Tokios nuotaikos vyravo po sekmadienį vykusių pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynių, kuriose Nyderlandai nugalėjo Meksiką, o Kosta Rika – Graikiją.
Nyderlandai
„Volkskrant“. „Didelė komandos ir kovotojų dvasia išgelbėjo „oranžinius“.
„Iki 88-osiso minutės atrodė, kad „oranžiniai“ pasmerkti, bet lemiamoje atkarpoje Nyderlandai uosle ir aistra sugebėjo apversti rungtynes su Meksika.
Fortalezos katile buvo parašyta nauja neįtikėtina „oranžinių“ poema. Kai visa sistema buvo sutrikusi, išgyventi padėjo komandos dvasia ir išlikimo instinktas kartu su senomis Nyderlandų futbolo vertybėmis: puolimu, kova iki pabaigos, įvarčio uosle ir aistra, kylančia iš pačios futbolo širdies.
Nyderlandai pateko į ketvirtfinalį, stebuklingai išsigelbėję per rungtynes su Meksika. Tiesa, jie buvo verti pergalės 2:1. Trečią kartą šiame pasaulio čempionate komanda atsiliko nuo varžovų, bet nugalėjo. Tai rodo rinktinės psichologinį tvirtumą“.
„Trys seni futbolo kaubojai Arjenas Robbenas, Wesley Sneijderis ir Klaasas Janas Huntelaaras išgelbėjo trenerio Louiso van Gaalo kailį. Treneris vėl pasirinko gynybinę taktiką, kuri prieš meksikiečius nebuvo veiksminga.
Galbūt ši taktika buvo pervertinta po rungtynių su Ispanija. Su silpnesniais varžovais ji nėra tokia stipri. Bet nugalėtojai visada yra teisūs“.
„De Telegraaf“. „Oranžinis stebuklas“.
„Keistas perversmas kaitrioje Fortalezoje. Nyderlandų komanda jau keliavo iš pasaulio čempionato, bet budrus Wesley Sneijderis ir šaltakraujis Klaasas Janas Huntelaaras per penkias minutes padarė tai, kas atrodė neįmanoma. „Oranžiniai“ atsilikimą 0:1 pavertė jaudinančia pergale 2:1.
Louisas van Gaalas prieš Meksiką vėl pasirinko gynybinę taktiką 1-5-3-2. Tačiau jis pasiliko galimybę keisti schemą vietoj Darylo Janmaato į aikštę įleisdamas Paulą Verhaeghą. Su juo 62 metų treneris galėjo lanksčiau keisti taktiką“.
„Algemeen Dagblad“. „Oranžiniai“ stebuklingai išsigelbėjo rungtynių su Meksika pabaigoje“.
„Laimei, L.van Gaalo komanda nepakartojo 2008 metų Europos čempionato scenarijaus. Tada „oranžiniai“ nustebino trimis pergalėmis stiprioje grupėje, bet antrajame etape jiems per stipri buvo Rusijos komanda (1:3).
Fortalezos kaitroje, kuri siekė 35 laipsnius, Nyderlandai didžiąją rungtynių dalį žaidė prasčiau negu Meksika, kuri kūrė pavojingesnes progas“.
Meksika
„Estadio“. „Viso gero, Brazilija“.
„Taip arti ir taip toli. Nuvalkiota frazė, bet šlovė taip ilgai atrodė visai pasiekiama, o Nyderlandų komanda buvo smarkiai išsigandusi.
Rinktinė parodė charakterį ir ryžtą. Miguelis Layunas, Paulis Aguilaras ir Hectoras Herrera mirė aikštėje, bėgo, kovojo, siekė kiekvieno kamuolio ir neatidavė nė vienos aikštės pėdos. Dėl Hectoro Moreno traumos aikštėje pamatėme Diego Reyesą, kuris visai nesutriko žaisdamas pirmąsias rungtynes pasaulio čempionate.
Pažymėtinas ir Andresas Guardado, tūkstančių kovų veteranas, kuris puikiai išmano abi futbolo puses puolimą bei gynybą ir buvo palaikomas kito veterano Carloso Salcido, prisiminusio geriausias dienas, praleistas Europoje.
Komanda dominavo aikštėje, o tūkstančiai tautiečių „Castelao“ tribūnose ją aistringai palaikė. Bet viskas sugriuvo per dešimt minučių. Wesley Sneijderio įvartis ir baudinys visus nutildė, čia ir ten. Penktosios rungtynės mūsų futbolui yra tarsi užburtos ir dabar lyg stebuklo turėsime jų laukti dar ketverius metus“.
„La Prensa“. „Tai mes!“
„Gražios svajonės, gražios viltys, gražus tikėjimas...
Istorija kas ketverius metus pasikartoja ir yra perrašoma. Ir niekas nesikeičia nė per mažą žingsnelį. Nepasikeitė net šiandien, kai trūko visai nedaug, kad sukurtumėm istoriją.
