Tokie buvo šeštadienį vykusių pasaulio futbolo čempionato rungtynių atgarsiai.
Argentina
„Ole“. „Pirmyn, Argentina! Gonzalo Higuainas, geriausias rungtynių žaidėjas, anksti įmušė įvartį, Belgija buvo nugalėta 1:0 ir Argentina po 24 metų pertraukos žais pusfinalyje. Komanda mažiau puolė, atsitraukė prie savo vartų ir toliau svajoja apie čempionės vardą.
Švęskime. Verkime. Šaukime. Argentinai reikėjo net 24 metų, kad vėl patektų tarp keturių geriausių pasaulyje. Nes G.Higuainas vėl tapo Pipa. Nes Lionelis Messi vėl buvo „rungtynių liūtas“. Nes saugai žaidė puikiai. Nes Javieras Mascherano buvo fantastiškas. Rinktinė įveikė stiprią Belgijos komandą ir siekia dar daugiau.
Belgija darė tai, ko ir buvo tikimasi. Pirmąsias 20 ar 25 minutes laukė ir laukė, o jos schema „4-1-4-1“ buvo dinamiška, bet atsargi. Įmušusi Argentina turbūt galvojo, kad belgai labiau atsivers ir daugiau rizikuos. Bet jie į priekį nesiveržė ir mūsų komanda turėjo galimybių įmušti antrą kartą.
Patekti tarp keturių stipriausių pasaulyje nėra paprasta. Tai yra atslygis už visas pastangas“.
„Nutrauktas užkeikimas“.
„G.Higuainas atrodė išderintas. Be įvarčių pasaulio čempionate ir be pasitikėjimo savimi. Tačiau laukti vertėjo – jis sprogo kaip tikra bomba. Penktuoju įvarčiu pasaulio pirmenybėse ir 23-uoju per 41 rungtynes rinktinėje“.
„El Dia“. „Patekimo į pusfinalį priežastys – tvarka ir pagerėjęs žaidimas“.
„Argentina sužaidė puikias rungtynes ir sulaužė 24 metus trukusį prakeiksmą. Priežastys – drausmė ir paklusnumas komandos interesams.
Nėra nieko svarbesnio negu rezultatas. Argentina 24 metus per pasaulio pirmenybes atsitrenkdavo į tą pačią sieną, negalėdama peržengti ketvirtfinalio barjero. Tai tapo prakeiksmu. Komanda negalėjo patekti tarp keturių geriausiųjų nuo 1990 metų čempionato Italijoje. Tai slėgė ir, iki vakar, atrodė, kad nėra išeities.
Argentina nieko nelaimėjo nuo 1993 metais Ekvadore vykusio Pietų Amerikos čempionato, o į pasaulio pirmenybių pusfinalį nepateko penkiuose turnyruose iš eilės. Komanda negalėjo išsiveržti iš vidutinybės ir tapo amžina pažaduke. Pergalė prieš Belgiją turėtų tapti atspirties tašku nuo „tikimės geriausio“ iki šių žodžių įgyvendinimo.
Būdas, kuriuo buvo pasiekta pergalė, buvo toks pat įspūdingas, kaip pati pergalė. Vienybė ir atsidavimas idėjai buvo aukščiau visko. Tai, kaip geriausi pasaulio futbolininkai padėjo vienas kitam (to treneris Alejandro Sabella pasigedo anksčiau) net sujaudino. Naujai atsiskleidė net Leo, kuris parodė, kad gali ne tik puikiai varytis kamuolį, mušti įvarčius, atlikti perdavimus, bet ir ištiesti ranką ir tiksliai daryti tai, ką jam nurodė trenerių štabas.
Strategiškai Argentina sužaidė puikiai. Ji greitai išsiveržė į priekį ir smarkiai nesikankindama išsaugojo pranašumą. Vakar komanda sužaidė geriausias rungtynes pasaulio čempionate. Argentina žengė istorinį žingsnį. Ji žaidė kaip komanda ir buvo verta atlygio“.
„La Nacion“. „Argentina grįžo į didžiųjų gretas“.
