Lietuvos futbolininkai iki šiol gali didžiuotis, kad prieš 90 metų pralenkė krepšininkus.
Jie tapo pirmaisiais šalies olimpiečiais, kai Lietuvos futbolo rinktinė debiutavo 1924-ųjų olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, Paryžiuje lietuviai 0:9 pralaimėjo šveicarams, ir šios pirmosios nesėkmės šešėlis mūsų šalies futbolą, regis, persekioja iki šiol.
Atkūrus šalies nepriklausomybę Lietuvos rinktinė jau šešis kartus žaidė pasaulio čempionato atrankos turnyruose ir penkis kartus dalyvavo Europos pirmenybių atrankoje, tačiau dar nė karto nepateko į finalines varžybas.
Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos futbolo gerbėjų svajonė galų gale išsipildytų?
Pasaulio čempionato Brazilijoje proga vienuolika Lietuvos futbolo asmenybių „Lietuvos rytui“ pateikė po savą receptą, ko reikėtų griebtis jau šiandien, kad mūsų šalies rinktinė pagaliau patektų į svarbiausią planetos sporto šventę.
1. Keisti LFF valdžią
Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos rinktinės, o šiuo metu Vilniaus futbolo mokyklos treneris. 79 mačus – daugiausia per Lietuvos futbolo istoriją – laikė nacionalinės ekipos vairą.
„Lietuvoje reikia iš esmės keisti požiūrį į futbolą ir mūsų futbolo valdymą.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo visi kalba apie skaudžiausias futbolo bėdas ir nuolat rengia posėdžius, kaip pakelti jo lygį. Bet futbolą atgaivinti pirmiausia gali tik pati federacija.
Visi pokyčiai bus galimi tiktai tuomet, kai pasikeis dabartinė LFF valdžia. Kitų galimybių aš, deja, nematau.
Mūsų rinktinių bėdas lemia Stasio Stankaus (LFF vykdomojo komiteto narys ir LFF techninio skyriaus direktorius. – Red.) veikla.
Nežinau, kokią įtaką jis daro Juliui Kvedarui ir kodėl jau tiek metų LFF prezidentas nenori jo keisti. Bet S.Stankus yra pagrindinis stabdys visai federacijai.
Dabar dirbu su jaunimu ir kasdien susiduriu su apgailėtinomis problemomis. Sunku surasti net jaunių varžybų rezultatų, nors dabar visi vaikšto su „iPhone“ ir „iPad“.
Švaistomi pinigai, kuriamos kažkokios mistinės futbolo akademijos Šiauliuose, kur niekuomet nebuvo daug talentų, bet ten – S.Stankaus tėvonija.
Viskas daroma tam, kad pirmiausia būtų patenkinti asmeniniai poreikiai ir po to sužvejoti balsai per būsimus LFF prezidento rinkimus, o ne dėl mūsų futbolo ateities.
Mums reikia užauginti naują kartą, kuri būtų pajėgi kautis. Viešai kasdien kalbame apie rinktinės atjauninimą, bet žaisti į Baltijos taurės turnyrą važiuoja 34 metų Ričardas Beniušis (Pakruojo „Kruojos“ puolėjas. – Red.).
Kada mūsų deklaruojami tikslai ir lozungai pagaliau sutaps su realybe?
Nors tikrai nejaučiu karštos meilės Vytautui Dirmeikiui (buvusiam LFF prezidentui. – Red.), jis buvo vienintelis, kuris į pasaulio čempionatą JAV buvo nusiuntęs grupę mūsų vaikų trenerių. Paklauskite LFF vadovų, kas dabar gavo tokius kelialapius į Braziliją?
Kol girdėsime tik deklaracijas, bet nieko nebus realiai daroma dėl vaikų futbolo, nieko ir neturėsime.
Kol nepasikeis LFF, nieko gero nebus. Bet futbolo bendruomenė pati turi susiorganizuoti ir nieko nebijoti, jeigu nori realių permainų.“
Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2022 metais.