Šiandien mes tikėjome, kad galime pasiekti daugiau, nes Meksika pirmajame kėlinyje žaidė geriau ir iš esmės pranoko Nyderlandus. Tačiau tulpės nenuvyto karštyje ir staiga grįžo vaiduoklis, kuris actekus persekioja nuo 1994 metų.
Wesley Sneijderis ir Klaasas Janas Huntelaaras per tris minutes nuvedė Nyderlandus į ketvirtfinalį. Jie per kelias sekundes sudaužė meksikiečių viltis. Deja, komandai, kurios pergalės taip laukė visa šalis, pritrūko psichologinio stiprumo, kurio nestokojo europiečiai.
Komanda iškrito tame pačiame etape, kuriame iškrenta visada. Bet pykčio pireskonis yra didesnis, nes tikėjimo, kad žaisime penktąsias rungtynes, buvo gerokai daugiau nei anksčiau. Tačiau „oranžiniai“ pabudino meksikiečius iš gražaus sapno“.
„Primera Hora“.
„Ta pati istorija“.
„Kaip ir visada per pastaruosius 20 metų Meksikos futbolo rinktinės sukeltos viltys buvo klaidingos. Komanda nuvylė visą šalį ir nesugebėjo patekti į pasaulio čempionato ketvirtfinalį, aštuntfinalyje pralaimėjusi Nyderlandams 1:2.
Tos pačios dainos ir tos pačios raudos kas ketverius metus kartojasi šalyje, kurioje futbolas yra svarbiausia pramoga.
„Trispalviai“ suteikė šaliai viltį apie 70 minučių. Jas žaidė geriau negu Nyderlandai ir ir antrojo kėlinio pradžioje įmušė įvartį, kurį pelnė Giovani dos Santosas smūgių iš už baudos aikštelės. Bet nuo tada Meksika tapo mažiau veiksminga ir svarbiausiu asmeniu tapo Guillermo Ochoa, atrėmęs kelis pavojingus smūgius.
Beprasmiška ginčytis ar dar vieną nesėkmę nulėmęs baudinys buvo paskirtas teisingai, ar ne. Meksikos rinktinė nežino, kaip išsaugoti pranašumą ir pasitraukė aštuntfinalyje dėl to, kad nebuvo verta daugiau“.
„El Universal“.
„Svajonės pabaiga“.
„Šioms rungtynėms tinka frazė: „Meksika žaidė kaip niekada, bet pralaimėjo kaip visada“. Meksikos rinktinė pirmavo prieš Nyderlandus, bet „oranžinė mašina“ per tris minutes viską apvertė aukštyn kojomis ir nugalėjo 2:1.
Tai buvo lyg 1998 metų kopija. Tada „Trispalviai“ pirmavo 1:0 prieš Vokietiją, bet pralaimėjo 1:2. Prancūzijos istorija pasikartojo Brazilijoje.
Taip, vėl pralaimėjome aštuntfinalyje. Šeštame iš eilės čempionate. Visi laukėme, kada pirmą kartą pateksime į ketvirtfinalį, bet tai neįvyko. Rinktinė grįžta namo“.
„Record“. „Svajonė sudegė per kelias minutes“.
Kosta Rika
„Extra“. „Rinktinė ką tik pasiekė geriausią visų laikų rezultatą. Pranokti „Auksiniai mažyliai“ („Chaparritos de Oro“), kaip buvo vadinama 1984 metų olimpinėse žaidynėse ir epiniame 1990 metų pasaulio čempionate Italijoje žaidusi rinktinė.
„Trispalviai“ pirmą kartą pateko į suaugusiųjų futbolo čempionato ketvirtfinalį, bet mes jau esame pasiekę pusfinalį per Egipte vykusį 2009 metų vaikinų iki 20 metų čempionatą.
Patekome toliau 5:3 laimėję baudinių seriją. Pagrindinis laikas baigėsi 1:1 ir nepasikeitė per pratęsimą“.
„Al Dia“. „Kosta Rika: drąsa, pasididžiavimas ir narsa“.
„Trispalviai įspūdingai kovojo 55 minutes turėdami vienu futbolininku mažiau. Dabar jie ketvirtfinalyje.
Rinktinė parašė geriausią Kosta Rikos futbolo istorijos skyrių. Jorgės Luiso Pinto vadovaujami futbolininkai žaidė svarbiausias gyvenimo ir Kosta Rikos rungtynes ir pateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį.
Kas nors įžnybkite. Taip, esame tarp aštuonių geriausių pasaulio futbolo valstybių. Sužaidėme lygiosiomis 1:1 su Graikija ir išgyvenome pratęsimą bei baudinių seriją.
Kosta Rika kentėjo, prarado vieną vyrą (Oscarą Duartę), kovojo su teisėju – negaliu kitaip pasakyti, nes australas Benjaminas Williamsas vis priimdavo tikams nepalankius sprendimus.
