Statistinis čempionato reitingas, kuriame atsispindi įveikti etapai, surinkti taškai, įmušti ir praleisti įvarčiai, yra toks: 1. Vokietija, 2. Argentina, 3. Olandija, 4. Brazilija, 5. Kolumbija, 6. Belgija, 7. Prancūzija, 8. Kosta Rika, 9. Čilė, 10. Meksika, 11. Šveicarija, 12. Urugvajus, 13. Graikija, 14. Alžyras, 15.JAV, 16. Nigerija, 17. Ekvadoras, 18. Portugalija, 19. Kroatija, 20. Bosnija ir Hercegovina, 21. Dramblio Kaulo Krantas, 22. Italija, 23. Ispanija, 24. Rusija, 25. Gana, 26. Anglija, 27. Pietų Korėja, 28. Iranas, 29. Japonija, 30. Australija, 31. Hondūras, 32. Kamerūnas.
Tačiau galima sudaryti ir kitą, improvizuotą reitingą, įvertinant ne tik sausus skaičius, bet išankstines prognozes bei patenkintus ir nepatenkintus sirgalių lūkesčius. Suprantama, viskas, kas bus pateikta žemiau – absoliučiai subjektyvu. 1. Vokietija. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą turėtų būti aiškus, net jei sekmadienį nebuvote Rio de Žaneire, o vakar – Berlyne.
2. Argentina. Gerai, tebūnie jie. Vis dėlto balti ir žydri laimėjo baudinių seriją prieš olandus, iškovojo sidabrą, o Lionelis Messi tapo geriausiu čempionato žaidėju. Nors šiuo atveju būčiau linkęs sutikti su vienu britų apžvalgininku, suabejojusiu, ar L.Messi buvo geriausias bent Argentinos rinktinėje.
3. Olandija. Oranžinė jūra, oranžinė saulė... Taip atrodė iki baudinių serijos pusfinalyje. Tiksliau, iki tos akimirkos, kai Louisas van Gaalas mušti pirmąjį smūgį į argentiniečių vartus kažkodėl pasiuntė gynėją Roną Vlaarą. Kita vertus, neįmanoma nepripažinti, kad iki tol olandų treneris dirbo genialiai.
4. Kolumbija. Agentas 0010 Jamesas – ne, ne Bondas – Rodriguezas iki ketvirtfinalio buvo nesulaikomas, bet būtent tada ir jis, ir Juanas Cuadrado, ir visi jų ginklanešiai kažkodėl išsigando Brazilijos. Bjaurusis ančiukas gulbe netapo, nors tikrai atrodė, jog taip gali atsitikti.
5. Kosta Rika. Prisipažinkite, ne vienas jūsų prieš pasaulio čempionatą būtumėte perklausę: „Kosta kas?“. Dabar šiuos vaikinus iš nedidelės Centrinės Amerikos valstybės, ispaniškai pavadintos turtingu krantu, žino visi, kas bent kiek domisi futbolu, o už vartininką Keylorą Navasą ne vienas didysis Europos klubas pasirengęs kloti privalomą 10 milijonų eurų išpirką.
6. Prancūzija. „Oops, štai kodėl reikia į rinktinę kviesti geriausius žaidėjus“, – ironizavo socialiniame tinkle į komandą nepakviesto Samiro Nasri draugė Anara Atanes po prancūzų pralaimėjimo ketvirtfinalyje. Trenerio Didier Deschamps'o atsakymas galėtų būti toks: „2002-aisiais ir 2010-aisiais komandoje buvo visi geriausieji. Oops, neišsikapstėme iš grupės“. Net ir be S.Nasri bei traumuoto Francko Ribery prancūzai žygiavo tvirtai, kol nepalindo po vokišku tanku. Prisimenant fubolo istoriją, jiems tai – jokia naujiena.
7. Belgija. Jauni, talentingi, greiti ir įsiutę. Taip kalbėta prieš čempionatą. Šįsyk įsiūčio, kaip ir patirties, pritrūko, o vien talentu pasaulio neužkariausi. Rezultatas – adekvatus. Šiurpūs „Raudonieji velniai“ jie galbūt bus po ketverių metų Rusijoje. Kol kas matėme tik gabius velniukus.