2. Daugiau valstybės paramos
Arvydas Janonis, Seulo olimpinis čempionas. 1988-ųjų vasaros žaidynėse su SSRS rinktine triumfavęs Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas nuo 1991-ųjų gyvena Austrijoje.
„Susidariau įspūdį, kad Lietuvos valdžiai nelabai rūpi futbolas. Nėra aikščių, trenerių.
Vilniuje iki šiol nėra normalaus stadiono. Nelabai noriu kritikuoti, bet ar ne gėda dėl to?
Austrijoje kiekvienas kaimas turi savo stadioną. Šioje šalyje yra net aštuonios futbolo lygos. Kiekvienais metais Austrijoje lankau trenerių seminarus, jie padeda tobulėti. Į juos skaityti paskaitų atvažiuoja nacionalinių rinktinių treneriai, psichologai, fiziologai. Jie papasakoja naujausias tendencijas, kokia kryptimi eina futbolas.
Kai iš Austrijos atvykęs į tėviškę važiuoju per mūsų miestelius, darosi liūdna. Lietuvoje nematau sportinio gyvenimo.
Viskas prasideda nuo šalies valdžios dėmesio.
Futbolui reikia lėšų ir didesnės valstybės paramos. Norėčiau, kad vyriausybė daugiau dėmesio skirtų ne tik futbolui, bet ir visam sportui.
Jeigu investuoji į futbolo aikštes ir kitą sporto infrastruktūrą, sudarai geresnes sąlygas savo žmonėms, išsprendi ne vieną socialinę problemą. Jeigu niekuo nepadedi, nėra ir rezultatų.
Jei Vyriausybė skirtų daugiau lėšų negu dabar, gal prasidėtų ir futbolo pakilimas. Bet jeigu niekas nesikeis, negalima net svajoti, kad Lietuva po 20, 50 ar 100 metų žais pasaulio pirmenybėse. Man atrodo, kad bent jau aš tikrai nesulauksiu tokios šventės.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija.
3. Išvalyti Kauno akademiją
Valdas Ivanauskas, Chabarovsko „SKA-Energija“ (Rusija) treneris. Keturis kartus geriausiu Lietuvos futbolininku pripažintas puolėjas buvo pirmasis lietuvis, žaidęs Vokietijos bundeslygoje.
„Dabar vienintelė viltis rinktinei atsitiesti – jaunoji karta. Reikia į vieną būrį surinkti perspektyviausius talentus, kad jie galėtų kartu tobulėti.
Lietuvoje jau yra sudarytos tam tikros sąlygos: veikia futbolo akademija Kaune, kuriami panašūs futbolo centrai Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Bet turime išvengti nesveikos konkurencijos tarp miestų ir pavydo vienas kitam.
Į vieną grupę reikia surinkti pačius geriausius, o atranka ir konkurencija turi būti sąžininga. Į elitinę grupę turi pakliūti talentingiausi vaikai, o ne tie, kurie turi reikalingų pažįstamų, kaip dabar yra Kaune.
Šiuo metu geriausios sąlygos tobulėti yra Kauno akademijoje, bet ji turi daugybę bėdų.
Čia reikėtų keisti visą vadovybę. S.Stankus jau seniai turėjo išeiti į pensiją, bet jis iki šiol vadovauja ne tik šalies jaunimo futbolui, bet ir Lietuvos rinktinei. Tai tiesiog juokinga.
Gerbiu savo kolegas, bet mūsų vaikų ir jaunimo futbole labai trūksta rimtų specialistų. Gal treneriai ir stengiasi, bet jiems tikrai trūksta žinių apie šiuolaikinį futbolą.
Šalyje būtina rengti kursus, kurie padėtų vaikų treneriams tobulėti. Federacija privalo nuolat kviesti skaityti paskaitų trenerius iš kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos.
