Pasaulio čempionato finalas tarp Vokietijos ir Argentinos rinktinių sekmadienį vyks 22 val.
Žydros ir baltų spalvų saliutais pasibaigusios pasaulio čempionato pusfinalio rungtynės su olandais tarsi įjungė šventės rėžimą visoje Argentinoje. Buenos Airių gatvėse dėl futbolo pamišusi šalis pajuto katarsį.
Pergalė – istorinę dieną
Žmonės buvo tokie, kokių Argentinoje per pastaruosius metus reikėtų paieškoti.
Futbolo istorija sutapo su neįtikėtinai šaliai svarbia diena. Liepos devintąją šalis pabudo švęsdama Nepriklausomybės dieną, tad žydra ir balta spalvomis apsirengę argentiniečiai šypsojosi visą dieną. O tada atėjo nevaldomas džiaugsmas.
„Mes į šią kovą einame kartu“, - sakė Osvaldo Darica, vieno Buenos Airių spaudos kiosko savininkas.
Jis sako, kad šalies nuotaikas nuostabiai atspindi laikraščių antraštės. Argentinoje pirmuosiuose puslapiuose naujienos apie didėjantį nusikalstamumą ir vieną didžiausių infliacijų pasaulyje pakeitė vartininko Sergio Romero nuotraukos. Atrėmęs du olandų baudinius vartų sargas dabar vadinamas tiesiog Šventuoju Romero.
Niūrias žinias dengė ir šalies legenda Diego Maradona, įsisukęs į Argentinos vėliavą.
„Pažiūrėkite į mus. Čia nėra jokių skirtumų, ribų. Mes visi – argentiniečiai“, - sakė O.Darica, žiūrėdamas į švenčiančių sirgalių nuotraukas.
„Kaip nuostabu ir gražu matyti laimingus žmones“, - kalbėjo O.Darica.
Finansinis krachas netoli
Argentiną užliejusiame nacionalistiniame patose kai ko trūko. Tai – prezidentės Cristina Fernandez balsas.
Dėl gerklės uždegimo įprastai labai kalbi šalies lyderė dar nekomentavo dramatiškos Argentinos pergalės. Nėra netgi žinutės socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame neseniai ji atmetė Brazilijos vadovės kvietimą į finalą. C.Fernandez nutarė dieną praleisti anūko gimtadienyje ir keliauti nenori dėl sveikatos.
Analitikai teigia, kad C.Fernandez tyla – apgalvotas žingsnis. Bet koks mėginimas susirinkti politinių dividendų iš nacionalinės komandos sėkmės yra trumpalaikis. Be to, yra didelė tikimybė, kad C.Fernandez sulauktų gausybės neigiamų emocijų, prisimenant jos šykščią paramą, kai per šalį nusirito korupcijos skandalas, palietęs Argentinos vadovės patikėtinių ratą.
Bet C.Fernandez stengiasi prisiliesti prie futbolo. Štai ji savo kritikus kaltina mėginimu įmušti rankomis, vartoja ir kitas futbolo metaforas, tačiau tik tiek – į pasaulio čempionato traukinį ji nesiveržia.
„Anksčiau ar vėliau realybė sugrįžta“, - sakė politikos analitikas Rosendo Fraga. Jis pabrėžė, kad Argentinos triumfas 1986 metų pasaulio čempionate nepadėjo prezidento Raulio Alfonsino valdžiai išvengti ekonominės griūties ir sėkmės.
Viena C.Fernandez tylos priežasčių gali būti prisiminimai apie 1978 metų pasaulio čempionatą, kurį rengė Argentina. Tuomet diktatorinė valdžia netaupė ir taškė pinigus, kad nuvalytų savo mundurą bei nukreiptų dėmesį nuo siaubą keliančių karių valdomų kalėjimų. Tai šalį varė į dar didesnę neviltį.
Be politikos
Tačiau šiandieną Argentinos ekonominė situacija yra gerokai lengvesnė nei generolų valdžios, tačiau šalis vis tiek susiduria su rimtais iššūkiais. Niujorko teismas Argentinai iki liepos 30 dienos nurodė priimti galutinį sprendimą dėl apie 1,5 milijardo JAV dolerių neišmokėtų skolų. Šaliai atitikti draudimo ir rizikos fondų kriterijų nepavyksta antrą kartą per trylika metų.
Argentinos valstybė papildomomis lėšomis pasigirti negali, tad situacijos baigtis gali būti labai skaudi. Kitaip sakant, Argentina vaikšto skustuvo ašmenimis.
Tik jie šiandieną atrodo visiškai nepavojingi. Būtent taip kardinaliai spalvas pakeitė pasaulio futbolo čempionatas ir Argentinos rinktinės sėkmė.
Sekmadienį visa šalis sustingusi stebės, kaip komanda finale žais su Vokietija. Pasaulio čempionato trofėjus Argentinai būtų kažkas dieviško, ilgesniam laikui pakeičiančio kryptį. Bet kol tauta džiaugiasi ir laukia visiškos euforijos, valdžia turi susimąstyti apie ateitį.
„Niekada nesu matęs, kad Argentina taip švęstų. Ji vieninga ir nėra jokių politinių plakatų“, - šypsojosi šešiolikmetis Santiago Nardello, ant pečių turintis Argentinos vėliavą.
