Keturiolika kamerų – po septynias prie vartų – sumontuotas visuose pasaulio čempionato stadionuose. Kameros fiksuoja 500 kadrų per sekundę, o kompiuteris apdoroja medžiagą.
Kai kamuolys kerta vartų liniją, teisėjas apie tai sužino per sekundę – tuomet suvibruoja jo specialus laikrodis, ant jo atsiranda užrašas „Įvartis“.
Ar tai – debatų pabaiga? Turėtų būti. Sistemos kūrėjas sako, kad Brazilijoje buvo atlikti 2 tūkst. 400 bandymų. Klaidų neužfiksuota.
„Tai ateitis“, - sakė Dirkas Broichhausenas, kuris vadovauja Vokietijos kompanijai „GoalControl“. Jos sistema ir naudojama turnyre bei jau buvo parodyta Marakanos stadione.
Ši technologija – tokia pat, kokios ilgą laiką vengė FIFA. Tačiau viską aukštyn kojomis apvertė 2010 metų pasaulio futbolo čempionatas ir Frankas Lampardas. Anglijos rinktinės futbolininko smūgis į Vokietijos rinktinės vartus buvo taiklus – jis tikrai kirto vartų liniją, bet teisėjas jo neįskaitė.
Tas įvartis būtų išlyginęs rezultatą 2:2, tačiau teisėjo sprendimas anglams kainavo labai daug. Vokietija laimėjo 4:1, o skandalas didėjo sulig kiekviena minute.
„Dažniausiai teisėjas nemato geriausiu kampu, kad priimtų tikslų sprendimą, ar buvo įvartis, - sakė Johannesas Holzmulleris, vadovaujantis FIFA programai, padėjusiai įdiegti technoligiją. - Tas pats taikoma ir įprastoms TV kameroms.“
Jis sakė, kad žmogaus akis gali užfiksuoti 16 kadrų per sekundę ir tikrai negali lygintis su greitomis kameromis. Keletas Lotynų Amerikos žurnalistų J.Holzmullerio klausė, kiek technologija kainavo.
Pasak jo – ji būtų gerokai per brangi žemyno lygoms.
Klubiniame futbole jau buvo išbandyti įvairūs vartų linijos technologijos variantai. Tarp jų - „Hawk-Eye“ sistema, praėjusį sezoną veikusi Anglijos „Premier“ lygoje.
J.Holzmulleris teigė, kad „GoalControl“ sistema įrodė, kad yra patikima. Ji veikia netgi jeigu dalis iš septynių kamerų yra uždengtos žaidėjų. Jis pabrėžė, kad sistemos negalima nulaužti.
„Sistema nėra prijungta prie interneto ar tinklo, tad ja manipuliuoti negalima. Nėra galimybės jai trukdyti dirbti“, - sakė D.Broichhausenas.
Sistema kol kas veikė tobulai, bet tai nereiškia, kad ji viską fiksuoja puikiai. Kaip ir dauguma tokių projektų, ji turi paklaidą. Oficialiai kalbama apie 1,5 cm paklaidą, bet D.Broichhausenas sakė, kad tikroji paklaida gali būti pusė centimetro.
„Esame tikri, kad ji veikia šimtu procentų. Galime pasitikėti sistema“, - sakė J.Holzmulleris.