Vokietijos rinktinė prieš devynerius metus taip pat išgyveno krizę, bet vėl grįžo į viršūnę, kai tik pakeitė požiūrį į jaunimo ugdymo sistemą.
Esame maža valstybė, todėl vien savo jėgomis ką nors pasiekti tikrai negalime.
Galimybių tobulėti tikrai yra, bet labiausiai trūksta noro jomis pasinaudoti.
Kauno akademijoje dabar visi patenkinti ir džiaugiasi, jog turi šiltas darbo vietas. Niekas nesistengia tobulėti, o tokiame uždarame rate mūsų futbolo laukia liūdnos perspektyvos.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Vokietija.
4. Pasirinkti teisingą strategiją
Benjaminas Zelkevičius, buvęs Lietuvos rinktinės treneris. Jo vadovaujama nacionalinė komanda buvo arčiausiai išsvajoto tikslo, 1998 metų pasaulio čempionato atrankos turnyre užėmusi trečiąją vietą.
„Reikia turėti ilgalaikę rinktinės strategiją ir jos nuosekliai laikytis. Bet ši strategija turi būti teisinga ir pasverta. Jeigu kiekvienais metais blaškysimės, nieko gero nebus.
Lietuvoje nėra daug pajėgių žaidėjų, todėl prieš 2016 metų Europos čempionatą, kai turime amžiaus galimybę į jį pagaliau patekti, mano nuomone, vėl buvo pasirinkta netinkama strategija.
Dabar šalies rinktinėje atsisakyta žaidėjų, kurie dar gali padėti pasiekti geresnį rezultatą. Niekas pasaulyje taip nedaro. Rinktinėje turi žaisti patys stipriausi futbolininkai, nesvarbu, kokio jie amžiaus.
Esu įsitikinęs, jog Žydrūnas Karčemarskas, Marius Stankevičius, Darvydas Šernas ar Deividas Šemberas visa galva pranašesni už ne vieną žaidėją, kurie dabar kviečiami į rinktinę.
Juolab kad ir dabartinė mūsų rinktinė tikrai nėra jauna.
Kas gali pasakyti, kad ji pasieks rezultatą? Aš šitokias kalbas apie atjauninimą vadinu savotiška spekuliacija.
Kai paskelbi, jog dabar žais jaunimas, iš anksto apsidraudi – nesitikėkite rezultatų. Taip tik išvengi atsakomybės. Po to sakysi: et, tas jaunimas nepateisino vilčių, dabar jau į komandą rinksime kitus.
Ir tokia dainelė – visą laiką be pabaigos.
Lietuvos rinktinė – šalies futbolo veidas, todėl ji turi dabar, o ne rytoj rodyti rezultatą.
Turėjome tą trenerį iš Vengrijos (Laszlo Csabą. – Red.). Jis vos pradėjęs dirbti su rinktine pasakė: į šį pasaulio čempionatą nepateksime, bet į kitą jau stengsimės papulti.
Tai absurdiški žodžiai. Žaidėjai juk girdi tokius trenerio žodžius: dabar nepersistengsime, o žaisti pradėsime kitais metais.
Ką gali, išspausk dabar, o ne atidėliok rytdienai.
Ir dabar reikia daryti viską, kad pasinaudotume šansu ir pirmiausia patektume į Europos čempionatą.
Mano receptas – reikia surinkti pačius stipriausius Lietuvos žaidėjus ir siekti rezultato.
Aišku, labai svarbu teisingai pasirinkti žaidimo taktiką. Lietuva – maža šalis, todėl vertėtų surinkti rinktinių trenerius ir stengtis, kad skirtingų amžiaus grupių mūsų komandos žaistų pagal tą patį modelį. Taip daro daugelis į mus panašių valstybių.
