Nerijus Kesminas: „Čempionatas, perkainojęs vertybes“

„Vertinant visas septynerias rungtynes, mes buvome geriausia komanda“, – santūriai sekmadienio vakarą konstatavo Vokietiją ką tik iki ketvirtojo pasaulio futbolo čempionų titulo atvedęs treneris Joachimas Loewas. Jis velniškai teisus – Vokietija nusipelnė ir pasaulio taurės,ir 35 milijonų JAV dolerių, kuriuos gaus iš FIFA, ir, ko gero, geriausio čempionato futbolininko titulo, kuris buvo skirtas argentiniečiui Lioneliui Messi. Galbūt todėl, kad vokiečių komandoje buvo sunku išskirti vieną žvaigždę – žvaigždė buvo komanda.

Vokietijos rinktinės futbolas nepaliko abejingų.<br>AP ir lrytas.lt koliažas.
Vokietijos rinktinės futbolas nepaliko abejingų.<br>AP ir lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Kesminas

2014-07-14 16:06, atnaujinta 2018-02-12 00:00

Čempionatas Brazilijoje įsimintinas ne tik dėl to, kad varžovai pažemino Ispaniją – rinktinę, viešpatavusią pasaulio stadionuose šešerius ar septynerius metus. Brazilijoje žlugo visa virtinė mitų.

Mitas apie Braziliją kaip apie techniškiausių ir kūrybingiausių futbolininkų šalį. Pridėjus ranką prie širdies: ar po šio čempionato norėtumėte žaisti kaip brazilas? Kažin ar vaikai, stebėję čempionatą per televiziją, kiemuose mėgdžioja Hulką, Oscarą, Fredą. Tikėtina, jog užaugę jie labiau norėtų būti tokie, kaip Thomasas Muelleris, Toni Kroosas, Bastianas Schweinsteigeris ar čempionato finalo superdidvyris Mario Goetze – vokiečiai.

Tie patys vokiečiai, kurie prieš dešimtmetį ar pusantro dukart iš eilės nesugebėjo patekti į Europos čempionatų ketvirtfinalį, o ir iki tol ne vienerius metus buvo kalbama, kad jie žaidžia monotonišką bei akis varginantį – nors ir drausmingą bei efektyvų – futbolą. Keičiasi laikai, keičiasi futbolo mados.

Žlugo mitas apie tai, kad europiečiai negali laimėti čempionatų, vykstančių Amerikos žemyne. Esą dėl neįprasto klimato, dėl pernelyg ankstyvo rungtynių laiko, pritaikyto viso pasaulio televizijos žiūrovų patogumui. Pasirodo, nieko panašaus – jei esi tikrai stipresnis, sugebėsi laimėti ir paryčiais pažadintas. Juolab kad sąlygos vienodos visiems, o pranašumai, kurie priskiriami Pietų Amerikos futbolininkams – labiau tariami nei tikri: dauguma jų pinigus uždirba Europoje, ir namo grįžta tik per atostogas arba futbolo kalendoriuje rinktinių dvikovoms skirtomis dienomis. Pagaliau pataisykite, jei klystu – ar tik ne europiečiai per dvejas rungtynes čempionato pabaigoje į brazilų vartus jų sirgalių akivaizdoje negailestingai sugrūdo dešimt įvarčių?

Brazilija ieškojo pasiteisinimų, kurių pagrindinis – dėl traumos nežaidė Neymaras. Vėjai – kiauros geldos iš vandenyno vidurio į uostą neparvairuos net labiausiai patyręs kapitonas. Kaip ir sutręšusios – tokios, kokią pasaulio čempionate turėjo ispanų treneris Vicente del Bosque.

Ispanijoje neišvengiama kartų kaita. Brazilijoje? Kol kas atrodo, kad Luizą Felipę Scolari trenerio kėdėje pakeisiantis strategas turės ką veikti. Nepanašu, kad penkiskart pasaulio čempionų šalyje yra daug žaidėjų, geresnių už tuos, kurie ką tik užtraukė tėvynei didžiausią gėdą per visą jos futbolo istoriją.

Norint tikėtis sėkmės pasaulio čempionatuose, reikia turėti ilgą atsarginių suolą. Pavyzdys – trečiąją vietą užėmusi Olandija, kurios treneris Louisas van Gaalas į aikštę leido visus 23 savo futbolininkus.

Vertindami vokiečių pergalę finale galėtume sakyti, kad ją atnešė nuo suolo pakilę žaidėjai – auksinį įvartį M.Goetze įmušė po Andre Schuerrle's perdavimo. J.Loewas pataikė keisdamas žaidėjus? Ne. Tiesiog silpnųjų grandžių Vokietija neturi nei aikštėje,nei rezerve. O namie dar liko traumuoti Marco Reusas ir Ilkay Gundoganas.

Galbūt yra manančių, kad vokiečiams sekėsi rungtynėse su Gana, Alžyru ar finale su Argentina. Vargu bau. Viso čempionato metu buvo juntama, kad J.Loewo komanda kontroliuoja situciją ir pridės jėgos,jei to reikės. Prisimenant seną Pele poskį: jūs įmušite, kiek pajėgsite, mes – kiek norėsime. Šioje situacijoje tinka ir angliškas pokštas, teigiantis, kad futbolas yra paprastas žaidimas, kurį žaidžia 22 žmonės, o laimi vokiečiai.

Apie vokišką futbolo prisikėlimą ir jo priežastis galima kalbėti ilgai ir nuobodžiai. Bet pagrindiniai štrichai – paprasti. Po fiasko 2004-ųjų čempionate šalis nepabūgo revoliucingai pakeisti vaikų treniravimo metodikos, o bundeslygos klubai į savo futbolo akademijas dabar privalo kasmet investuoti bent po 5 milijonus eurų – kitaip lengviau savo ausis be veidrodžio pamatysi nei licenciją,leidžiančią startuoti elitinėje lygoje. Panašią, nors, aišku, finansine prasme ne tokią prabangią, strategiją yra sukūrusi ir Olandija.

Vokietijos futbolas skina saldžius pergalės vaisius. Kai Vakarų vokiečiai 1972-aisiais laimėjo Europos čempionatą, prancūzų futbolo žurnalas „France football“ pareiškė, kad jie žaidžia 2000-ųjų futbolą. Ar turėtume sakyti, kad J.Loewo komanda jau dabar nukeliavo į, tarkime, 2050-uosius? Neverta. Apsiribokime tuo, 2014-aisiais jų futbolas yra geriausias pasaulyje. Daugelis ženklų rodo, kad ši situacija gali nepasikeisti nei 2016 metais per Europos pirmenybes Prancūzijoje, nei 2018-ųjų metų pasaulio čempionate, kuris vyks Rusijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.