„1990 metais griuvo Berlyno siena, Vokietija buvo suvienyta, o Nelsonas Mandela paleistas iš kalėjimo. Ayrtonas Senna laimėjo antrąjį „Formulės-1“ čempiono vardą, Andresas Gomezas nugalėjo Andre Agassį „Roland Garros“ finale, o Gaby Sabatini buvo karūnuota „US Open“ čempione. „Šokiai su vilkais“ buvo apdovanoti „Oscaru“, Čilėje baigėsi Augusto Pinocheto diktatūra, o Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas Sovietų Sąjungos prezidentu. Leo Messi buvo treji, Angeliui Di Mariai ir Gonzalo Higuainui – dveji, o tirjų mėnesių Marcosas Rojo dar nevaikščiojo. Rinktinė paskutinį kartą pateko į pasaulio čempionato pusfinalį. Iki vakar. Argentina vėl yra ten, kur atkakliai siekė patekti. Stilius vertas atskiro aptarimo, bet nemenkina komandos nuopelnų. Ji žengė toliau blankesniu būdu negu tikėtasi ir netriuškino savo varžovų, priešingai nei tai yra padariusios kitos fantastiškojo ketverto komandos.
Laukimas buvo begalinis. Kelios praėjusios kartos irgi buvo vertos šio malonumo. Bet futbolas turi kaprizų. Viską pakeičia viena klaida, vienas smūgis ar tiesiog sėkmė. Arba viskas kartu. Šio tikslo Argentina siekė 26 rungtynes ir 8771 dieną. Nuo Diego Maradonos iki L.Messio. Iki vakar. Galbūt tai naujos eros įžanga“.
Belgija
„Derniere Heure“. „Raudonieji velniai“ iš Brazilijos išvyksta pakelta galva“.
„Argentina buvo nežymiai pranašesnė, ji nespindėjo, bet pratęsė savo kelionę. Savo ruožtu, „Raudoniesiems velniams“ nereikia gėdytis dėl savo pasirodymo, nors ir nepavyko žengti tolyn...
Stipri Argentinos komanda eliminavo Belgiją 1:0 po gražaus Gonzalo Higuaino įvarčio. „Raudonieji velniai“ nerado sprendimų, kaip įveikti sustiprintą pietų amerikiečių gynybą, ir patyrė pirmąjį pralaimėjimą šiame pasaulio čempionate. Marco Wilmotso vyrai pasiekė antrą geriausią rezultatą pasaulio pirmenybių istorijoje po ketvirtosios vietos, užimtos 1986 metais Meksikoje. Tada Argentina sugriovė Belgijos svajones pusfinalyje.
Kaip ir Vokietija per rungtynes su Prancūzija, anksti įmušusi Argentina atsitraukė į savo aikštės pusę ir nepaliko belgų puolimui erdvės. Beritmėse rungtynėse belgų saugams nepavyko pranokti techniškesnių varžovų“.
„De Morgen“. „Argentiniečiai išsiuntė namo „Raudonuosius velnius“, kurie grįš pakelta galva“.
„Ketvirtfinalis buvo paskutinė „Raudonųjų velnių“ stotelė pasaulio čempionate. Belgija nė vienoje rungtynių dalyje neprimetė savo sąlygų Argentinai ir pati nuo pirmųjų minučių turėjo paklusti Lioneliui Messi ir Angeliui Di Mariai. Gonzalo Higuainas buvo šaltakraujis vykdytojas ir įmušė įvartį, kuris nulėmė mažą pergalę 1:0.
Pasaulio čempionato knyga buvo užversta po penktosios dalies. Pabaiga nuvylė, bet nacionalinė garbė buvo apginta. Belgija parodė savo geriausią savybę – pergalės siekimą, kuris buvo stipresnis už baimę pralaimėti. To futbolininkus rinktinės treneris išmokė pirmiausiai. Deja, geri ketinimai buvo sužlugdyti jau 7-ąją minutę“.
Olandija
„De Telegraaf“. „Oranžiniai“ laimėjo po auksinio keitimo“.
„Tai Nyderlandų komandai buvo tikras mūšis. Nepalenkiama Kosta Rika ketvirtfinalyje užėmė gynybos pozicijas ir tvirtai laikėsi net iki baudinių. Tačiau treneris Louisas van Gaalas vėl atliko auksinį keitimą. Jis paskutinėmis sekundėmis tarp virpstų pastatė atsarginį vartininką Timą Krulą, kuris atrėmė du baudinius ir tapo „Oranžinių“ didvyriu. Sėkmingai pasibaigus baudinių serijai L.van Gaalas ir komanda tęsia kovą dėl pasaulio čempionų vardų.