8. Meksika. Būtų aukščiau, jei ne strateginės klaidos aštuntfinalio rungtynėse su olandais, kai Meksika pirmaudama užsidarė savo baudos aikštelėje. Rungtynių pabaigoje dukart įmušę olandai atėmė iš meksikiečių bilietą į ketvirtfinalį greičiau nei amerikiečiai prieš pusantro šimto metų – Kaliforniją.
9. Brazilija. Nežinia, kada brazilų puolėjui Neymarui skaudėjo labiau: ar tada, kai Kolumbijos rinktinės žaidėjas Camilo Zuniga spyriu į nugarą nutraukė jo čempionatą, ar tada, kai teko stebėti komandos agoniją pusfinalyje bei rungtynėse dėl trečiosios vietos. Kodėl Brazilija žemiau už Meksiką? Kad ir todėl, jog tarpusavio dvikovoje meksikiečių įveikti nesugebėjo.
10. JAV. Jurgeno Klinsmanno komanda pavergė daugelio amerikietiškojo futbolo, beisbolo ir krepšinio mėgėjų širdis Valstijose. Ją stebėjo ir už ją sirgo Barackas Obama, LeBronas Jamesas, Justinas Timberlake'as. Tačiau rungtynės su vokiečiais ir belgais parodė, kad Europos futbolo aikštėse Amerika dar nepavijo ir juolab neaplenkė.
11. Čilė. Jeigu Mauricio Pinilla būtų įmušęs brazilams aštuntfinalyje paskutinę pratęsimo minutę... Bet neįmušė – kamuolys stuktelėjo į skersinį, Čilė pralaimėjo baudinių seriją, o M.Pinilla pasidarė naują tatuiruotę, vaizduojančią kamuolį, atsimušusį į vartų konstrukciją. Bet kuriuo atveju čiliečius prisiminsime kaip komandą, pasiuntusią namo čempionų titulą gynusius ispanus. Tai – ne menkavertis faktas.
12. Alžyras. Dykumų lapė – gudrus ir gajus gyvūnas. Šią komandos pravardę alžyriečiai pateisino visose rungtynėse – net dramatiškai vokiečiams pralaimėtame aštuntfinalyje. Besąlygiškai geriausia Afrikos komanda šiame pasaulio čempionate.
13. Šveicarija. Panašūs į belgus, tik šiek tiek mažiau talentingi. Todėl ir iškrito aštuntfinalyje, o ne ketvirtfinalyje.
14. Urugvajus. Luisas Suarezas sukramtė ir prarijo Angliją. Rungtynes su Italija, kuriose jis apkandžiojo Giorgio Chiellini, Urugvajus irgi laimėjo. Tačiau dvikovose, kurias L.Suarezas praleido dėl traumos, o vėliau – dėl nuobaudos, paaiškėjo, kad jo komandos draugai nepajėgūs įkąsti nei Kosta Rikai, nei Kolumbijai.
15. Ekvadoras. Iškrito po pirmojo etapo, bet žaidė simpatiškiau už Graikiją ar Nigeriją, prasimušusias į aštuntfinalį. Į savo tėvynę abipus pusiaujo žaidėjai turėjo grįžti suvokdami, kad padarė viską, ką galėjo.
16. Kroatija. Gal žaiskime krepšinį? Tokį pasiūlymą po neįtikinamo 11 metrų baudinio į kroatų vartus jau pirmą čempionato dieną pateikė šios komandos treneris Niko Kovačas. Krepšinį per atostogas jie galėjo žaisti tuoj po grupės turnyro, iš kurio aukštyn neišsikapstė. Bet, kita vertus, per trejas rungtynes buvo įmušti šeši įvarčiai, o keisti teisėjo sprendimai per rungtynes su brazilais tikrai sumaišė kroatų kortas ir galbūt turėjo svarbios įtakos galutiniam jų rezultatui.
17. Nigerija. Buvo čempionate. Kažką veikė ir net į aštuntfinalį pateko. Bet jei priminsite ką nors iškilaus, liks tik nustebti.
18. Graikija. Jie gali laimėti. Jie gali pralaimėti. Nesikeičia viena – jie visada pragmatiški ir nuobodūs. Neleiskite vaikams prieš miegą žiūrėti graikų futbolo, nežalokite jų psichikos.
19. Dramblio Kaulo Krantas. Dramblių kaimenė iš pasaulio čempionato savanos namo traukė liūdnai. Nevykęs spyris į graiko Georgio Samaro koją savo baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę atėmė iš Didier Drogba ir brolių Yaya bei Kolo Toure galimybę trinktelėti durimis trečiajame jų pasaulio čempionate. Liūdna,bet ketvirtojo turbūt nebebus.
