Į kokį klausimą apie futbolą niekada neatsako Nerijus Kesminas?

„Krepšinis Lietuvoje – kasdienis sportas, o futbolas – proginis“, – įsitikinęs komentatorius Nerijus Kesminas. Pasaulio futbolo čempionatas – viena tų reikšmingų progų, Lietuvoje užgožiančių krepšinį.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Šilinskaitė

Jun 9, 2014, 6:35 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 1:02 AM

Visą mėnesį per LRT ir „LRT kultūrą“ virs didžiojo futbolo aistros. Jas kurstyti padės N.Kesminas, Tautvydas Meškonis ir Šarūnas Mazalas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 

32 komandos, 64 rungtynės ir mėnuo naktinėjimo prie televizoriaus – per LRT ir „LRT kultūrą“ bus parodytos visos planetos pirmenybių dvikovos. Kai kurios jų vyks tuo pat metu, todėl sirgaliai turės progą rinktis kanalą, rodysiantį jiems įdomesnes rungtynes.

Patyrę komentatoriai 43-ejų N.Kesminas ir 50-metis T.Meškonis rengiasi kone apsigyventi studijoje, žada pamiršti laisvalaikį, jau renka intriguojančią informaciją.

25-erių žurnalistas Š.Mazalas seka visas naujienas iš Brazilijos, kur pasaulio futbolo čempionatas bus svarbesnė šventė nei Rio de Žaneiro karnavalai.

Kasdienėje valandą truksiančioje laidoje „Pasaulio futbolo čempionato studija“ šiokiadieniais 17 val. ir savaitgaliais 18 val. Š.Mazalas apžvelgs planetos pirmenybių įvykius: primins įspūdingiausias akimirkas, parodys pokalbius su treneriais ir žaidėjais, šnekins žinovus, vertins rinktinių galimybes.

Nors Lietuvos ekipa pasaulio čempionate nėsyk nedalyvavo, LRT žurnalistai įsitikinę, kad lietuviai pirmenybių laukia ne mažiau nei kitų šalių sirgaliai.

Faktus gerai atsimena

Netoli Vilniaus esančių Salininkų vaikai laisvalaikį leisdavo su futbolo kamuoliu.

T.Meškonis jį spardė iki išnaktų, lankė futbolo treniruotes ir tik pradėjęs universitete studijuoti žurnalistiką ėmė rimčiau žaisti krepšinį. Jis pakeitė futbolą – mat toliau kojomis gainioti kamuolį trukdė kelio trauma.

Tačiau futbolas vis tiek liko didžioji meilė.

„Pirmasis pasaulio čempionatas, kurį itin ryškiai prisimenu, – 1974 metais vykęs Vakarų Vokietijoje. Finale šeimininkai 2:1 nugalėjo Olandiją“, – prabėgus keturiems dešimtmečiams T.Meškonio atmintyje detalės išbluko, bet svarbiausi faktai liko.

Vėlesnių čempionatų nugalėtojus ir finalo dalyvius komentatorius taip pat gali išvardyti be špargalės. Juolab kad futbolas kelis dešimtmečius – jo darbas.

„1994-aisiais komentavau pirmąjį savo pasaulio čempionatą JAV, o paskui nė vieno nepraleidau. Šis man bus jau šeštasis komentatoriaus kėdėje“, – kalbėjo T.Meškonis.

Jis nesutinka, kad lietuviams, jei nežaidžia jų rinktinė, futbolas neįdomus.

T.Meškonis gali ginčytis iki nukritimo, kad didžiausi futbolo renginiai lietuviams net įdomesni nei krepšinio.

„Visais laikais – ar Lietuvos krepšinio rinktinė atrodė geriau, ar prasčiau – lietuviai žiūrėdavo tik tas Europos ar pasaulio čempionato rungtynes, kuriose žaisdavo mūsų šalies komanda. Čempionatas lietuviams baigdavosi tada, kai jį baigdavo Lietuvos rinktinė. O futbolo čempionatuose lietuviai žiūri visas rungtynes. Na, nebent praleidžia visiškai neįdomias“, – svarstė T.Meškonis.

Kiek išmano blondinės?

N.Kesminas futbolą komentuoja daugiau kaip dvidešimt metų. 1998-aisiais, kai pasaulio čempionatas vyko Prancūzijoje, jis pirmąsyk komentavo didžiausią futbolo renginį. Šiemet tai darys jau penktąkart.

Žurnalistui sunku paaiškinti, kodėl jį pakerėjo būtent futbolas, bet neabejoja: krepšinio šalyje Lietuvoje tokių kaip jis – tūkstančiai.

„Pasaulio čempionatas prikausto net tokius žmones, į kuriuos pažiūrėjęs niekaip nepasakytum, kad jiems tai gali būti įdomu. Buvo atvejų, kai kavinėje prie gretimo stalelio sėdinčios keturios blondinės diskutavo apie futbolą.

