Sekmadieninis laikraštis „The Sunday Times“ nurodė gavęs milijonus elektroninių laiškų, dokumentų ir bankinio pinigų pervedimo čekių, susijusių su numanomais mokėjimais, kuriuos atliko buvęs Kataro aukščiausias futbolo pareigūnas Mohamedas bin Hammamas.
Leidinys tvirtina, kad M.bin Hammamas, buvęs Azijos futbolo konfederacijos (AFC) prezidentas, panaudojo „juodąsias“ lėšas, kad užtikrintų „triuškinamą“ aukštų futbolo pareigūnų palaikymą mažyčio emyrato siekiui surengti čempionatą.
Tuo metu M.bin Hammamas buvo Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA), šio sporto pasaulinės valdančiosios institucijos, vykdomojo komiteto narys.
M.bin Hammamas, nesėkmingai metęs iššūkį FIFA prezidentui Seppui Blatteriui, 2012 metais atsistatydino ir postų FIFA ir AFC. Tuojau po to FIFA etikos komitetas jam uždraudė kada nors užimti postus futbolo administracijoje.
Ragina rinkti naują čempionato šeimininką
Katarui niekaip neatsikratant milžiniškos korupcijos šešėlio, Anglija jau dabar ragina atimti iš šios šalies teisę rengti 2022 metų pasaulio pirmenybes ir iš naujo skelbti balsavimą. Prieš ketverius metus Kataras dėl teisės tapti futbolo čempionato šeimininku įveikė JAV, Australiją, Japoniją ir Pietų Korėją.
„FIFA turi imtis skubių veiksmų ir iš naujo rengti balsavimą dėl 2022 metų pasaulio čempionato, jei ji nori atkurti savo patikimumą", - pareiškė Anglijos šešėlinis sporto ministras Clive'as Effordas.
FIFA tiria 2010 metais vykusį balsavimą, per kurį Kataras pelnė teisę rengti 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, o Rusija – 2018-ųjų metų turnyrą, atsižvelgdama į ankstesnius kaltinimus dėl korupcijos.
Šio tyrimo ataskaitą iškilus JAV teisininkas Michaelas Garcia turėtų parengti šiais metais.
Jis planuoja pirmadienį susitikti Omane su 2022-ųjų čempionato Katare aukštais pareigūnais.
Atsakydamas į įtariamus, Kataro 2022-ųjų turnyro Įgyvendinimo ir paveldo aukščiausiasis komitetas pareiškė, kad jų šalis dalyvavo konkurse, „laikydamasi aukščiausių etikos ir padorumo standartų“.
M.bin Hammamas „neatliko jokio oficialaus arba neoficialaus vaidmens“ atrankos komitete, pridūrė komiteto nariai.
Komiteto pranešime sakoma, kad jie bendradarbiauja su M.Garcia ir yra „visiškai įsitikinę“, jog „objektyvus“ tyrimas parodys, kad Kataras laimėjo sąžiningai.
„Mes griežtai neigiame bet kokius kaltinimus netinkamu elgesiu. Imsimės visų būtinų priemonių, kad apgintume Kataro pretendavimo skaidrumą, – sakoma pranešime. – Teisė surengti turnyrą buvo laimėta, nes (mūsų) pasiūlymas buvo geriausias.“
„The Sunday Times“ pranešimas buvo paskelbtas likus kelioms dienoms iki FIFA kasmetinio suvažiavimo, kuris vyks San Paule birželio 9–12 dienomis. Prognozuojama, kad ten S.Blatteris paskelbs kandidatuojantis penktajai kadencijai FIFA vadovo poste.
Nugalėtoją žinojo iš anksto
2010-ųjų gruodžio 2-ąją Ciuriche FIFA prezidentas Seppas Blatteris paskelbė, kad Kataras tapo 2022 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininku.Vos 1,7 mln. gyventojų turinti, bet dujų ir naftos turtinga Persų įlankos šalis ketvirtajame rinkimų ture 14:8 įveikė JAV.
