranas“ buvo pasiruošęs visą mačą „laikyti“ autobusą ir ieškoti savo šansų. Kaip jau minėjau, jų buvo.
Ir tas vakaras PFA stadione baigėsi išties labai netikėtai. Ačiū,tau, Deividai! Lyg pagal pavyzdingai suplanuotą viešųjų ryšių specialistų planą, kaip suteikti A lygai dar daugiau intrigos, susidomėjimo ir emocijų. Tiesa, deja, Deivido Šembero reputacijos sąskaita.
Jo keli sakiniai apie „Ekraną“, demonstruotą žaidimą, rezultatą facebooke ir internetinėje žiniasklaidoje sukėlė nemažą komentatorių „audrą“. O kartu jo mintys ir nesuvaidintas nepasitenkinimas yra puikus trenerio V. Dambrausko ir visos komandos įvertinimas!
Piktas, suirzęs, ironiškas – toks jau pasirodė Deividas po mačo. Lygiosios – ne tas rezultatas, kurio tikėjosi žaidėjas, 82 kartus gynęs Lietuvos rinktinės garbę oficialiose rungtynėse. Lyginant su kitais „Žalgirio“ atstovais, jo toks emocijų protrūkis buvo netikėtas.
Nuostabu, dabar visi „Ekrano“ sirgaliai turi konkretų priešą „Žalgirio“ komandoje – tai D. Šemberas. Nereikia nieko kurti, išgalvoti, specialiai kurstyti aistras. Ko labiausiai reikia futbolui? Natūralios intrigos!
Neabejoju, būsima „Žalgirio“ ir „Ekrano“ dvikova tikrai kels nemažą susidomėjimą. Žaliai balti, o ypač pats „Žalgirio“ herojus norės reabilituotis namuose ir skaudžiai pamokyti tuos „vaikus“ iš Panevėžio. Ekraniečiams – šansas įrodyti, kad lygiosios nebuvo atsitiktinumas ir aikštėje žaidžia ne pavardės, o žmonės.
Neabejoju, kad šis mačas vykęs Panevėžyje, dar labiau padidino A lygos susidomėjimą, o į „Ekrano“ rungtynes rinksis dar daugiau sirgalių. Tiesiog negali nesižavėti šia jauna komanda.