Bet rungtynės baigėsi baudinių serija, kurią nulėmė Michaelis Umana, įmušęs paskutinį „Trispalvių“ įvartį. Prieš tai Keyloro Navaso skrydis nutraukė Theofanio Geko smūgį.
1990-ųjų Italija dabar yra gražus prisiminimas. Po 24 metų jį pranoko 23 vyrai, kurie nusprendė likti pasaulio atmintyje, nors jiems niekas nežadėjo nė mažiausios galimybės“.
„La Nacion“. „Kosta Rika pateko tarp aštuonių stipriausių pasaulyje“.
„Liaukitės. Prašau, liaukitės. Kūnas negali ištverti tiek pergyvenimų.
Šios eilutės parašytos smarkiai jaudinantis. Širdis vis dar yra rankoje, alsavimas dar tik grįžta. Kad suvoktumėm, kas atsitiko, reikės ne vienos dienos. Bet gyvenimas tęsiasi, tikriausiai.
Tačiau prisimenant, kaip ant savo pečių visą šalį nešantis Michaelis Umana bėga į aikštės kampą, nevaldydamas ašarų, siųsdamas oro bučinius ir isteriškai juokdamasis, pulsas vėl padidėja.
Dieve, esame pasaulio futbolo elite! Esame tarp aštuonių geriausių planetos komandų! Tarp jų nėra Italijos, nėra Ispanijos, nėra Portugalijos. Kiek jie paaukotų dėl to, kad pasikeistų vietomis su šalimi, kurią neretai painioja su Puerto Riku?“
Graikija
„Ethnos“. „Dėl garbės kovojome... ruletėje“.
„Gaila! Gaila! Gaila! Mūsų rinktinė nepasinaudojo puikia ir unikalia galimybe patekti į pasaulio čempionato ketvirtfinalį ir sukurti istoriją! Jaudinančioje baudinių serijoje atrodė, kad Fortūna pasisukusi veidu, bet ji staiga atsuko nugarą ir nusišypsojo kostarikiečiams. Ne dėl to, kad K.Navasas atrėmė Th.Geko baudinį ir įgyvendino varžovų svajones, o dėl daugybės prarastų progų per pagrindinio laiko ir pratęsimo 120 minučių.
Rinktinė įvykdė savižudybę. Ji diktavo sąlygas. Konstantinos Mitroglou dukart beveik išplėšė pergalę, bet K.Navasas jam pasakė „ne“, kaip ir daugelį kitų kartų gelbėdamas savo komandą.
Graikija galėjo. Norėjo. Stengėsi. Bet... Viską lėmė rusiška ruletė... Gary Linekeris „twitter“ paskyroje parašė, kad visada laimi stipresni.
Vis dėlto Graikijos rinktinė Brazilijos stadionuose mūsų vėliavą pakėlė aukštai ir namo grįš taip pat aukštai pakelta galva.
Rinktinė įrodė, kad ji yra komanda visomis šio žodžio prasmėmis. Ir aikštėje, ir už jos ribų. O Resifės stadione visi paliko savo sielą.
Bet Kosta Rikai pasisekė ir K.Navasas nuleido uždangą Fernando Santoso ir Giorgo Karagounio komandai“.
„Eleutherotypia“. „Dėl šios rinktinės nereikia verkti“.
„Pagirkime mūsų rinktinę. Fernando Santoso vyrai kovojo, buvo per žingsnį nuo geriausių pasaulio komandų aštuoneto, bet nepateko į jį per baudinių seriją. „Didžiuojamės, kad atidavėme viską, Graikija neturėtų liūdėti“, - sakė su rinktine atsisveikinantis Giorgos Karagounis.
Nereikia raudoti dėl „mėlynų-baltų“. Jie atidavė viską, bet K.Navaso žaidimas svarbiausiuose epizoduose, tarp jų Th.Gekui mušant baudinį, nulėmė rungtynių baigtį. Mūsų komanda „Pernambuco“ stadione paliko sielą, bet autsaiderė Kosta Rika nepasidavė net tada, kai buvo prispausta prie sienos ir Sokratis Papastathopoulos išlygino rezultatą.
Mūsų rinktinei šis pasaulio čempionatas buvo sėkmingas. Ji užčiaupė daug piktų burnų, kurios nurašė komandą dar grupių etape, ir suteikė vilčių ateičiai. F.Santosas savo įpėdiniui Claudio Ranieri perduoda rimtą palikimą“.
„SportDay“. „Verkiu didžiuodamasis!“
„Ant kaklo užsiveržė virvė, bet nenoriu verkti! Dėl šios komandos niekas neturėtų verkti, ja privalome didžiuotis.
Per auksinį dešimtmetį ši komanda iškovojo beveik viską. Ji iškovojo visų graikų širdis. Ir pralaimėjo tik baudinių seriją“.
