Argentina
„Ole“. „Kelionė į šlovę“.
„Sergio Romero sužibėjus per baudinių seriją, Argentina įveikė Nyderlandus ir sekmadienį finale žais su Vokietija. Visa šalis švenčia ir tiki komanda, kuri kovoja kaip pašėlusi, žaidžia solidžiai ir nepraleidžia įvarčių. Visi keliaukime į „Maracaną“.
Mažylis yra didis. S.Romero yra didis. Jis yra šių laikų Goyco, nuvedęs mus į finalą. Ir klykęs kartu su Lioneliu Messi, Ezequieliu Garray, Sergio Aguero ir Maxi Rodriguezo, kurie nė sykio nesuklydo mušdami baudinius. Džiaugsmo šūksniai aidėjo, nes rinktinė grįžta į Rio. Ji „Maracanoje“ ieškos šlovės ir bandys iškovoti pasaulio taurę per dvikovą su Vokietija. Brazilijos futbolo širdyje.
Ar svarbus žaidimas? Per šias rungtynes buvo daugiau galvojama negu žaidžiama. Visi buvo užsiėmę savo vietas ir, jei viena komanda pradėdavo ataką, kita išrikiuodavo dvi nepajudinamas gynybos kvartetų linijas. Tas pat būdavo atakuojant kitai komandai. Argentina ir Nyderlandai žaidė šachmatus su kamuoliu, o pavojingus išpuolius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Mažylis buvo didelis. Riksmu palydėjo kiekvieną nagais iš širdimi atremtą smūgį. E.Garray spyrė barbariškai, S.Aguero smūgį atliko sumaniai, o Maxi spyrė stipriai, kad užtikrintų sugrįžimą į pasaulio čempionato finalą. Po protingų rungtynių į kitą etapą pateko tie, kurie buvo labiau verti. Ir tie, kurie turi Šventąjį Romero“.
(Mažylis (Chiquito) – S.Romero pravardė. Goyco – buvęs rinktinės vartininkas Sergio Goycochea, laimėjęs dvi baudinių serijas 1990 m. pasaulio čempionate).
„Rinktinė su Vokietija žaidė dviejuose pasaulio pirmenybių finaluose. Vieną (1986-ųjų) laimėjome padedant Diego rankai, kitame (1990-ųjų) nugalėjo vokiečiai. Sekmadienį „Maracanoje“ istorija tęsis“.
„Canchallena“. „Epinis postūmis ir komanda, kuriai nėra nieko neįmanomo“.
„Visų laikysena numatė pergalę. Visų veidai buvo pikti, o gyslomis tekėjo pasitikėjimas. Nebuvo nė trupučio baimės. Po dviejų valandų taktikos mūšio nebuvo panikos ar sutrikimo pamačius vaiduoklį. Jie neabejojo, kad gali laimėti. Jie norėjo žengti dar vieną epinį žingsnį.
Apsikabinimas, susitelkimas, brolybė ir įsikinimas, kad yra verti finalo, tapo šios komandos skiriamuoju požymiu. Šįkart niekas negalėjo įskelti Argentinos tikėjimo, kad nėra nieko neįmanomo.
Komanda, kuri gyveno kentėdama ir priešindamasi. Kuri jautė priešiškumą ir galando iltis. Komanda, kuri atrodė sudaryta ne iš ryškiausių futbolo asmenybių, bet iš vidutinybių. Tačiau veržliu charakteriu ir sukilusi prieš virtinę nusivylimų, kuriuos rinktinė patyrė pastaruosius 20 metų. Brazilija-2014 bus visiems laikams pažymėta jų biografijose, nesvarbu kaip sekmadienį per rungtynes su Vokietija baigsis jų kelionė. Jie nėra žvaigždės ar ypatingieji, užtat jie yra aistra trykštantys kariai.
