Brazilus pražūčiai pasmerkė jų pačių širdys ir protai

Brazilijos sutriuškinimas pasaulio čempionato pusfinalyje pateko ne tik į futbolo, bet ir sporto psichologijos istoriją. Mažiau nei per pusvalandį Vokietijos rinktinė sukūrė tokią situaciją, kad protų analitikai turės medžiagos ilgiems tyrinėjimams. Sporto psichologai sako, kad brazilų tragediją 1:7 nulėmė ne taktiniai sprendimai, bet tai, kas vyko žaidėjų smegenyse ir širdyse.

Daugiau nuotraukų (1)

Dovydas Pancerovas

Jul 9, 2014, 8:30 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 2:40 AM

Kai rungtynių pabaigoje vokiečių gynėjai praleido brazilą Oscarą į vartininko Manuelio Neuerio baudos aikštelę, stadionas dūzgė taip, kad prie televizijos ekranų sėdintys žiūrovai negalėjo girdėti šalia esančių draugų.

Smūgis iš kairiojo baudos aikštelės kampo ir... Kamuolys nuskriejo šalia virpsto ir atsitrenkė į reklaminį skydelį. Brazilų sirgaliai dar kartą užsidengė saulės nugairintus veidus lyg bandydami sulaikyti tuoj pasipilsiančias ašaras.

Tačiau delnais nesustabdysi sūrių žinučių, srūvančių socialiniuose tinkluose. Juk atrodo, kad Oscaras ką tik nepasinaudojo tokia proga, kurią išnaudotų net vokiečių treneris Joachimas Loewas.

Vėliau brazilų atakuojantis saugas išnaudojo proga ir įmušė paguodos įvartį, tačiau tą vakarą buvo iššvaistyta per daug galimybių, kad rungtynių rezultatas būtų bent jau padorus. Kas nutiko?

„Kai koks nors brazilų futbolininkas išbėgdavo prieš vartus, tai visas stadionas pradėdavo gausti. Žinoma, gerbėjai nori palaikyti savo komandos žaidėją, tai yra emocijos, nevaldomas dalykas. Bet jeigu žmogus nėra šimtu procentu pasitikintis savimi visose gyvenimo situacijose, tai jis patiria labai didelį psichologinį išbandymą“, - apie istorines rungtynes pasakojo sporto psichologas Andrius Stočkus.

Antradienio vakarą Brazilijos rinktinės futbolininkus užgriuvo tonas sveriantis psichologinis spaudimas - milijonai išsipūtusių širdžių. Išbandymas, kurį apie kurį trenerių štabas turėjo pagalvoti dar prieš čempionatą. Bet ar pagalvojo?

Išbandymas užklupo ir Vokietijos futbolininkus, kurie, akivaizdu, nesitikėjo tokios rungtynių eigos. Tačiau tiksliai lyg automobilių pramonė veikianti vokiečių sporto mašina sugebėjo išspręsti netikėtas problemas.

Palūžta gerbėjų akivaizdoje

Tokių tragedijų, kai čempionatų šeimininkai susprogdina savo gerbėjų viltis, sportas matė ne kartą.

Pavyzdžiui, 2005 metais Europos krepšinio čempionatas vyko Serbijoje ir Juodkalnijoje - nebeegzistuojančioje valstybėje, kuri turėjo vieną geriausių pasaulyje krepšinio mokyklų ir vienus aistringiausių gerbėjų.

Serbų rinktinė buvo vadinama favorite. Mažai kas abejojo, kad jie turėtų žaisti finale. Juk žvaigždžių pilna komanda jau buvo tapusi Europos ir pasaulio čempione.

Tačiau tąkart nesugebėjo patekti net į ketvirtfinalį.

Po dviejų metų panaši krepšinio tragedija pasikartojo Ispanijoje, kai tos šalies krepšinio rinktinė, Europos ir pasaulio čempionė, finale nesugebėjo įveikti rusų.

Galiausiai, prieš trejus metus Lietuvą pravirkdė mažai kam žinomi Makedonijos krepšininkai, kurie Kaune netikėtai užkirto kelią mūsų rinktinei vėl triumfuoti Europos čempionate.