Likus dar 15 dienų iki šio balsavimo vienas S.Blatterio patarėjas, palaikantis dar glaudesnius ryšius su Kataro futbolo federacijos prezidentu M. bin Hammamu, sutiko duoti interviu „France Football” ištaigingame savo biure, kuris nenurodytas jokioje adresų knygoje.
„Anglija neperžengs net pirmojo turo barjero. Anglai gaus daugiausia du balsus. 2018 metų pasaulio čempionatas jau seniai rusų kišenėje. 2022-ųjų? Jis vyks Katare”, – 2010-ųjų gruodį tvirtino šis gerai informuotas šaltinis, kurio prognozės vėliau pasitvirtino su kaupu.
Mokėjo visam pasauliui
Kataras oficialiai vien 2010-aisiais šiems rinkimams išleido 33,75 mln. eurų.Kitos kandidatės visai rinkimų kampanijai skyrė kur kas mažiau lėšų: Australija – 26,6 mln., JAV – 11,75 mln., Pietų Korėja – 9,4 mln., Japonija – 7,9 mln. eurų.
Bet „France Football” korespondentai visame pasaulyje surado daugybę katariečių pėdsakų, įrodančių milžiniškas šios šalies išlaidas siekiant tikslo.2010-ųjų sausį katariečiai 1,25 mln. eurų parėmė Angoloje vykusį Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) kongresą, kuriame gavo tiesioginę galimybę akis į akį pasikalbėti su keturiais CAF delegatais per būsimus FIFA rinkimus.
Dar 2010-ųjų gruodį „Wall Street Journal” paskelbė, kad katariečiai siūlė Argentinos futbolo federacijai (AFA) pervesti 78,4 mln. dolerių, kad šios šalies futbolo čempionatas išsigelbėtų iš finansinės krizės.
Nors AFA prezidentas Julio Grondona ironiškai paneigė šią informaciją, jis nepadavė JAV dienraščio į teismą.
Remdamasis amerikiečių straipsniu prieš korupciją Argentinoje kovojantis advokatas Alejandro Sanchezas Kalbermattenas pareikalavo, jog AFA būstinėje būtų atliktos kratos ir atliktas tyrimas dėl asmeninių J.Grondonos sąskaitų Šveicarijos, Liuksemburgo ir JAV bankuose.
Buenos Airių prokurorai tik dabar tiria, ar ilgus metus Argentinos neliečiamųjų kastai priklausęs AFA prezidentas iš tiesų gavo pinigų iš asmenų, susijusių su Kataru.
Dar prieš 2010-ųjų rinkimus Argentinos žiniasklaida daug rašė apie „Qatargate”, kai Dohoje buvo surengtas draugiškas Argentinos ir Brazilijos rinktinių mačas.
Abiejų šalių federacijos iš katariečių gavo po 7 mln. dolerių, nors net pasaulio ir Europos čempionės Ispanijos rinktinės įprastas honoraras už tokio pobūdžio dvikovą yra apie 2 mln. eurų.
2011-ųjų lapkritį Brazilijos futbolo federacija (CBF) pasirašė sutartį su ISE bendrove ir iki 2022 metų pardavė teises, gaudama po 1,05 mln. dolerių už kiekvienas draugiškas savo šalies rinktinės rungtynes.
Nors ISE oficialiai priklauso Saudo Arabijos šeichams, šis kontraktas buvo pasirašytas Dohoje. Po tyrimo paaiškėjo, jog ISE registruota Kaimanų salose, ir dar 2008-aisiais buvo pervedusi 14 mln. dolerių Azijos futbolo konfederacijai, kuriai vadovavo katarietis M.bin Hammamas.
„Jie nusipirko 2022 metų čempionatą”, – tuomečiam FIFA viceprezidentui Jackui Warneriui rašė ir FIFA generalinis sekretorius Jerome’as Valcke. Bet šiam elektroniniam laiškui patekus į viešumą vėliau teigė, kad jis „juokavo ir pavartojo netinkamus žodžius”.