Puikus pavyzdys – šveicarai. Jie tapo pasaulio jaunimo čempionais ir žaidžia visuose svarbiausiuose turnyruose. Kodėl? Todėl, kad turi gerai apgalvotą strategiją ir nuo mažens visi eina tuo pačiu keliu. Teisinga sistema negali nuvilti, nuvilia tik žmonės.
Mes jau jau neturime kur kristi žemiau. Dabar mūsų rinktinė jau priklauso ne vidutiniokams, o pačiai žemiausiai grupei komandų kartu su Lichtenšteinu, San Marinu ir Latvija.
Anksčiau net nekildavo klausimo, ar laimėsime, kai žaisdavome su latviais ar estais. Buvo tik vienas klausimas – kiek įmušime. Bet kaimynai žengė į priekį, o mes, deja, – atgal. Jie kūrė futbolo mokyklas, kvietė trenerius iš užsienio, statė stadionus.
Pas mus nieko nėra. Natūralu, kad atsidūrėme ten, kur dabar esame, nes neturėjom jokios futbolo vystymo strategijos“.
Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2026 metais.
5. Mokytis iš pažangių šalių
Aurelijus Skarbalius, „Viborg“ (Danija) treneris. Vienintelis lietuvis, įsitvirtinęs Vakarų Europos futbolo lygoje. Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas pastaruosius 20 metų gyvena Danijoje.
„Komandoje, kaip ir bet kurioje įmonėje, – kuo ilgiau treneris tobulina savo strategiją, tuo daugiau galimybių, kad rezultatai taps stabilūs ir geresni.
Svarbiausia surasti tą specialistą, kuriuo tiki federacija ir Lietuvos futbolo bendruomenė. Tik reikia sudaryti jam sąlygas dirbti ne vienus metus, nesvarbu, kad rezultatai gali banguoti.
Kai pradedi naujus projektus, labiausiai reikia tęstinumo ir stabilumo. Jeigu turėsi strategiją ir kryptingai sieksi savo tikslo, rezultatai neišvengiamai pagerės.
Nesvarbu, ką rašys spauda ar mėgins įteigti sirgaliai.
Reikia turėti bendrą strategiją ir visiems judėti ta pačia kryptimi. Mes – maža valstybė, todėl reikia viską išspausti iš kiekvieno talento.
Belgai prieš 12 metų pradėjo novatoriškai dirbti su jaunimu, ir pažiūrėkite šiandien į jų rezultatus.
Danija žengia lygiai tokiu pat keliu – jų rinktinės treneris dirba nuo 2000-ųjų.
Islandijos sėkmę lėmė trys priežastys. Ten sukurtos bazės, kuriose jie gali treniruotis net žiemą. Kaip ir Danijoje, su islandų vaikais jau dirba tik profesionalūs futbolo treneriai, o ne mėgėjai.
Talentingiausi islandai nuo mažens išvažiuoja į stipresnių lygų profesionalius klubus.
Pirmoji mūsų užduotis – sukurti Lietuvoje tokią pat terpę žaidėjams tobulėti.“
6. Užauginti naują kartą
Deividas Šemberas, Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas. Daugiausia rungtynių (36) Čempionų lygoje sužaidęs Lietuvos futbolininkas. Vienas iš dviejų lietuvių, iškovojusių UEFA taurę.
„Į pasaulio čempionatą pateksime tuomet, kai galėsime kovoti su atrankos grupės lyderiais. Kol kas jiems neprilygstame. Rinktinė turi žingsnis po žingsnio kilti laipteliais, kad atrankos turnyruose gautų kuo silpnesnius varžovus.
Lietuvoje turime užauginti naują žaidėjų kartą, kuri būtų konkurencinga.
Reikia pradėti nuo trenerių. Kai nėra kam auginti, sunku ir užauginti. Deja, turime tuos pačius trenerius, kurie dirbo ir prieš 20 metų. Bet jų metodika dabar jau netinka.