Vakar aikštėje buvo nepalaužiami keršytojai, ištaisę kitų kartų klaidas. Jie buvo gąsdinami blogiausiais prisiminimais apie pralaimėjimą Brazilijai 2004 metų Amerikos čempionato finale, nesėkmę žaidžiant su Vokietija 2006 metų pasaulio čempionato ketvirtfinalyje, nesėkmingu 2011 metų Amerikos čempionatu savo aikštėje, kur viltis sudaužė Urugvajus. Visos šios dvikovos buvo pralaimėtos per baudinių seriją. Bet gladiatorių dvasia buvo nepalaužiama ir rinktinė laimėjo ketvirtąją iš penkių baudinių serijų pasaulio pirmenybėse“.
„Clarin“. „S.Romero tapo baudinių didvyriu. Argentina finale“.
„Argentina pateko į pasaulio čempionato finalą dėl įsimintino Sergio Romero pasirodymo per baudinių seriją, kurią Alejandro Sabellos auklėtiniai laimėjo 4:2. Rinktinė ir Nyderlandai 120 minučių sužaidė lygiosiomis 0:0.
S.Romero atrėmė du baudinius. Pirmiausia Rono Vlaaro, kuris spyrė į apatinį kairįjį kampą nuo vartininko, po to trečiąjį Wesley Sneijderio, kuris pasirinko kitą vartų pusę. Argentinos rinktinėje įmušė Lionelis Messi, Ezequielis Garay, Sergio Aguero ir Maxi Rodriguezas, kurio spirtas kamuolys lietė vartininką Jasperį Cillesseną ir skersinį.
Prieš tai abi komandos visas 120 minučių žaidė labai atsargiai, laukdamos varžovų klaidos gynyboje arba sėkmės puolime.
Baudiniai nulėmė, kad Argentina penktąjį kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. 1978 ir 1986 metais ji iškovojo titulą, 1930 ir 1990 metais pralaimėjo lemiamas rungtynes. Kaip ir praėjusius du kartus, finalo varžovė bus Vokietija“.
„El Dia“. „Argentina suvalgė apelsiną ir po baudinių serijos pateko į pasaulio čempionato finalą“.
„Du nuliai po 120 minučių atspindi, kad abi komandos puikiai gynėsi, vykdydamos nurodymus nuo suolo, ir kad priekyje neturėjo galimybių. Tiesa, keletas mažyčių progų buvo, o arčiau įvarčio keliskart atsidūrė Argentina, kuriai įmušti galėjo Gonzalo Higuainas, Rodrigo Palacio ir M.Rodriguezas.
Nyderlandai vienintelę pavojingą progą sukūrė 90-ąją minutę, kai Arjenas Robbenas bandė grasinti S.Romero, bet jam sutrukdė puikiai sužaidęs Javieras Mascherano.
„Barcelona“ žvaigždei L.Messi rungtynės buvo sunkios, nes komanda, net su E.Lavezzi, žaidė schema 4-4-2“.
Nyderlandai
„De Telegraaf“. „S.Romero sustabdė „oranžinius“.
„Nyderlandų svajonė žlugo. Louiso van Gaalo „oranžiniai“ pasaulio čempionato pusfinalyje atsitrenkė į Argentinos sieną. Bejausmiai „šachmatai“ truko 120 minučių ir pabaigoje virto kraują stingdančia baudinių serija. Ji tapo olandų drama. Ronas Vlaaras ir Wesley Sneijderis neįmušė baudinių ir po penkių iš eilės pergalių Brazilijos kelionė baigėsi.
Nuo pirmojo švilpuko ir Nyderlandai, ir Argentina labiausiai rūpinosi gynyba, o žaidimas buvo beveik lygus. Jei praėjusiose rungtynėse Arjenas Robbenas varžovams nuolat kėlė grėsmę, tai šįkart geriausias pasaulio čempionato žaidėjas tik perduodavo kamuolį. Jo komandos draugai buvo atskirti. Be to, jis buvo gerai prižiūrimas. Kita čempionato žvaigždė Lionelis Messi irgi buvo beveik nematomas.
