Vokietiją į futbolo viršūnę iškėlė prieš dešimtmetį gimusi idėja

„Vokietija gali dominuoti pasaulyje. Mes turime nuostabią ateitį“, - dar prieš pasaulio futbolo čempionato finalą kalbėjo vokiečių treneris Joachimas Loewas. Taip ir nutiko – vokiečiai 1:0 nugalėjo Argentiną ir tapo karaliais. Sostą Vokietija užims bent ketverius metus, bet specialistai neabejoja – futbolo pasaulyje vokiečių vienvaldystė gali trukti gerokai ilgiau.

Vokietijos rinktinės triumfas buvo užprogramuotas.<br>AP nuotr.
Vokietijos rinktinės triumfas buvo užprogramuotas.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 14, 2014, 9:02 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 11:51 PM

Vokietijos rinktinė pasaulio čempionate Brazilijoje atlaikė kritikų strėles, karštį, varžovų atakas. J.Loewo komanda nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir tai nėra sėkmės istorija.

Vokietijos triumfas pasaulyje buvo užprogramuotas. Tai – ilgo ir sunkaus darbo vaisius, gaivinsiantis šalį dar ne vienerius metus.

Pastūmėjo gėda

Vokietijos futbolas atgimė ne vien dėl gudrių genijų, pakišusių tinkamas idėjas. Kaip ir daugelį žmonių juos pamokė likimas. Beliko padaryti išvadas. Kai 2000-ųjų Europos čempionate Vokietijos futbolininkai nesugebėjo iškovoti nė vienos pergalės, drausmingo charakterio tauta tvirtai sugniaužė kumščius – tokios gėdos daugiau patirti negalima.

Tiesa, skausmingai baigėsi ir po keturių metų vykusios pirmenybės, kur Vokietija įsirašė tik du taškus, bet čia istorija buvo kitokia. Į šį tašką Vokietija žiūrėjo ciniškiau, nes ant taktinio stalo gulėjo aiškiais kontūrais apibrėžtas popieriaus lapas.

Gėda buvo išgyventa, emocijos užrakintos kantrybės rūsyje. Kai iš tavęs šaipomasi ir viskas krenta iš rankų, panikai ir riksmams laiko nėra – reikia imtis darbo.

Savitvardos rezultatas? Sausakimši stadionai, įdomios ir intriguojančios rungtynės, Europos jėga tapę klubai, žydinti „Bundesliga“, pinigų krūvas skaičiuojantys rėmėjai, užpildyti stadionai ir svarbiausia – pačių auginti jaunieji talentai.

2014 metų pasaulio čempione Vokietija tapo dėl to, kad pakeitė jaunimo treniravimo sistemą. Prieš keletą metų ji pradėjo pjauti derlių, o šiandieną jau yra stambiausiu ūkininku futbolo pasaulyje.

Užaugino auksinę kartą

2000-ųjų gėdą Vokietija išverkė ir išstūmė per metus, o tada šalies futbolo federacija (DFB) davė įsakymą visiems aukščiausios lygos „Bundesliga“ klubams įkurti jaunimo akademijas, kuriose dirbtų geriausi kalviai – amato profesionalai. Netrukus buvo įkurta ir nacionalinė lyga, skirta jaunimo komandoms.

Jaunieji futbolininkai ir treneriai buvo mokomi iš naujų knygų, o akademijos ir jaunimo lygos naujų idėjų kupiniems specialistams suteikė erdvę reikštis. Jeigu moki – imk ir lipdyk savo čempionus.

Praėjus dešimtmečiui jaunosios žvaigždės jau rikiavosi žinomų klubų priešakyje, geidžiamųjų sąrašuose. Vienas tos kartos žaidėjų – Marco Reusas, o Mario Goetze priminti nereikia – būtent jo fantastiškas prisilietimas prie kamuolio pražudė Argentiną. Iš kokios talentų kalvės? Dortmundo „Borussia“.

Miuncheno „Bayern“ akademijos slenkstį peržengė ir didžiajame futbole spindi Thomasas Muelleris. Vokietijos ir „Bayern“ vartininkas Manuelis Neueris, žinomas ir trokštamas ne vieno klubo, taip pat „Bundesliga“ klubo produktas – savo įgūdžius jis įgijo „Schalke“ stovykloje.

Patiko Andre Schurrle žaidimas finale? Jis iš „Mainz“ akademijos.

Visi šie futbolininkai – Vokietijos pasididžiavimas, ekipų lyderiai ir akademijų vaisiai.

Per visą laikotarpį nemažai trenerių, dirbusių su jaunimu, žengė į „Bundesliga“ čempionatą. Jie veikė užtikrintai ir nebijojo naudotis jaunesnių žaidėjų paslaugomis.

Numatė triumfą

DFB savo akademijas paskleidė po visą šalį ir dabar svarsto galimybę vienoje vietoje pastatyti didžiulį treniruočių centrą.

Dėl drausmės aikštėje anksčiau garsėjusi Vokietija dabar ištisas jūras sirgalių visame pasaulyje žavi kitokiu prekiniu ženklu – patraukliu ir atakuojančiu žaidimu, kurį organizuoja savos žvaigždės. Šie futbolininkai spėjo užkariauti daugybę širdžių ir yra pasirengę dar labiau išplėsti Vokietijos futbolo gerbėjų ribas. Juk 2012-aisiais jauniausia Europos futbolo čempionato rinktinė žengė iki pusfinalio, tačiau ten nusileido Italijai.