Prieš 20 metų jie dar įstengė užauginti žaidėjus, bet dabar jau nelabai ką gali pasiekti. Negalima dirbti taip, kaip prieš 20 metų, nes futbolas labai pasikeitė.
Kuo daugiau talentingų mūsų žaidėjų turėtų išvažiuoti į užsienio klubus. Lietuvos čempionatas, aišku, nėra labai aukšto lygio, todėl jo neužtenka, kai aikštėje reikia kautis su geriausiais.
Būtina, kad į rinktinę atvažiuotų futbolininkai, sukaupę patirties Europos klubuose ir turnyruose. Tačiau išvažiavę svetur jie privalo žaisti ir tobulėti, o ne sėdėti ant suolo.
Geriau išvažiuoti į prastesnį klubą, bet nuolat žaisti.
Gratas Sirgėdas – labai talentingas, tačiau jau praleido visą sezoną. Būnant tokio amžiaus išbraukti iš karjeros svarbiausius metus pavojinga.
Galime prarasti labai didelį talentą, todėl dabar reikia rūpintis, jog jis pereitų į kitą klubą ar būtų išnuomotas, kad pagaliau galėtų žaisti.
Jaunimas turi mažiau tikėti agentais, kurie prižada aukso kalnus ir patys nori kuo greičiau užsidirbti. Jie prižada visko tėvams, bet po to išveža talentus į vaikų komandas, kuriose neįmanoma nei tobulėti, nei uždirbti pinigų.
Smagu, kad Lukui Spalviui šių metų sezonas buvo puikus.
Bet rinktinei reikia daug tokių žaidėjų, kad ji galėtų ką nors pasiekti. Reikia visos kartos, o ne vieno, dviejų ar trijų futbolininkų. Reikia komandos, rinktinė nėra tik trys žaidėjai. Kai užsiauginsime tokią kartą, gal ką nors ir pasieksime.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Vokietija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2022 m. pasaulio pirmenybėse.
7. Rūpintis vaikų futbolu
Edgaras Jankauskas, „Trakų“ treneris. Vienintelis lietuvis, laimėjęs du svarbiausius Europos klubų turnyrus. Buvęs „Porto“ puolėjas 2003-iaisiais triumfavo UEFA taurės, o 2004-aisiais – ir Čempionų lygos varžybose.
„Skandinavijoje vaikai ateina į futbolą penkerių, o pas mus – 10–11 metų.
Dažnai stebiu vaikų rungtynes – kai kurie berniukai net nemoka bėgti atbulomis.
Kai jie žaidė su švedais ar suomiais, atrodė, kad tai – visiškai kita sporto šaka.
Kai į rinktinę ateina 22-ejų futbolininkas, nemokantis kaire koja mušti baudos smūgio ar pakelti kamuolio, jau ne laikas jį mokyti. Mums pirmiausia reikia rūpintis vaikais ir juos ugdyti.“
Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija.
8. Į jaunimo rinktines – geriausi
Andrius Skerla, Vilniaus „Žalgirio“ trenerio asistentas. Daugiausia mačų (84) Lietuvos rinktinėje sužaidęs futbolininkas.
„Viskas prasideda nuo vaikų futbolo. Lietuvoje labai daug talentingų vaikų, tačiau neretai jie kažkodėl nesulaukia deramo dėmesio, o vietoj jų kažkas pasirenka kitus žaidėjus.
Visi treneriai Lietuvoje ir visa mūsų futbolo struktūra turi dirbti viena kryptimi. Visose mūsų rinktinėse – nuo jaunučių iki vyrų – turėtų žaisti patys geriausi.
Bet dabar taip tikrai nėra. Neseniai grįžau į Lietuvą ir nuolat girdžiu pažįstamų trenerių kalbas, kad vaikų grupėse į viršų neretai stumiami tie, kurie turi stipresnį užnugarį, o ne didesnį talentą. Daug talentingų vaikų, neturinčių turtingų tėvų, lieka už borto.
