Dabar Brazilijoje žaidžiama pagal principą: „Įmušk pirmas ir laimėk 1:0“. Vokiečiai šią misiją pavyzdingai atliko žaisdami su prancūzais, argentiniečiai – su belgais. Brazilai tą pačią vagą varė didžiąją rungtynių su Kolumbija dalį, bet antrasis įvartis pasaulio čempionato šeimininkų komandą kiek atpalaidavo. Olandai į Kosta Rikos vartus pirmi neįmušė tik todėl, kad varžovai užsibetonavo bunkeryje savo baudos aikštelėje, jų vartininkas Keyloras Navasas šeštadienio vakarą, ko gero, būtų pajėgęs ir vandens paviršiumi pavaikščioti, o Fortūna akinamai šypsojosi ir K.Navasui, ir bunkeriui.
Argentinietis Lionelis Messi, brazilas Neymaras, vokietis Thomasas Muelleris, olandai Arjenas Robbenas ir Robinas van Persie. Čia – sąrašas tų, kurie ketvirtfinalyje neįmušė. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas Jamesas Rodriguezas kamuolį į vartus pasiuntė tik iš 11 metrų baudinio, o iš visų pusfinalyje žaidusių puolėjų pasižymėti pavyko vien argentiniečiui Gonzalo Higuainui. Kitus tris įvarčius pelnė vidurio gynėjai – vokietis Matsas Hummelsas bei brazilai Tiago Silva ir Davidas Luizas.
Atsitiktinumas? Kaip pažiūrėsi. Komandų stovyklos ūžia kaip bičių aviliai reikalaudamos, kad teisėjai ypač priekabiai vertintų atakuojančių futbolininkų vaidybos sugebėjimus. Bet panašu,kad futbolas turi rimtesnę su teisėjavimu susijusią bėdą.
A.Robbenui, Neymarui, J.Rodriguezui, L.Messi ar kitam Argentinos rinktinės žaidėjui Angeliui di Mariai priimant kamuolį šiame čempionate gero tono ženklu tapo nušienauti juos tarsi dalgiu tą pačią akimirką. O dar geriau – net prieš prisiliečiant prie kamuolio. Arbitrai po tokių epizodų kartais piktai susiraukia. Kartais pagestikuliuoja rankomis ar net kažką sumurma angelo veidą jau spėjusiam nutaisyti potencialiam kaulų traiškytojui.
Kortelės? Jų būna, bet aiškiai per retai. Ryškiausiai šį teiginį iliustruojantis pavyzdys – netikėta gailestingumo smurtaujantiems žmonėms banga, užliejusi ispaną arbitrą Carlosą Velasco Carballo ir pasibaigusi tuo, kad Neymaras per rungtynes su Kolumbija vos netapo neįgaliu.
Kaip pasaulio futbolo žvaigždėms mušti įvarčius, jei jų darbo rutina aikštėje yra gulti, keltis ir laukti, kol kas nors dar kartą paguldys? Todėl ir nebeatrodo keista, kad įvarčiai mušami beveik vien po standartinių situacijų. Pirma – vieni futbolo medkirčiai tada eina mušti įvarčių ir pamiršta čiurnų medžioklę, o kiti žino, kad numušęs varžovą tarsi kėglį baudos aikštelėje susirūpinusia veido išraiška neatsipirksi.
Tikėtina, kad šios problemos sprendimo bus ieškoma po pasaulio čempionato. Variantai, žinoma, bus įtraukti į teisėjų rekomendacijų formuliarus. Iš šalies žiūrint, gal atėjo laikas imtis revoliucinių sprendimų – pavyzdžiui, kiekvienąkart rodyti geltoną kortelę už pražangą prieš futbolininką, kuris iki tol buvo nugriautas, sakykime, triskart? Bet tokiu atveju žvaigždės turbūt vaidins dar nuoširdžiau, rinkdamos nuobaudas, o žmogiškasis veiksnys – kitais žodžiais: subjektyvi teisėjo nuomonė – vis tiek išliks. Užburtas ratas.
Kad ir kaip būtų, artėja pasaulio čempionato pusfinaliai. Būtų smagu, jei futbolo procentas jame būtų didesnis, o kovos menų – mažesnis nei ketvirtfinalio etape.