Pasaulio čempionato trofėjaus Vokietijai teko laukti kantriai. Iki šiol jos atgimimas nebuvo paženklintas taurėmis. Pastarąjį kartą vokiečiai trofėjumi džiaugėsi 1996 metais, Europos čempionate. Pastarasis triumfas pasaulio čempionate buvo 1990-aisiais.

Iki pasaulio pirmenybių starto didžiausiu pasiekimu laikytas Miuncheno „Bayern“ triumfas Čempionų lygoje, kai vokiškame finale 2013-aisiais nugalėjo „Borussia“ ekipą.

„Ši jauna komanda dar nėra pasiekusi savo žaidimo piko. Mes ketiname pasirengti taip, kad 2014 metų pasaulio čempionate galėtume varžytis visu pajėgumu. Būtų geriausia, jeigu laimėtume trofėjų, - 2013-aisiais yra sakęs J. Loewas. - Per pastaruosius metus žengėme tvirtus žingsnius į priekį. Pasitikime savo darbu. Esame visiškai tikri dėl savo koncepcijos, metodų, planų ir tikslų.“

Jei žaisi, tikrai sumokės

Jaunųjų Vokietijos futbolininkų pagalba užgožė tarptautinių žvaigždžių trūkumą lygoje. Miuncheno „Bayern“ duetą Francką Ribery ir Arjeną Robbeną ginčytinai, tačiau galima pavadinti geriausiomis „Bundesliga“ žvaigždėmis iš užsienio.

Iš tiesų Vokietijos lyga sunkiai pritraukia pasaulinio garso žaidėjų, nes jie mieliau renkasi Anglijos, Ispanijos ar Italijos klubus.

Tačiau viskas gali pasikeisti. Ispanijos ir Italijos čempionatus jau spaudžia griežtos finansinės taisyklės, o Vokietijos klubai ne pirmus metus garsėja laiku mokomomis algomis ir tai gali būti „Bundesliga“ komandų kelias į žvaigždėtą rytojų.

Tiesa, tik kelios „Bundesliga“ čempionate rungtyniaujančios komandos yra linkusios mokėti didžiules išpirkas ir, kartais, nepamatuotus atlyginimus. Juk ekipos turi tvirtą jaunų pačių augintų talentų, kuriuos puikiai pažįsta sirgaliai, pastiprinimą.

Klubai – be valdovų

Vokietijos futbolo lyga, kuri ir organizuoja „Bundesliga“ čempionatą, turi nustatytą tokią licencijavimo sistemą, kuri užtikrina, kad visi klubai aiškiai laikytųsi skambios finansinės politikos. Įplaukos, daugiau ar mažiau, paskirstytos garbingai, o aplink nerasi nė vieno savininko iš užsienio.

Vokiečių taisyklės neleidžia Europoje įprasto vieno „Karaliaus“, kuris klubo kryptis keičia kada nori. Vienas asmuo negali valdyti daugiau nei 49 proc. klubo akcijų. Visa kita pyrago dalis – klubo narių rankose.

Lyga turi saugias didesnes nei 50 proc. pajamas už televizijoms parduotas teises. Futbolo ir televizijų vadovai jau yra sukirtę rankomis ir pasirašę ketverių metų sutartį, kuri įsigalios nuo kito sezono.

Televizijos žiūrovų užimtumą užtikrinanti sutartis Vokietijos futbolui vidutiniškai per metus atneš 628 milijonus eurų. Palyginti, šiuo metu per metus ši suma siekia 412 mln. eurų.

Futbolas - visuomenei

Tai nėra vieninteliai faktoriai, lėmę lygos sėkmę. Besirengdama 2006 metų pasaulio čempionatui Vokietija modernizavo futbolo infrastruktūrą, statė naujus stadionus ir renovavo senuosius. Vokiečiai dabar gali pasigirti vienomis iš moderniausių futbolo arenų pasaulyje. Arenomis, kurios sutraukia minias žiūrovų netgi į rungtynes, kuriose viena komanda kitą mala it malūnas girnas.

Šią pramogą renkasi įvairiausi žmonės, o daugumos rungtynių bilietai būna išparduoti.

2013-ųjų sezone vidutinis lankomumas šoktelėjo iki 45 tūkstančių žiūrovų ir sunešė 13,8 mln. eurų pelną. Pagal pelningumą Vokietijos futbolo lyga nusileido tik JAV Nacionalinei futbolo lygai (amerikietiškasis futbolas).

Lankomumas – didžiulis, o bilietai – pigūs. Kai kurios stovimos vietos kainuoja apie 15 eurų. Beje, į šią kainą įskaičiuojama ir viešojo transporto kaina. Klubai netgi riboja sezono abonementų skaičių, kad kiti sirgaliai taip pat galėtų apsilankyti rungtynėse.

„Sėkmė Europoje atspindi „Bundesliga“ padėtį. Dabar turime labai gerus trenerius, puikius žaidėjus ir nuostabią jaunimo ugdymo programą. Visai tai garantuoja tarptautinį susidomėjimą“, - teigė Karlas Heinzas Koerbelis, kuris šiuo metu vadovauja Frankfurto futbolo mokyklai, o anksčiau žaidė „Bundesliga“, joje pasirodė 602 rungtynėse.

„Jaunų žaidėjų ugdymo sistema tapo profesionali visais lygiais. „Bundesliga“ ir toliau tobulėja“, - teigė Brėmeno „Werder“ klubo treniruočių centro direktorius Uwe Harttgenas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.