Kodėl taip nutinka?

Įsimena sirgalių reakcijas

Sporto psichologas A.Stočkus pabrėžė – audringas gerbėjų palaikymas ir didelės viltys visų pirma yra rimtas psichologinis išbandymas. Daugiatūkstantinės minios palaikymas gali įkvėpti ir padėti sukurti stebuklus. Tačiau gali susiklostyti ir priešinga situacija.

„Net labiausiai patyrę futbolininkai tokiose rungtynėse jaučia didesnį psichologinį spaudimą, atsakomybę prieš savo gerbėjus ir šalį. Ypač, jei tos šalies gyventojai nėra labai turtingi, o valstybė tiek pinigų išleidžia organizuodama čempionatą.

Jau po pirmojo įvarčio matėsi, kad brazilai žaidžia be ugnies, jų nusiteikimas kažkur pradingo. Ką jau kalbėti apie praleistus penkis įvarčius“, - kalbėjo specialistas.

Muštynės su priešininkų komandų sirgaliais, švilpimas, ašarų nuplauti veidai, net Brazilijos vėliavų deginimas – tokios sirgalių reakcijos ilgam įsirėš į sportininkų atmintį ir darys įtaką jų karjeroms ateityje.

„Net vieną kartą pamačius tokį vaizdą, tai visam gyvenimui įsirėš į futbolininko atmintį. Per kitą pasaulio čempionatą jis žinos, kad tai yra šalis, kuri tokių nesėkmių neatleidžia. Pietų Amerikos tautų mentalitetas yra toks. Juk mes girdėjome atvejų, kai prieš kelis dešimtmečius futbolininkas buvo nušautas, nes neįmušė vienuolikos metrų baudinio“, - kalbėjo A.Stočkus.

Lyderių netektis

Įtakos psichologinei būsenai turėjo ir tai, kad prieš rungtynes sunkią traumą patyrė lyderis Neymaras, o gynėjas Thiago Silva turėjo praleisti pusfinalį dėl dviejų geltonų kortelių.

„Žiniasklaidoje buvo daug diskutuojama apie tai, kaip brazilai žais be savo lyderių, kas bus su rinktine, buvo kalbama apie tragediją. Žaidėjai skaito straipsnius, skaito komentarus, girdi replikas. Tai irgi prisideda prie to, kad psichologinis spaudimas didėja ir atsiranda pasimetimas“, - aiškino specialistas.

Psichologą pakvietė per vėlai

Futbolininkų aistras buvo bandoma nuraminti. Prieš rungtynes su Čilės rinktine brazilų treneris Luizas Felipe Scolari pakvietė į treniruotę psichologę. Ar toks sprendimas galėjo sutvirtinti sportininkų emocinę būseną?

„Psichologinis rengimas yra toks pats svarbus kaip fizinis ar taktinis. Jeigu pasikviesi psichologą kelias dienas prieš rungtynes, tai aišku, kad jokių rezultatų nebus. Manęs niekas per savaitę neišmokys žaisti futbolą taip, kaip žaidžia Neymaras, taip aš neparuošiu žaidėjo rungtynėms per tokį trumpą laiką“, - pasakojo A.Stočkus.

Psichologas privalo užsitarnauti žaidėjų pasitikėjimą, tapti komandos dalimi, sportininkai turi nebijoti kalbėti su specialistu. Todėl psichologinis pasirengimas turėtų vykti dar prieš čempionatą.

„Mes kalbame apie pačio žmogaus keitimąsi, savo emocinės būsenos stebėjimą ir valdymą, asmenybės tobulinimą. Per vieną dieną niekas neišmoksta žaisti krepšinio. Lygiai taip pat niekas neišmoksta valdyti savo emocinės būsenos, keisti ją iš blogos į geresnę. Pavyzdžiu, vien susikaupimo ar atsipalaidavimo technikos kai kuriems žmonėms reikia mokytis visus metus“, - sakė A.Stočkus.

