Po olandų spaudos tituluoto „Auksinio keitimo“ T.Krulis atspėjo visų penkių smūgių skriejimo kryptį, o du kamuolius pavyko nukreipti nuo vartų.
„Tai buvo protingas sprendimas“, – pripažino pastaruosius ketverius metus Turkijos „Gaziantepspor“ vartus saugojęs Ž.Karčemarskas.
Su portalu lrytas.lt lietuvis dalijosi įspūdžiais apie garsiai nuskambėjusį L.van Gaalo sprendimą, vartininko darbą per baudinių seriją ir pasaulio čempionatą Brazilijoje.
– Kaip vertinate Louiso van Gaalo sprendimą pakeisti vartininką prieš pat baudinius?
– Sprendimas teisingas. Akivaizdu, kad jis buvo suplanuotas ir gerai paruoštas. Nežinau, kuo jis buvo pagrįstas, galbūt tiesiog T.Krulis geriau atremia 11 metrų baudinius. Bet toks trenerio sprendimas buvo protingas.
– Ar yra tekę matyti, kad prieš pat baudinių seriją pakeistų vartininką?
– Pats neatsimenu, kad taip kada nors būtų buvę. Tiesa, tokiu metu keičia vartininkus rankinyje. O futbole apskritai labai sunku išlaukti 120-os minutės prieš tai dar nepakeitus visų trijų žaidėjų.
– Kokios kitos gudrybės naudojamos prieš 11 metrų baudinių seriją?
– Tai priklauso nuo kiekvieno vartininko. Visi turime savo gudrybę ir planą, kaip ką reikėtų daryti. Todėl kiekvieno vartininko metodai yra saviti.
– Kaip išmokti atremti 11 metrų baudinius?
– Šimtu procentų niekaip neišanalizuosi varžovo. Dažnai po rungtynių baudinį įmušę žaidėjai pasakoja, kad norėjo smūgiuoti į vieną pusę, bet prie pat kamuolio pakeitė nuomonę. O vartininkas irgi – stovi ir galvoja: eiti į dešinę, į kairę, ar tiesiog stovėti vietoje? Pats spėji kelis kartus pakeisti tą nuomonę.
Labai svarbu išlaukti smūgio. Daug kas bando parodyti, kad šoks į vieną pusę, bet netrukus krenta į priešingą. Vartininkas privalo išlikti ramus, kantrus, išlaukti smūgio momento. Susijaudinę vartininkai dažniausiai per anksti parodo savo šuolio kryptį. O dabar, kai žaidėjai prieš smūgiuodami dar ir sustoja, pristabdo, dar sunkiau išlaukti to momento.
Jei egzistuotų receptas, kaip atlaikyti baudinius, būtų labai lengva tai padaryti. Tačiau man 11 metrų baudinys yra sėkmės dalykas. Taip, reikia tam ruoštis, turėti talento, bet manau, kad daugiausia įtakos turi sėkmė.
– Italų gynėjo Fabio Canavarro teigimu, L.van Gaalo sprendimas buvo didžiulis nepagarbos gestas pagrindiniam vartų sargui J.Cillessenui. Sutinkate?
– Aišku, būtų buvę garbingiau, jei treneris prieš rungtynes būtų perspėjęs J.Cillesseną. Todėl suprantu, kodėl vartininkas pasijautė nesmagiai. Bet su F.Canavarro nesutinku.
– Ar pats būtumėte įsižeidęs J.Cillesseno vietoje?
– Gal ir savyje užpykčiau, bet toks futbolas. Treneris sprendžia, tu žaisi ar ne. Gal ir užpykčiau, bet ilgai nesiskųsčiau (Juokiasi.).
– Kaip jaučiasi kątik į vartus stojęs vartininkas, kurio laukia 11 metrų baudinys?
– Daug sunkiau išeiti į aikštę, kai dar reikia žaisti kėlinį. O 11 metrų baudinių serijoje vartininkui niekas nieko nesako, jei jis ir praleidžia smūgius.
– Kaip vertintumėte tai, kad T.Krulis prieš kiekvieną Kosta Rikos baudinį prieš varžovus mosavo rankomis ir įvairiais gestais bandė priešininkus išmušti iš vėžių? Tai – normali praktika ar nepagarba varžovui?
– Nieko ypatingo. Tai tiesiog dėmesio atitraukimas. Kiekviena gudrybė, kuri padeda siekti pergalės, yra labai geras dalykas.
– T.Krulis visus penkis kartus atspėjo kamuolio skriejimo kryptį, bet atrėmė du smūgius. Smūgiai buvo tiesiog neatremiami? O gal vartininkui šiek tiek pritrūko meistriškumo? – Kartais gali atspėti skriejimo kryptį ir kristi kaip tik nori, bet vis tiek neatremsi smūgio. Todėl likčiau vartininko pusėje. Neužtenka tik atspėti pusę ir išlaukti smūgio momento. Atremti baudinį nėra taip paprasta.
– Čempionate žibėjo ne vienas vartininkas. Kuris jų paliko didžiausią įspūdį?
– Patiko vokiečių vartininkas M.Neueris. Jis išvengė didesnių klaidų. Jis labai gerai pasaugodavo gynėjus išbėgdamas iš vartų ir priimdamas kamuolį. Iš šono atrodė tikrai įdomiai. Taip pat sužavėjo JAV vartininkas T.Howardas. Jį stebėjau visą šį sezoną – amerikietis labai gerai saugo vartus.
– Vartininkų meistriškumo lygis šiame čempionate buvo aukštas?
– Tikrai taip. Pasaulio čempionate nėra 30 rungtynių, kur padaręs vieną klaidą turėtum dar 29 mačus pasitaisyti. Čia – sunkiau. Vieną klaidą gali atsiminti visą laiką. O klaidų daro kiekvienas, nematau tame problemos. Aišku, nesmagu, kai atsakingai ruošiesi čempionatui, o viską nulemia trys rungtynės. Vartininkams klaidos trumpam įstringa į galvą, bet greitai užsimiršta, nes laiko apie jas galvoti nėra daug.
– Kokį įspūdį palieka pasaulio čempionatas?
– Viskas labai gražu. Komandos demonstruoja aukštą futbolo lygį, į čempionatą suvažiavo daug gerų žaidėjų. Šias pasaulio pirmenybes vertinu labai gerai.
– Ar sutiktumėte su daugelio kitų nuomone, kad tai geriausias visų laikų pasaulio čempionatas?
– Labai nemėgstu tokių palyginimų. Kaip ir kiekviena sporto šaka, futbolas labai tobulėja. Negali lyginti to futbolo, kokį žaidė Pele prieš 30 metų, su dabartiniu. Todėl negaliu konstatuoti, jog tai geriausias pasaulio čempionatas.
– Argentina, Brazilija, Olandija ir Vokietija. Kas taps čempione?
– Manau, kad laimės arba Argentina, arba Brazilija. Tačiau būsimiems čempionams prireiks labai daug sėkmės. Kaip parodė ketvirtfinalio rezultatai, vienas įvartis gali lemti labai daug.
– Kurią komandą palaikote?
– Čempionatą žiūrėjau labai paprastai ir ramiai. Neturiu vienos komandos, už kurią nuoširdžiai sirgčiau. Taip, man patinka Argentinos ar Brazilijos futbolas, bet vieno favorito neturiu.