Aptarinėjo Diego Forlaną, Fernando Torresą – ne tik jų šukuosenas, kurios, atrodytų, moterims turėtų būti pagrindinė tema, bet ir žaidimą. Tai reiškia, kad jos futbolą žiūri ne kaip grožio konkursą, bet domisi rezultatu ir kontroliuoja situaciją“, – pabrėžė N.Kesminas.

Artėjant pasaulio čempionatui Brazilijoje susidomėjimas juo proporcingai didėja. „Nors man apskritai atrodo, kad visa Lietuva visada domisi futbolu, nes apie ką gi daugiau, jei ne apie futbolą, su manimi kalbėsis nepažįstami žmonės?“ – kvatojo komentatorius.

Vis dėlto klausimai apie permainas rinktinėse, žvaigždžių formą ir traumas vis dažnesni.

Į daugumą jų ir N.Kesminas, ir T.Meškonis gali atsakyti, bet populiariausias – „Už ką sirgsi?“ – visada lieka be atsako.

„Sergu už Lietuvos rinktinę, bet jos pasaulio čempionate nebus. O kitas futbolo rungtynes žiūriu kitaip nei eilinis aistruolis. Nesu treneris, kuris stebi, kur kas bėga, kaip dengiasi tam tikrose zonose ar „gaudo“ varžovus, bet man irgi įdomu procesas“, – patikino N.Kesminas.

„Neturiu vienos mėgstamos komandos. Jaunystėje sirgau ir už brazilus, ir už italus ar olandus, o iš tiesų sergu tik už Lietuvos rinktinę. Prasidės čempionatas, pažiūrėsiu, kaip kas žaidžia, tada ir nuspręsiu, kam simpatizuosiu“, – šyptelėjo T.Meškonis.

Krepšinį pakeitė futbolas

Iš Gargždų kilęs Š.Mazalas nuo paauglystės labiau domėjosi krepšiniu. Nors Gargždai turi savo futbolo komandą „Banga“, tuo metu, kai Šarūnas augo, ji turėjo bėdų, todėl nebuvo labai įdomi.

Baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, magistro diplomo Š.Mazalas siekė Anglijoje – Šefilde, kuriame 1857 metais įkurtas pirmasis oficialus futbolo klubas ir yra seniausias pasaulyje veikiantis stadionas „Sandygate Road“ (atidarytas 1804 m.).

„Nors visada labiau domėjausi krepšiniu, pamenu jau 1998 metų pasaulio čempionato finalą, kai žaidė Brazilija ir Prancūzija. Aš labai sirgau už brazilus, kieme žaisdavome pasivadinę brazilų pavardėmis ir buvo labai liūdna, kai jie pralaimėjo 0:3“, – pasakojo Š.Mazalas.

Jaunas žurnalistas dirbo 2012 metų Londono olimpiadoje, o su futbolu rimčiau susidūrė tik pernai, kai rengė laidas apie Konfederacijų taurės turnyrą.

Š.Mazalas neabejoja, kad lietuviams šis pasaulio čempionatas bus įdomus, nors Lietuvos rinktinei toli iki tokio lygio varžybų.

„Brazilijoje neturėsime savo šalies komandos, bet visi turi savo herojus, visi už ką nors serga. Čempionų lygos finalas – pavyzdys, kad net futbolu nesidomintys žmonės žiūri svarbiausias futbolo rungtynes“, – sakė Š.Mazalas.

Žada nemiegoti ir kai nedirbs

Ar Lietuvoje bus daug tokių, kurie kelsis ketvirtą ryto, kad pažiūrėtų Japonijos ir Dramblio Kaulo Kranto akistatą? Tai bus vienintelės rungtynės, vyksiančios tuomet, kai Lietuvoje bus paryčiai.

T.Meškonis su bičiuliais net juokauja, kad tas rungtynes Lietuvoje, matyt, stebės tik du žmonės: komentatorius ir aparatinės darbuotojas. „Kodėl? – nusistebi T.Meškonio draugai. – Lietuvoje tikrai yra žmonių, kurie serga, pavyzdžiui, už Japoniją.“

Komentatoriai N.Kesminas ir T.Meškonis dar dėliojasi galutinį savo darbo grafiką, kuris labiau įtemptas bus pirmosiomis čempionato savaitėmis: kol vyks grupių varžybos, bus dienų, kai kuriam nors teks komentuoti po dvejas rungtynes. Bet toks krūvis nė vieno negąsdina. Kaip negąsdina ir darbas naktimis, nors ne vienos rungtynės baigsis 3 valandą ryto Lietuvos laiku.

N.Kesminas žada nemiegoti ir tuomet, kai pats nedirbs eteryje: „Turiu žinoti, kas vyksta, ne tik iš pasakojimų ar spaudos.

Pasaulio čempionatas nustato kitokius standartus, todėl tikrai nepraleisiu nė vienų rungtynių. Toks mano darbas: sekti tendencijas, futbolininkus, rinktines, pamatyti kylančias žvaigždes. Stebėti pasaulio čempionato rungtynes naktį – joks žygdarbis. Juk tai – futbolas.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.