Ar galėjo nutikti taip, kad psichologo pakvietimas padarė meškos paslaugą – ne sutvirtino žaidėjus, bet privertė galvoti, kad jie turi problemų ir jiems reikia pagalbos? Juk žiniasklaida tada atvirai svarstė, kad Brazilijos rinktinė pakriko, todėl jai reikia psichologo.

„Gali kilti atmetimo reakcija. Sportininkas tiek metų žaidė be psichologo, nuėjo iki ketvirtfinalio ir staiga jam kiša kažkokį žmogų, kuris turi jį pakeisti. Aišku, dauguma Brazilijos žaidėjo rungtyniauja aukšto lygio klubuose ir yra susidūrę su sporto psichologais, tačiau spontaniški sprendimai gali iššaukto netikėtas reakcijas.

Tas faktas, kad specialistas buvo pakviestas paskutinėmis dienomis, rodo, kad ne viskas buvo apgalvota iki galo. Aš turiu omeny trenerius, sporto personalą. Tai buvo desperatiškas veiksmas, kuris nedavė apčiuopiamų rezultatų“, - paaiškino specialistas.

Sutriko ir vokiečiai

Kartais yra teigiama, kad Lotynų Amerikos sportininkams, kurie dažnai yra karšto temperamento, labai sunku susikaupti, kai patiria smūgi pirmomis rungtynių minutėmis. Esą didelis emocingumas priverčia nuleisti rankas.

Sporto psichologas A.Stočkus pabrėžė, kad visose komandinėse sporto šakose vieno ar kelių žaidėjų emocinės būsenos kritimas gali padaryti didelę žalą. Tačiau tai nėra išskirtinis Lotynų Amerikiečių bruožas.

„Tai būdinga ne tik pietiečiams. Yra tokio charakterio tipo sportininkų, kurie pamatę, kad smarkiai pralaimi, atsilieka distancijoje ar padarę didelę klaidą, nuleidžia rankas ir nebesistengia toliau kovoti. Toks žmogus automatiškai užsiblokuoja ir nebegalvoja, kad gali išplėšti pergalę. Kartais tai būna visai realu, ranka pasiekiama, bet jis nenori kovoti pralaimėdamas“, - aiškino sporto psichologas.

Specialistas priminė, kad futbolo istorijoje yra buvę atvejų, kai dideliu rezultatu atsiliekanti komanda vis tiek bando išplėšti pergalę ir tai pavyksta.

„Visgi, mes matėme, kad antrajame kėlinyje brazilai bandė kovoti. Šiuo atveju, jiems to padaryti neleido vokiečių kovinė mašina. Vokietijos futbolininkai po tų penkių įvarčių irgi buvo pasimetę, sutrikę, išsibalansavę, jiems tai irgi buvo išbandymas. Tačiau sugebėjo suvaldyti ir neatidavė psichologinės iniciatyvos“, - kalbėjo psichologas.

Pralaimėjimas - neįkainuojamas

Tai, kad brazilai iki šiol nebuvo pralaimėję tokiu dideliu skirtumu, irgi prisidėjo prie psichologinių šarvų subyrėjimo. Sportininkai, kurie yra patyrę sutriuškinimų, turi daugiau galimybių atsitiesti.

„Jeigu komanda pralaimi, tačiau po pertraukos vis tiek muša įvarčius, tai net ir nelaimėjęs sportininkas įgauna labai geros patirties. Kitą kartą jis žinos, kad pirmą kėlinį pralaimėjęs 5:0, vis tiek dar turi 45 minutes rezultatui pakeisti“, - aiškino A.Stočkus.

Todėl šios pasaulio čempionato pusfinalio rungtynės buvo neįkainuojama patirtis jauniems brazilams – jie sužinojo, ką reiškia tokiu skirtumu pralaimėti labai svarbias rungtynes. Tokia patirtis gali labai sutvirtinti sportininko psichologinį pasirengimą. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kaip per košmariškas rungtynes elgėsi pats žaidėjas.