Lietingame San Paule abi komandos atsisakė žaisti. Atrodė, kad jos laukia, kol ką nors padarys A.Robbenas ar L.Messi. Sulaukė likus minutei iki pratęsimo, kai A.Robbenas pagaliaus rado skylę, bet jį vis tiek pavijo Javieras Mascherano“.
„AD“. „Didžiuojuosi oranžine komanda“.
„Finalas nepasiektas. Tai neįsivaizduojama. Bet ar tai svarbu? Didžiuojuosi Nyderlandų komanda. Ji pasaulio čempionate nukeliavo labai toli. Ji nežaidė patrauklaus futbolo, bet kad taip žaistų, turi būti atitinkamas varžovas. Toks, kaip Brazilija per rungtynes su Vokietija. Vokiečiai sugebėjo žibėti, nes jiems leido brazilai. Vakar rungtynės buvo kitokios. Labai ilgai nieko nevyko. Visi buvo įsitempę, tai matėsi.
Atsargiai žaidžiančios Argentinos nematėme daugybę metų. Labai norėjome pamatyti kitaip žaidžiančią mūsų komandą. Tačiau ji atliko vos kelis tolimus perdavimus. Po jų atrodė, kad Robino van Persie rungtynėse nėra. Užtat komanda turėjo tiek daug dirbti, kad galinė linija apgintų savo pozicijas.
Pusfinaliai retai būna gražūs. Šias rungtynes paveikia finalo spaudimas. Viskas suprantama, vakar jie velniškai norėjo patekti į finalą. Mes žaidėme geriau, bet rungtynės liko atsargios. Visi bijojo, kad nepateks į finalą. Futbolas nebuvo gražus, bet aš vis tiek didžiuojuosi“.
„NRC“. „Įveikti. „Oranžiniai“ pralaimėjo baudinių seriją, Argentina pateko į finalą“.
„Pralaimėjimas Argentinai tapo dideliu nusivylimu, nes Nyderlandai antrajame kėlinyje ir per pratęsimą kartais žaidė stipriai. Tačiau olandai prieš tvirtą Argentiną sukūrė labai nedaug progų, o varžovai didesnę rungtynių dalį kontroliavo įvykių eigą. Ir jei per rungtynes su Kosta Rika „oranžiniai“ baudinius mušė šaltakraujiškai, šįkart suklydo R.Vlaaras ir W.Sneijderis. Nors pirmajame kėlinyje „oranžiniai“ žaidė labai vidutiniškai, pusfinalis San Paule nebuvo nuobodus. Antrajame kėlinyje ir per pratęsimą olandai žaidė geriau, bet varžovų vartams tikro pavojaus nesukėlė“.
„de Volkskrant“. „Narsos stoka nužudė „Oranžinių“ didybę“.
„Apie rungtynes viską pasako vienas faktas: „oranžiniai“ pirmą progą sukūrė tik paskutinę pagrindinio laiko minutę, kai paprastą derinį atliko A.Robbenas ir W.Sneijderis. Galbūt A.Robbenas spyrė truputį per vėlai, nes J.Mascherano slysdamas išmušė kamuolį.
„Oranžiniai“ beveik nieko nepadarė, kad patikrintų vartininką S.Romero iki baudinių serijos. Iš grupės varžybose matytos įvarčių mašinos nieko neliko. Su Meksika – du įvarčiai per paskutines penkias minutes, su Kosta Rika – 0 įvarčių per 120 minučių, su Argentina – 0 įvarčių per 120 minučių. Nihilistinis futbolas.
Tai, kas turėjo tapti Alfredi di Stefano, puolamojo futbolo pradininko, atminties pagerbimu, nusirito iki trenerių taktinės išmonės išbandymo. Pagrindinė idėja buvo: „gynyba yra prasčiausias puolimas“.
Olandai visada galvojo, kad futbolas yra ne vien pergalės, o Louisui van Gaalui suteikė per daug nuolaidų“.
