„Upshot/YouGov“ apklausa parodė, kad net 34 proc. brazilų, 20 proc. čiliečių ir 14 proc. kolumbiečių per pasaulio čempionatą ne tik palaikys saviškius, bet ir linkės nesėkmių argentiniečiams.
Tokia piktdžiuga, regis, turėtų būti kildinama tiek iš Argentinos futbolo istorijos, tiek iš šalies įvaizdžio kitur Pietų Amerikoje – kaimynines šalis dažnai erzina tai, kaip argentiniečiai įsivaizduoja esantys ekonomine ir kultūrine prasme pažangiausi visame regione.
„Menka paslaptis, kad tikrai daug žmonių nemėgsta Argentinos futbolo rinktinės, – teigia Fluminenšės federalinio universiteto mokslininkas Christopheris Gaffney, analizuojantis masinius sporto renginius. – Žinoma, čia daug lemia stereotipai – tiek aikštėje, tiek už jos ribų“.
Esą daugelis nacionalinių futbolo tapatybių formavosi aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Argentina iš tiesų dominavo pasaulio futbole.
Tos eros vėliavnešys – Diego Maradona ir jo „Dievo ranka“, ne pagal taisykles įmušusi užskaitytą įvartį svarbiose 1986 metų čempionato rungtynėse prieš Angliją.
Nepaisant nesenų ekonominių bėdų, Argentina nuosekliai išlieka tarp labiausiai pasiturinčių Pietų Amerikoje. Prieš maždaug du dešimtmečius, kai šalies valiuta pesas buvo stipresnė nei kaimyninėse valstybėse, argentiniečiai turistai garsėjo savo arogancija.
O prieš šimtmetį Europoje buvo populiaru sakyti: „Turtingas kaip argentinietis“. Senajame žemyne manyta, kad Argentina kaip eksportuojanti Europai reikalingas prekes klesti.
„Daug metų Argentinos ekonomika yra stipriausia regione, be to, čia jaučiama stipri Europos įtaka. Taip subrendo galingos, galingesnės už kitas valstybes įvaizdis, – mano Buenos Airių universiteto istorikas Leandro Morgenfeldas. – Kaimynai iki šiol mano, kad argentiniečiai arogantiški“.
Kai kurie istorikai primena, kad dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat ir po jo, dalis argentiniečių, kurių milijonai turi europietiško kraujo, save laikė pranašesne rase.
Antai vos pradėjus rengti pasaulio futbolo čempionatus, kai į viršūnę dar nebuvo iškilusi Brazilija, Argentinoje brazilai futbolininkai būdavo rasistiškai užgauliojami.
Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje brazilas rašytojas Lima Barreto teigė, kad jo tautiečiai futbolo aikštėje argentiniečių būdavo vadinami macaquitos (mažomis beždžionėmis).
Pačių Buenos Airių gatvėse nuomonės, kodėl nacionalinė futbolo rinktinė nėra populiari, skiriasi. Antai 29 metų Danielis Gonzalezas, į Argentiną atvykęs dirbti iš gimtosios Kolumbijos, teigia įsitikinęs, kad stereotipai apie argentiniečius yra klaidingi.
„Taip, jie turi užsitarnavę arogantiškų žmonių reputaciją. Bet atvykęs čia išvydau, kad taip tikrai nėra“, – kalbėjo D.Gonzalezas.
Vis tik nemažai šalies gyventojų iš tiesų spinduliuoja dažnai nepagrįstu išdidumu. „Jie mums pavydi“, – mano 60-metis Eduardo Gangi. – Mes pamažu užvaldome pasaulį, Į Nyderlandus išsiuntėme karalienę, o į Vatikaną – popiežių“.
Nyderlandų karalienė Maxima, karaliaus Willemo-Alexanderio žmona, yra gimusi Argentinoje, kaip ir popiežius Pranciškus.
Žinoma, Argentinos politiniai ryšiai su kaimynėmis, ypač – Brazilija, yra kur kas geresni nei ankstesniais dešimtmečiais. Bet futbolo aikštėje priešiškumo nestinga.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę, per Argentinos ir Čilės rinktinių draugiškas rungtynes Buenos Airėse, grupė argentiniečių aistruolių ėmė dainuoti dainą apie neapykantą Čilei.
Fanatikams užkliuvo Čilės parama britams per 1982 metų Folklandų karą, kai Argentinos bandymas perimti grupę salų Atlanto vandenyno pietuose baigėsi ryžtingu Jungtinės Karalystės atsaku.
„Dievo teprašau, kad visi čiliečiai mirtų, – stadione skandavo argentiniečiai. – Malvinų (taip Folklandų salos vadinamos Argentinoje – Red.) išdavystė niekada nebus pamiršta“.
Parengė Gintaras Radauskas
