Pateikiame oficialaus „Trakų“ futbolo klubo internetinio tinklalapio pasiaiškinimų dėl sensacingai pasibaigusių rungtynių:
„Kazlų Rūdoje kėdžių užtenka, tačiau daugiau nėra nieko. Net rūbinių! Žaidėjai rengėsi už dviejų kilometrų esančiame manieže, o teisėjai – tiesiog ant gatvės prie aikštės. Pati aikštė yra gerokai mažesnių matmenų nei turėtų būti, o joje duobių – turbūt daugiau nei Kauno mieste. Prie viso šito pridurkime ir lietų, kuris aikštę pavertė elementaria ganykla. Žaidėjai per pertrauką sėdėjo ne rūbinėje, kaip pridera, o ant atsarginių suolelio. Aišku, sąlygos abiem klubams vienodos.. vienodai blogos. Tačiau „Trakai“ pralaimėjo ne dėl aikštės. Net jei rungtynės būtų vykusios mėnulyje su beoriu kamuoliu, trakiškiai būtų privalėję jas laimėti. Kaip banaliai beskambėtų, tačiau „Šilo“ komanda labiau norėjo pergalės. Trakiškiams – tai buvo vienos iš daugelio rungtynių, o „Šilui“ – svarbiausias sezono mūšis. Riteriai stengėsi, tačiau ne taip, kaip tą darė aikštės šeimininkai. Kiekviename aikštės centimetre, kiekvieną sekundę. Matydami, kad gali kilti pavojus prie jų vartų, „Šilo“ žaidėjai iškart stabdydavo atakas, taip iki minimumo sumažindami galimybes trakiškiams pasižymėti. Lyginant su paskutinėmis rungtynėmis Klaipėdoje, šįsyk „Trakai“ savo dispozicijoje turėjo net 6 futbolininkus, kurie praėjusį kartą rungtynes pradėjo ant suolo. Gynybos linija be Lino Klimavičiaus visiškai išsiderino. Saugų grandis – be Jurijaus Kendyšo – taip pat. Deja. Riteriai praleido po įvartį pirmajame kėlinyje, antrajame bei pratęsime, į tai sugebėdami atsakyti tik dviem tiksliais smūgiais. Taip pat reikia pažymėti, kad „Šilui“ velniškai sekėsi – jų sumušti įvarčiai papuoštų bet kurį topą. Tik klausimas, kodėl aikštės šeimininkai turėjo tiek progų smūgiams? Kodėl niekas jiems netrukdė, įskaitant ir epizodą 111 minutę, kai Gytis Urba stipriu šūviu užbaigė „Trakų“ dalyvavimą 2014/15 LFF taurės turnyre.“