20. Australija. Mirtininkų grupėje pralaimėjo visas trejas rungtynes, bet po dvasingo žaidimo su olandais šalies žiniasklaida australų futbolininkus nešiojo ant rankų. Yra valstybių, kurioms ir mažų futbolo džiaugsmų užtenka.
21. Bosnija ir Hercegovina. Istorija, istorija. Pirmas kartas finalo turnyre, pirmasis įvartis, pirmoji pergalė. Bėda ta, kad istorija baigėsi jau po grupės turnyro. Bet bosnių žiniasklaida ir sirgaliai pasistengė situaciją vertinti pozityviai.
22. Rusija. Sako, italą Fabio Capello jo darbo paslapčių mokyti užsimojo net Dūma, pareikalavusi, kad treneris pasiaiškintų parlamento posėdyje. Be reikalo nervinamasi. Neaišku, kas rusams įteigė, kad jų žaidėjai geresni už Alžyro ar juolab Belgijos, bet Brazilijoje viskas tiesiog buvo sudėliota į lentynas. Normalus rezultatas, atitinkantis dabartines rusų galimybes.
23. Iranas. Po to, kai argentinietis Lionelis Messi tik paskutinę minutę atėmė iš Irano lygiąsias, šios šalies žiniasklaida trimitavo, kd pasaulis dar ilgai prisimins šias rungtynes. Nesąmonė. Pasaulis jas jau pamiršo. Bet savo žaidimu gėdos šaliai Irano futbolininkai tikrai nepadarė.
24. Gana. Prašmatni komanda – prieš paskutiniąsias grupės rungtynes su portugalais specialus lėktuvas jiems iš Afrikos gabeno 3 milijonus JAV dolerių premijų. Nekaltas klausimas: už ką?
25. Portugalija. Nėra Cristiano Ronaldo – nėra Portugalijos. Jei C.Ronaldo yra, bet jo fizinės galimybės tokios, kad lyderis pajėgia žaisti tik šiek tiek geriau už Nani – Portugalijos vis tiek nėra.
26. Ispanija. Futbolo karaliams derėjo pasimokyti iš savo šalies monarchų. Karalius Juanas Carlosas šiam čempionatui vykstant perdavė sostą sūnui Felipei VI. Auksinė Europos ir pasaulio futbolo čempionų karta pavėlavo perduoti reikalus į galimų įpėdinių rankas. Šio neapsižiūrėjimo rezultatą matėme.
27. Pietų Korėja. Ieškoti atmintyje gerų šios komandos epizodų taip pat sunku, kaip įsiminti jų pavardes.
28. Japonija. Gerai, kad jie – futbolo, o ne tikri samurajai. Tikrieji po pralaimėjimo Kolumbijai būtų persirėžę pilvus. Turbūt net anksčiau – po nykių lygiųjų su graikais.
29. Anglija. Yra toks senas anekdotas: „Už ką sirgsi?“. „Už Angliją“. „O paskui?“. Šįkart „o paskui?“ fazė atėjo labai anksti. Bet, kaip ir Rusijos atveju, su logika rezultatai nelabai pjaunasi.
30. Italija. Po šio čempionato iš savo postų į krūmus nėrė ir Italijos futbolo federcijos prezidentas Giancarlo Abete, ir treneris Cesare Prandelli. Didesnės griūties Italijos žemė turbūt nematė nuo tada, kai barbarai nuniokojo Romą. Kita vertus, o ko norėti iš komandos, kurios ryškiausia žvaigždė – Mario Balotelli?
31. Hondūras. Daugelis futbolo specialistų Lietuvoje kalbėjo, kad pasaulio čempionatas parodė, jog jame nėra silpnų komandų. Netiesa – aštuonis įvarčius per trejas rungtynes praleidęs Hondūras buvo silpnas.
32. Kamerūnas. Buvo ir silpnesnių už Hondūrą. Viskas, ką sugebėjo Kamerūno „liūtai“ – išsireikalauti premijas, kvailai daužyti varžovus alkūnėmis į nugarą, įsivelti į galimai sutartų rungtynių aferą ir, žinoma, susimušti aikštėje tarpusavyje. Spalvingas rinkinėlis.
