Krymo futbolą kankina daugybė klausimų, į kuriuos atsakymus norėtų sužinoti ir S.Mikoliūnas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Lietuvos rinktinės futbolininkas nuo 2013 metų atstovauja „Sevastopol“ ir su šiuo klubu turi dar pusantrų metų galiojančią sutartį.
30-metis vilnietis gaudo žinias iš Krymo, bet nuo to aiškiau netampa.
„Dabar nieko konkretaus nežinau. Kiek kalbėjau su klubo valdžia, sako, kad viskas paaiškės birželio 7 dieną“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Mikoliūnas.
Ką pasakys UEFA ir FIFA?
Tuo metu, kai pasaulio akys nukreiptos į netrukus prasidėsiantį didįjį futbolo karnavalą Brazilijoje, Rusijos futbolo federacija (RFS) birželio 7 dieną rengia neeilinę konferenciją.
Svarbiausias jos klausimas – Krymo futbolo komandų įtraukimas į Rusijos futbolo sistemą.
Kovo 18 dieną Rusijai paskelbus Krymą savo dalimi, teko reaguoti ir futbolo visuomenei.
Krymo pusiasalio komandos „Sevastopol“ ir Simferopolio „Tavrija“ vis dėlto baigė Ukrainos pirmenybes, bet dabar šių komandų atstovų rankos tiesiasi į Rusiją.
Būtų suprantama, kad FIFA ir UEFA nesuteiktų tam palaiminimo, nes Krymas nėra pripažintas tarptautinių organizacijų kaip Rusijos dalis.
Jei Krymo komandos persikeltų į Rusijos čempionatą, futbolo valdžia galėtų skirti baudas ir sankcijas klubams ir RFS.
Kita vertus, gamtinių išteklių gigantas „Gazprom“ yra vienas svarbiausių FIFA ir UEFA rėmėjų ir oficialus 2018 metų pasaulio futbolo čempionato Rusijoje partneris.
Kad ir kaip būtų, Krymo sporto komandų prorusiški atstovai jau pradėjo flirtuoti su RFS ir rengti mįslingus namų darbus.
Abiem klubams trūksta pinigų
Abi stipriausios Krymo ekipos turi daug rūpesčių ir, jei ne politiniai dalykai, RFS yra reikalingos lyg šuniui penkta koja.
„Tavrija“ žaidė Ukrainos pirmenybėse 23 metus ir yra viena iš trijų šios šalies komandų (kitos – Kijevo „Dynamo“ ir Donecko „Šachtar“), tapusių šalies čempionėmis (1992 metais). Simferopolio stadione telpa per 20 tūkst. žiūrovų.
Tačiau šį sezoną „Tavrija“ baigė paskutinėje, 15-ojoje, vietoje kartu su milijonais dolerių skolų žaidėjams, treneriams ir klubo darbuotojams.
Šio klubo generalinis direktorius Aleksandras Boicanas rusų žurnalistus tikina, kad „Tavrija“ yra rusiška ekipa. Ukrainiečiams sako kitaip: mes esame Ukrainos komanda.
Prieš dvejus metus į Ukrainos aukščiausiąją lygą iškopęs „Sevastopol“ šiemet finišavo 11-as. Nors miesto stadione tik 5 tūkst. vietų, finansiškai komanda sveikesnė nei Simferopolio ekipa.
Bet pagrindinis „Sevastopol“ rėmėjas verslininkas Vadimas Novinskis nenori, kad jo klubas žaistų Rusijoje. Jis prabilo apie tai, kad perkels komandą į kitą Ukrainos miestą.
„Tai vis dar nėra aišku, – sakė per šią savaitę kelis kartus į Ukrainą skambinęs S.Mikoliūnas. – Jeigu klubas sieks pereiti į Rusiją, rėmėjas futbolininkus galbūt bandys pervežti kitur.
Yra minčių klubą perkelti į kitą Ukrainos miestą. Kiek žinau, buvo minėtas Mykolajivas, Kijevas, Donbaso regionas. Bet konkretumo nėra.“
Kitas „Sevastopol“ ekipos vadovas – klubo įkūrėjas ir prezidentas Aleksandras Krasilnikovas meiliau žiūri į Rusiją. Bet jis neturi pinigų.
„Dabar Sevastopolyje nėra didelio verslo, kuris galėtų investuoti į klubą, – dienraščiui „Sport ekspress“ sakė A.Krasilnikovas. – Todėl tikimės, kad Rusija palaikys mus.“
Bando apeiti aplink
Prorusiški Krymo klubų vadovai net ryžosi kurti naujus darinius, kad įsiterptų į Rusijos futbolo sistemą ir galbūt taip išvengtų UEFA ir FIFA bausmių.
„Įkurtas naujas juridinis vienetas, iš esmės naujas klubas – SKČF, kuris pasirengęs žaisti Rusijos čempionate“, – tvirtino „Sevastopol“ prezidentas A.Krasilnikovas.
Bet „Tavrija“ vadovas iš karto pareiškė, kad ukrainietiški klubo dokumentai lieka Ukrainai, o jis įkūręs naują juridinį vienetą su rusiškais steigėjais.
Taip „Tavrija“ virto „Skif“.
Nėra abejonių, kad šie manevrai vyko su Kremliaus žinia.
„Yra du nauji subjektai – Krymas ir Sevastopolis, dėl kurių yra parengtas integracijos į rusišką gyvenimą planas, – „Sport ekspress“ sakė Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko. – Į šį planą įeina įvairūs aspektai – ekonominis, socialinis, teisinis, o tarp jų ir sportinis.“
Vis dėlto pajėgiausias Krymo klubas iš Sevastopolio biudžetu ir futbolo lygiu neprilygsta Rusijos aukščiausiosios lygos klubams, tad Rusijos sporto valdžiai reikia sukti galvą, kur įkišti naujus darinius.
Maitinti jų rusiškais pinigais niekas nenori, nes Kremlius turi daug problemų Kryme ir be futbolo.
Be to, ir Rusijoje užtenka futbolo komandų, kurios turi finansinių bėdų.
Todėl realu, kad priimdama Krymo komandas į savo glėbį RFS siūlys vietas antrojoje arba regionų lygose.
Ar ten sutiktų žaisti S.Mikoliūnas, kontraktą pasirašęs su Ukrainos klubu?
„Kai galutinai paaiškės, kaip bus, tada ir spręsiu“, – sakė Lietuvos futbolininkas.
Šnekėjosi ir su „Žalgiriu“
Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius praėjusį pavasarį užsiminė apie norus prieš startus tarptautinėse varžybose sustiprinti komandą S.Mikoliūnu.
Tačiau didžiąją karjeros dalį Edinburgo „Hearts“ (Škotija) ir Kijevo „Arsenal“ klubams atstovavęs krašto saugas galimybes grįžti į tėvynę vertina atsargiai: „Žiemą šiokių tokių šnekų buvo, bet pastaruoju metu iš „Žalgirio“ klubo jokių pasiūlymų nesulaukiau.“
Svarstydamas, kuria kryptimi pasisuks karjera, S.Mikoliūnas pastebimai nerimauja.
„Padėtis nėra maloni. Kiekvienas sportininkas išgyvena, kai nežino, kas bus toliau.
Situacija nemaloni, bet futbole pasitaiko visko, – kalbėjo Lietuvos rinktinės futbolininkas. – Ir dabar Sevastopolyje atlyginimai vėluoja.
Tiesa, valdžia pažadėjo skolas grąžinti bet kuriuo atveju. Net jei klubo ir nebeliktų.“