Vaikų netreniruoju, bet tokios kalbos iš dalies teisingos, nes viską geriausiai parodo mūsų jaunučių rezultatai.
Šio amžiaus grupėse tikrai neturėtume stipriai atsilikti nuo kitų šalių, bet praraja labai ryški.
Dabar jaunimas turi tokias sąlygas, apie kurias mes galėjome tik svajoti. Mano karta užaugo „Marakanoje“ (legendinė aikštė greta Vilniaus „Žalgirio“ stadiono. – Red.) ant purvo ir dulkių.
Treniravomės ant gumos ir džiaugėmės, nes net neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip.
Futbolo akademija Kaune išleidžia labai daug jaunučių komandų, bet jų rezultatai tikrai nedžiugina. Vienintelė U19 rinktinė galbūt teikia didesnių vilčių.
Bet ar joje taip pat surinkti visi perspektyviausi Lietuvos talentai, tikrai dar būtų galima svarstyti.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2026 m. pasaulio pirmenybėse.
9. Atskirti vaikų treniruotes nuo komercijos
Arminas Narbekovas, Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės treneris. Seulo olimpinis čempionas 2004 metais išrinktas geriausiu pastarojo penkiasdešimtmečio Lietuvos futbolininku.
„Treniruoju U21 rinktinę, bet turime labai mažai gerų 1992 m. gimusių žaidėjų.
Remiamės dvejais trejais metais jaunesniais, bet nėra lengva ką nors su tokia komanda pasiekti, nes metų skirtumas šiose amžiaus grupėse turi daug reikšmės rezultatams.
Ši situacija tiktai patvirtina, jog rengiant jaunimą Lietuvos futbole tikrai buvo skylė, nes 1992-ųjų kartos žaidėjai nepasiekė tinkamo lygio. Tuomet nebuvo žengti reikiami žingsniai, bet vaikai tikrai nėra kalti. Kaip juos treniravo, taip jie dabar ir žaidžia.
Norėdami patekti į pasaulio čempionatą, pirmiausia turime kitaip treniruoti jaunimą. Negali vienas treneris iš karto dirbti su 30 vaikų. Kokybiška treniruotė tuomet tiesiog neįmanoma.
Dabar pinigai surenkami, bet nesvarbu, ką vaikai daro. Reikia skirti, kur tikros treniruotės, o kur tik komercija. Čia ir yra didžiausia dabartinės mūsų sistemos problema.
Daug metų praleidau Austrijoje – ten vaikai ilgai neužsibūna pas vieną trenerį. Jie auga ir išeina pas kitą, kad galėtų nuolat tobulėti. Lietuvoje labai trūksta tokio požiūrio.
Aš pats buvau sovietinės sporto sistemos produktas. Mūsų laikų Lietuvos rinktinėje beveik 90 proc. žaidėjų buvo išugdyta Panevėžio sporto internate.
Mes treniravomės 10 kartų per savaitę ir dar šeštadienį žaisdavome rungtynes. Jeigu dabar treniruojiesi 5 ar 6 kartus, negali tikėtis stebuklų ir vėliau pasivyti tų, kurie dirbo daugiau.
Mūsų vaikai labai prastai valdo kamuolį. O kai esi techniškai silpnai pasirengęs, aikštėje iš karto kyla papildomų problemų ir turi mažiau laiko priimti teisingą sprendimą.
Bet sąlygos Lietuvoje dabar po truputį gerėja, atidaromos futbolo akademijos ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Jos suteiks galimybę vaikams treniruotis tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek gali.
Kauno akademijos treneris Antanas Vingilas įdėjo daug darbo, todėl dabar turime perspektyvių 1994–1996 metais gimusių žaidėjų. Iš šios kartos ateityje galime nemažai tikėtis.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2022 metais.