L.van Gaalas per rungtynes su Kosta Rika pagaliau pasirinko labiau atakuojantį stilių. Kritikuotos gynybinės sistemos „1-5-3-2“ buvo atsisakyta. Naują schemą galima pavadinti „1-3-5-2“. Kaip ir praėjusiose rungtynėse, „Oranžiniai“ pavojingiausi buvo rengdami greitas atakas. Vėl svarbiausią vaidmenį atliko Arjenas Robbenas, o Robinas van Persie, Wesley Sneijderis ir Memphisas Depay grasino varžovams pirmajame kėlinyje, bet visas progas iššvaistė. Kosta Rikos kapitonas Bryanas Ruizas neturėjo kuo atsakyti. Nyderlandai buvo dominuojanti komanda ir aiškiai pranoko varžovus pagal kamuolio valdymą – 64 proc. ir 36 proc.
Kosta Rika bandė sustabdyti A.Robbeną įvairiais būdais. Prieš jį buvo dažnai prasižengiama, bet uzbekas teisėjas Ravšanas Ermatovas varžovus nevisada bausdavo geltonomis kortelėmis, taip sukeldamas L.van Gaalo nepasitenkinimą. Vis dėlto judrusis puolėjas visą laiką siekė tikslo ir buvo didžiausia grėsmė varžovų vartams“.
„Keitimas paskutinę pratęsimo minutę nepatiko vartininkui Jasperiui Cillessenui, kuris prieš pat baudinių seriją turėjo užleisti vietą atsarginiam vartininkui Timui Krului. Ant suolo jis nuėjo supykęs, bet vėliau atsiprašė. T.Kruliui atrėmus du baudinius ir komandai patekus į pusfinalį, J.Cillesenas suprato, kad jo elgesys buvo netinkamas. „Iškart po rungtynių atsiprašiau Franso Hoeko, – sakė J.Cillesenas, kuris nebuvo įspėtas apie galimą keitimą. – Ir ketinu atsiprašyti visos komandos“.
„de Volkskrant“. „Meistriškas L.van Gaalo ėjimas. Su T.Krulu į pusfinalį“.
„Kokį nuostabų istorijos skyrių šeštadienį kunkuliuojančiame „Fonte Nova“ stadione Salvadore parašė L.van Gaalas. Jis ketvirtfinalio rungtynių su Kosta Rika pratęsimo paskutiniąją minutę atliko trečiąjį keitimą ir įleido „Newcastle United“ vartininką T.Krulą. Rezultatas buvo 0:0 ir baudiniai artėjo.
Po kelių minučių Nyderlandai trečią kartą per penkis pastaruosius pasaulio čempionatus pateko į pusfinalį. Kartu su buvusiomis pasaulio čempionėmis Vokietija, Brazilija ir Argentina, kuri bus varžovė trečiadienį. A.Robbenas prieš Lionelį Messį – kokia iškaba. Šis pasaulio čempionatas yra L.van Gaalo projektas. Genijaus, nes jis laimi. Pakeistas J.Cillesenas pyko, bent taip atrodė. Jis nuspyrė kelis vandens butelius ir tik tada atsisėdo ant suolo. Bet toks buvo planas. T.Krulas geriau atremia baudinius negu J.Cillesenas, kuris niekada to nėra padaręs. T.Krulo rezultatas – 2 iš 20. Irgi nedaug, bet L.van Gaalui užteko, kad įtrauktų jį į tobulą planą“.
„Het Parool“.
„Nyderlandų rinktinė iškovojo teisę tęsti pasaulio čempionatą ir žaisti pusfinalio rungtynes su Argentina. Nors „Oranžiniai“ nepasinaudojo visu pluoštu gerų progų ir per pagrindinį laiką bei pratęsimą nepranoko Kosta Rikos, L.van Gaalo komandą per baudinių seriją išgelbėjo vartininkas T.Krulas.
Pirmą kartą turnyre Nyderlandų komandos starto vienuolikėje buvo trys puolėjai. Prie R.van Persie ir A.Robbeno prisidėjo M.Depay, kuris šiame čempionate pasižymėjo kaip superatsarginis. Tačiau pirekinę liniją sustiprinę „Oranžiniai“ nerengė masyvaus puolimo. L.van Gaalo komanda brangino kamuolį ir rengė lėtus derinius. Taip Nyderlandai planavo nugalėti Kostą Riką“.
