Būta daug abejonių dėl stadionų – ar jie bus pastatyti laiku, ar neįgrius? Ar Brazilijos žmonės džiaugsis čempionatu, ar bandys jį sugadinti protestais?
Galiausiai čempionato šeimininkai laimėjo. Net jei jų futbolininkai liko tuščiomis, skaudžiai pralaimėję pusfinalyje Vokietijai, o rungtynes dėl trečiosios vietos – Olandijai.
Buvo daug įsimintinų rungtynių, fantastiškų įvarčių – mėnesį trukusi šventė nuo Kopakabanos paplūdimių iki Amazonės džiunglių įsimins kaip nuostabi braziliška pasaka.
Rungtynės. Dauguma jų buvo puikios, futbolas pasaulio čempionate tikrai buvo saldus. Įvarčiai liejosi laisvai, o jų vidurkis per rungtynes buvo vienas didžiausių per istoriją. Įvarčių kokybė irgi buvo aukšta: olando Robino van Persie šuolis ir smūgis galva, argentiniečio Lionelio Messi magijos akimirkos, kolumbiečio Jameso Rodriguezo posūkis ir nuostabus taiklus smūgis. Visa tai įsimins ilgam.
Netrūko ir įspūdingų rezultatų. Olandija įveikė 2010 metų pasaulio čempionę Ispaniją 5:1. Mažoji Kosta Rika pasiekė ketvirtfinalį. Vokietijos pergalė 7:1 prieš Braziliją, kurios šeimininkai nepamirš, kad ir kaip norėtų, buvo galingo ir tikslaus futbolo pavyzdys.
Visas pasaulis mėgavosi futbolu. Pavyzdžiui, JAV pirmenybių transliacijos pasiekė rekordinius reitingus.
Stadionai. Tai buvo vienas iš dviejų didžiausių galvos skausmų Brazilijai laukiant pasaulio čempionato. Stadionai nebuvo paruošti tobulai. Būta chroniško vėlavimo, incidentų ir statybininkų mirčių statant ar rekonstruojant 12 stadionų.
Galiausiai brazilai suspėjo atlikti esminius darbus. Stadionai buvo pripildyti žiūrovų iki kraštų, kitaip nei prieš ketverius metus Pietų Afrikos Respublikoje.
Naujausiais FIFA skaičiavimais, pagal lankomumo vidurkį pirmenybės Brazilijoje buvo antros per čempionatų istoriją, nusileidusios tik 1994 metų turnyrui JAV.
Saugumas. FIFA ir čempionato rengėjai brazilai patyrė išgąstį, kai beveik šimtas Čilės sirgalių įsiveržė į Rio de Žaneiro Marakanos stadioną prieš grupės rungtynes ir prasiveržė pro žiniasklaidos darbo kambarius, trupindami sienas ir niokodami viską aplinkui. Šis incidentas sutrikdė pirmenybių rengėjus. Tačiau masinių protestų gatvėse – kito rengėjų didžiausio rūpesčio kartu su nebaigtais stadionais – nebuvo.
Daugiau nei 25 tūkst. policininkų ir kareivių budėjo per finalą sekmadienį – tai buvo didžiausios saugumo pajėgos per visą Brazilijos istoriją. Finalas praėjo sklandžiai.
Transportas. Verta prisiminti, kad brazilai sulaužė daug pasaulio čempionato pažadų. Kai šalis 2007 metais gavo teisę rengti pirmenybes, politikai kalbėjo, kad 8 mlrd. dolerių bus išleista 56 statybos projektams, tarp jų naujiems oro uostams, traukinių bėgiams, kitai infrastruktūrai. Kai kurie nebuvo baigti laiku. Tarp jų kelias, einantis per Belo Orizontę, apgriuvęs per čempionatą ir nusinešęs dviejų žmonių gyvybę.
Didžiųjų miestų – San Paulo ir Rio de Žaneiro metro sistemos kartais būdavo perkrautos, bet sirgaliai pasiekė stadionus be didesnių problemų. Keliuose dažnai pasitaikydavo spūsčių, bet tai sena braziliška bėda, tad aistruoliai tiesiog anksčiau išvykdavo į rungtynes.
Sirgaliai. Unikali patirtis. Per tas dienas, kai jų komandos nežaisdavo, futbolo sirgaliai galėdavo naršyti per 20 mln. gyventojų turinčio San Paulo rajonus, mėgautis auksiniais paplūdimiais Rio de Žaneire ar džiunglėmis Amazonės mieste Manause. Daug sirgalių aplenkė visus šiuos miestus, pasilikdami energijos naktiniams barams, kur ne vieną kartą išlenkdavo „Caipirinha“ – iš cukranendrių, cukraus ir žaliųjų citrinų gaminamo kokteilio.
Dalis aistruolių skundėsi dėl apiplėšimų ir sukčiavimų su kredito kortelėmis. Kai kuriuos nustebino aukštos kainos. Bet įdomi patirtis ne visada būna pigi.
Kur Pele? Neįmanoma įsivaizduoti futbolo, pasaulio pirmenybių ar Brazilijos be Pele – didžiausios futbolo legendos ir mylimiausio šalies sūnaus. Tris kartus pasaulio čempionu tapęs brazilas buvo retai matomas per pirmenybes, kurias jo tėvynė rengė po 64 metų pertraukos (pirmą sykį 1950 m., kai Pele buvo 9-metis berniukas, svajojantis žaisti svarbiausiose pasaulio futbolo varžybose).
Jis turėjo tapti svarbiausia uždarymo ceremonijos asmenybe, bet vietoj jo organizatoriai pasirinko Brazilijos supermodelį Gisele Bundchen, kuri kartu su buvusiu Ispanijos rinktinės kapitonu Carlesu Puyoliu įnešė auksinį trofėjų į Marakanos aikštę prieš finalo rungtynes. Tai turėjo būti Pele, kuris kėlė aukštyn pasaulio taurę daugiau kartų nei kas nors kitas pasaulyje ir kuris tikriausiai yra didžiausia priežastis, kodėl Brazilija yra laikoma dvasingais futbolo namais. (AP, LR)