„Labai svarbu yra tai, kiek jėgų per tokias rungtynes atiduoda sportininkas. Įdomus dalykas, sportininkai visą gyvenimą prisimena ir detaliai gali nupasakoti tokius didelius pralaimėjimus tada, jei per rungtynes neatidavė visų jėgų.

Tokio lygio rungtynėse reikia daryti daugiau nei leidžia tavo galimybės. Jeigu sportininkas žaidžia 110 proc., tai net ir sutriuškintas jis nesijaučia labai blogai. Jeigu tokias rungtynes galiausiai pavyksta laimėti, tai sportininkas labai sutvirtėja ir būna užgrūdintas“, - aiškino sporto psichologas.

Gali sugriauti karjerą?

Žiaurūs pralaimėjimai ilgam įstringa į kiekvieno sportininko emocinę atmintį. Dažnai, tokius košmarus žaidėjai prisimena visą gyvenimą ir gali detaliai apie tai papasakoti. Ar gali tokie prisiminimai sugriauti karjerą?

„Didžiausia grėsmė, kad pralaimėję tokiu skirtumu sportininkai ateityje gali vėl tikėtis tokio pažeminimo. Tarkime, jei dabartinės Brazilijos rinktinės žaidėjai vėl kada patirtų tokį pralaimėjimą, tai jie gali pradėti laukti dar vienos tokios nesėkmės.

Tada sportininko psichologijoje įsijungia mechanizmas, kuris gali sugniuždyti pasitikėjimą savimi. Jeigu lauki nesėkmės, tai dažniausiai ir sulauki. O tada prasideda svarstymai, ar apie savo galimybes ir vietą šitame sporte“, - pasakojo A.Stočkus.

Specialistas pabrėžė, kad tokį scenarijų prognozuoti Brazilijos rinktinei būtų per daug drąsu. Visų pirma, į tokio aukšto lygio komanda patenka tik patys geriausi žaidėjai, tvirčiausio charakterio, matę ir šilto, ir šalto, atlaikę didelę konkurenciją savo šalyje.

„Brazilijoje yra tiek vaikų, kurie nori žaisti šalia Neymaro, kad į rinktinę patenka tik stiprios asmenybės“, - aiškino sporto psichologas.

Privalo laimėti bronzą

A.Stočkus sako, kad Brazilijos rinktinės žaidėjų pasitikėjimui savimi didelės įtakos turės rungtynės dėl trečiosios vietos.

„Dabar mes jau kalbame apie išlikimą. Kiekvieno sportininko atskirai ir visos komandos. Brazilai privalo žaisti su daug didesne jėga, kad nors šiek tiek pakeistų esamą situaciją. Visuomenė ir žiniasklaida juos vis tiek sutrins į miltus, tačiau tai vienintelis kelias į reabilitacija.

Manau, kad brazilai žais su dvigubai didesne jėga ir nugalėti šita komandą bus labai sunku. Jie neatpirks skriaudu savo tautai, bet jiems nėra kur trauktis. Tai yra sužeistas žvėris, kurį įspaudė į kampą“, - kalbėjo psichologas.

Problemų gali kilti ir Vokietijos rinktinei. Jeigu treneriui J.Loewui nepavyktų tinkamai paruošti savo žaidėjų, tai gali nutikti taip, kad žaidėjai per daug patikės savo nenugalimu ir kai kuriuose finalo epizoduose nesužais taip, kaip turėtų.

„Visgi, visa Vokietijos sporto mašina veikia labai preciziškai. Ten skiriamas labai didelis dėmesys detalėmis ir pasiruošimui, todėl jie visada išlieka šaltakraujiški. Tai matėme ir per pusfinalio rungtynes, kai netikėta sėkmė juo išmušė iš vėžių.

Aš manau, kad J.Loewas sugebės sutvarkyti komandą. Šiuo atveju, vokiečiai į priekį metė labai didelį kozirį prieš būsimus varžovus finale – dabar jie yra komanda, kuri gali sunaikinti namuose rungtyniaujančia Braziliją. Tai kels baimę ir mažins varžovų pasitikėjimą, o ne vokiečių“, - sakė sporto psichologas A.Stočkus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.