Kosta Rika
„La Nacion“. „Kosta Rika. Sudaužyta širdimi, bet nepalaužta dvasia“
„Du neįmušti baudiniai sudaužė šaliai širdį. Tačiau keista, bet skausmas nėra nepakeliamas, nors tikslas buvo taip arti. Galbūt todėl, kad skausmas susipynė su kitais jausmais, pirmiausia pasididžiavimu vyrais, nesavanaudiškai ir pasiaukojamai gynusiais nuostabią vėliavą, kurią dabar žino visas pasaulis.
Nesvarbu ar nubraukėte ašarą, ar ne. Jūs negalite nežinoti, kad vienintelė armija, kurią turi Kosta Rika atidavė viską, padarė viską, kad galėtume didžiuotis. Pareiga atlikta, vyrai. Jūs galite būti patenkinti savo pastangomis. Visų širdys buvo sudaužytos, bet dvasia nepalaužta. Už tai jums karštai dėkojame.
Per šią istorinę kelionę Brazilijoje nauji tikų didvyriai persikėlė per sidabrinę upę, sugriovė koliziejus, nukarūnavo monarchijas ir pergudravo dievus. Tūkstančiai ėjo iš proto dėl šių 23 narsių vyrų, kurie nepabūgo jokių milžinų. Trūko visai nedaug, kad liktų pasaulio čempionate iki paskutinės dienos, bet tai nesvarbu. Užtenka ir šito.
Mes privalome prisiminti kiekvieną pasaulio čempionato akimirką. Kalbėti apie jas, švęsti, didžiuotis jomis vėl ir vėl. Nes nėra jokios garantijos, kad tai greitai pasikartos. Kosta Rika pateko tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandų, nepralaimėjo nė vienerių rungtynių ir praleido tik du įvarčius! Ji išgyveno „mirtininkų grupėje“ ir gyveno dar ilgiau!
Nieko negalima kaltinti, niekam negalima priekaištauti. Tai būtų neteisinga, nemandagu ir nesąžininga. „Trispalviai“ padovanojo šaliai beveik mėnesį pašėlimo, šventės, glėbesčiavimosi. Ji padovanojo stebuklingas, nepamirštamas rungtynes. Ji padovanojo akimirkas, dėl kurių verta gyventi.
Du baudiniai nutraukė sapną. Visų širdys buvo sudaužytos, bet dvasia nepalaužta“. (Kosta Rika yra viena iš 15 armijos neturinčių pasaulio valstybių.)
„Kosta Rika pakartojo geriausią CONCACAF komandų rezultatą pasaulio pirmenybėse“.
„Tikai pakelta galva baigė istorinį pasirodymą pasaulio čempionate. Jie per penkerias rungtynes nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir praleido tik du įvarčius.
Kosta Rika tapo antrąja CONCACAF šalimi, kuri baigė pasaulio čempionatą nepralaimėjusi. Pirmoji buvo 1986 metais namie žaidusi Meksika, kuri taip pat iškrito ketvirtfinalyje, sužaidusi lygiosiomis 0:0 su Vokietija ir pralaimėjusi baudinių seriją 1:4.
Aukščiausią vietą tarp zonos komandų pasaulio čempionate užėmė JAV, kuri pirmajame turnyre 1930 metais Urugvajuje pateko į pusfinalį“.
„Al Dia“. „Kosta Rika išėjo kaip čempionė“.
„Trispalviai“ iš pasaulio čempionato išėjo pro pagrindinius vartus: neįveikti ir palikę puikų įspūdį. Galbūt futbolo statistikoje Kosta Rika nėra pasaulio čempionė, bet Brazilija-2014 bus prisimenama kaip turnyras, kuriame Kosta Rika pasiekė karališką aukštumą.
Prabėgus metams ir pasaulio čempionato istoriją padengus laiko dulkėms, vis tiek bus prisimenama „Trispalvių“ aistra, su kuria jie bėgo, kovojo iki ašarų ir privertė jais didžiuotis šalį, kuri vis stipriau vienijosi sulig kiekvienomis rungtynėmis. Futbolo šalis Brazilija prisimins, kad Kosta Rika nėra sala, kaip jie galvojo, bet yra šalis, iškovojusi viso pasaulio pagarbą, išėjusi pro pagrindinius vartus ir atsisveikinusi kaip čempionė“.