10. Tikslesnė talentų atranka
Viačeslavas Sukristovas, 1988 metų Europos vicečempionas. Vienintelis Lietuvos futbolininkas, su SSRS rinktine užlipęs ant žemyno pirmenybių garbės pakylos.
„Aišku, kad reikia pradėti nuo vaikų. Bet mūsų laikais futbolo mokyklose buvo tikra atranka.
Teko matyti, kaip vaikai renkami į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą. Ten vyksta atranka – tokios futbole labai trūksta. Pas mus žaidžia visi, kurie turi pinigų.
Dabar Lietuvoje pilna futbolo mokyklų, tačiau visur reikia mokėti. Vaikas gali neturėti jokio talento – svarbu, kad jo tėvai sumokėtų.
Garsiausi pasaulio futbolininkai dažniausiai kilę iš neturtingų šeimų. Ir Lietuvoje daug tėvų neišgali kiekvieną mėnesį mokėti po 100 litų, kad jų vaikas galėtų lankyti treniruotes.
Suprantu trenerius – jiems reikia kažkaip gyventi, todėl jie taip ir susirenka sau algą. Bet Lietuvos futbolas dėl to praranda labai daug talentų.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2018 m. pasaulio pirmenybėse.
11. Reikia naujų lyderių
Tomas Danilevičius, „Goriza“ (Slovėnija) klubo puolėjas. Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkas, per 71 mačą įmušęs 19 įvarčių.
„Lietuvoje krepšinis – sporto šaka Nr.1, esame maža šalis, ir mums sunku išauginti daugiau talentų.
Futbolui daug ko trūksta – geresnės infrastruktūros, populiarumo, gerų trenerių, bet labiausiai žaidėjų. Jeigu dabar staiga atsirastų 10 milijonų dolerių, ar rinktinė patektų į pasaulio čempionatą? Jos rezultatai ir sėkmė tikrai nepriklauso tik nuo vieno trenerio darbo.
Pirmiausia reikia žaidėjų. Rinktinei neužtenka tik vieno ar dviejų lyderių. Norint suburti pajėgią ekipą, reikia, kad tuo pat metu gimtų keturi penki stiprūs futbolininkai, žaistų geriausiose lygose ir sudarytų rinktinės pagrindą.
Kol kas mūsų rinktinėje tik vienas ar du žaidėjai žaidžia stipresnėse ir net ne stipriausiose Europos lygose. Kiti atvažiuoja iš žemesnių lygų, ir tose neretai dar sėdi ant suolo.
Man pasisekė, kad iš Lietuvos išvažiavau labai anksti. Aš buvau vos aštuoniolikos, kai patekau į „Brugge“ klubą. Užsienyje praleidau 18 metų, pasinaudojau Londono „Arsenal“ pasiūlymu, o daugiausia žaidžiau Italijoje.
Nesakau, kad visiems reikia sekti mano pavyzdžiu ir išvažiuoti kuo anksčiau, bet milžiniškas skirtumas, kai geriausiais karjeros metais žaidi Lietuvoje ir kai Ispanijoje ar Italijoje.
Būtų buvę gerai, jei tuomet kartu su manimi būtų išvažiavę dar dešimt lietuvių. Jeigu rinktinėje žaistų dešimt ar penkiolika panašaus lygio futbolininkų, patekti į pasaulio čempionatą būtų kur kas paprasčiau.
Dabar jauniems talentams svetur išvažiuoti tikrai lengviau, nes yra internetas. Informacija sklinda žaibiškai, todėl sulauki dėmesio, jeigu esi jo vertas. Kitas dalykas, ar sugebėsi juo pasinaudoti.
G.Sirgėdas gerai žaidė Europos jaunimo čempionate ir išvažiavo į „Stuttgart“ klubą, L.Spalvis šį sezoną nepraleido šanso Danijoje. Kai tokių žaidėjų Lietuvoje turėsime dvidešimt, ir rinktinės rezultatai bus kitokie.“
Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2018 m. pasaulio pirmenybėse.
