Juk estai šioje sporto šakoje daug ką daro kur kas greičiau už lietuvius.
Jie buvo per žingsnį nuo 2012 metų Europos čempionato finalinio etapo, kai netikėtai iškopė į atkrintamąsias kovas. Estai yra laimėję pastarąsias rungtynes (2:1) su Lietuva prieš porą metų.
Pasaulio futbolo reitinge Estijos komanda rikiuojasi 81-ojoje vietoje – 22 pozicijomis aukščiau už Lietuvą.
Ne tik reitingu 1,3 mln. gyventojų turinti tauta lenkia mus futbole, nors šalims atgavus Nepriklausomybę atrodė, kad Lietuvos futbolininkai dar ilgai skriaus mažesniuosius Baltijos brolius.
Rado veiklų prezidentą
Lietuvos rinktinės treneris Igoris Pankratjevas dar pats lakstė po aikštę, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai lietuviai sutriuškino estus 5:0 Europos čempionato atrankos varžybose ir 7:0 Baltijos taurės turnyre 1995 metais.
Tuomet Lietuvos rinktinė buvo suformuota buvusių Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų pagrindu, kurie buvo užsigrūdinę SSRS pirmenybėse. Estai stipraus futbolo klubo neturėjo.
„Sovietų laikais Estijoje sportas Nr.1 buvo krepšinis, kaip dabar yra Lietuvoje, – priminė apie futbolą rašantis „Jalka“ apžvalgininkas Andresas Mustas. – Futbolas Estijoje daugiausia buvo rusakalbių žaidimas.
Kai mūsų šalis atgavo Nepriklausomybę, futbolo nebuvo. Trūko žaidėjų, trenerių, infrastruktūros. Viską reikėjo pradėti nuo nulio.“
Kol Lietuvos futbole buvo kovojama dėl valdžios ir nė vienas federacijos prezidentas – nuo Vytauto Dirmeikio iki dabartinio vadovo Juliaus Kvedaro – neturėjo autoriteto visuomenėje, Estijos futbolas tokį žmogų rado iškart.
Buvęs Talino „Flora“ futbolininkas, treneris ir vadovas Aivaras Pohlakas pradėjo rūpintis Estijos futbolu nuo 1993 metų, o vėliau tapo šalies federacijos prezidentu.
„Daugiau ar mažiau, tai jo idėjos, ką dabar turime futbole, – teigė A.Mustas. – Jis pradėjo nuo vaikų, mėgėjų, moterų sistemos ir pasiekė nacionalinę rinktinę.
Jis sukūrė piramidę, kurios mums labai trūko. Šerdis yra, lieka tik pasirūpinti žmonėmis, kurie palaikytų šią programą.“
Kuria inteligentišką žaidėją
51 metų A.Pohlakas įsitikinęs, kad pakilti Estijos futbolui buvo lengviau, nes skrydžiui buvo laisvos erdvės.
„Šalims atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos futbolas jau buvo aukšto lygio. Mūsų futbolas buvo žemo lygio ir mums tai buvo palanku, – „Lietuvos rytui“ sakė EFF prezidentas. – Mes galėjome viską pradėti nuo tuščios vietos.
Nebuvo sunku keisti darbo logiką ir imtis naujos sistemos ilgam laikui. Mes nesivaikėme greito rezultato, bet pradėjome iš pagrindų. Bet tai nereiškia, kad mūsų rinktinė stipresnė už Lietuvos. Jūsų šalies futbolo kultūra aukštesnė. Aš laikau Lietuvą favorite ketvirtadienio mače.“
A.Pohlako idėja buvo išjudinti visuomenę ir išplėtoti futbolą šalies regionuose.
Šiuo metu Estijos futbolo sistemoje yra net aštuonios vyrų lygos ir keturios moterų.
„Futbolo klubai tapo tais vėžliais, ant kurių pastatytas futbolo dramblys. Nenoriu kritikuoti, bet mes niekada nekurtume federacijos futbolo mokyklos ar akademijos, – apie futbolo akademiją Kaune užsiminė A.Pohlakas. – Norime, kad logika būtų platesnė. Kad kiekvienas klubas turėtų rašiklį ir kurtų savo istoriją. Mes supratome, kad ką nors pasiekti galime tik protu. Stengėmės palaikyti inteligentišką, išmintingą futbolininką.“
Estijos futbolo vadovas plačiau paaiškino, kas tai yra: „Mes juokais klausiame: ar gali Estija tapti pasaulio čempione, nes turi fiziškai stipriausią komandą? Žinoma, kad ne, nes vokiečiai, skandinavai ar kiti yra stipresni.
Ar mes galime tapti pasaulio čempionais, nes esame patys techniškiausi? Žinoma, ne, nes niekada nebūsime kaip brazilai, ispanai ar portugalai.
Ar galime tapti pasaulio čempionais, nes esame pati protingiausia komanda? Taip, nes tai vienintelis bent kiek realus kelias. Todėl mes neskubiname ir nespaudžiame savo berniukų ar mergaičių. Net jei jie yra talentingi, vis tiek svarbiau mokslas. Tegu jie renkasi patys, nes futbole jiems bus reikalingas ir psichologinis potencialas.“
Mokėsi iš užsieniečių trenerių
Užsienio treneriai suvaidino svarbų vaidmenį Estijos futbolo raidoje.
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą estai kvietė į rinktinę svetimšalius. Trys vengrai ir vienas austras treniravo nacionalinę komandą, kol prie rinktinės vairo pirmą kartą stojo estas.
Būtent su užsieniečiais estų rezultatai ėmė gerėti ir šaliai atgavus Nepriklausomybę.
Su islandu Teituru Thordarsonu estai iškovojo pirmąją pergalę oficialiose tarptautinėse rungtynėse, kai 1996 metais nugalėjo Baltarusiją. Su šiuo islandu 1999 metų gegužę įveikta ir Lietuva (2:1).
Vėliau Estijos rinktinę treniravo Arno Pijpersas, o iš tautiečio pareigas perėmęs buvęs šio olando asistentas Jelle Goesas 2006 metų pasaulio čempionato atrankos grupėje su Estijos rinktine surinko 17 taškų.
Dabar Estijos rinktinei vadovauja 38 metų švedas Magnusas Pehrssonas, prieš tai treniravęs „Aalborg“ (Danija) ir „Djurgardens“ (Švedija) klubus.
„Pirmasis islandas treneris mus išmokė paprasčiausio futbolo supratimo, – pasakojo A.Pohlakas. – Vėliau ėmėme olandus, kurie dirbo rinktinės treneriais, bet turėjo ir kitų užduočių – sukurti trenerių mokymo sistemą. Po Rusijos ir Ukrainos tapome trečiąja buvusios SSRS šalimi, kuri galėjo suteikti UEFA PRO licencijas treneriams.
Nė vienas mūsų treneris nebuvo imamas dėl rezultato. Mums svarbiau buvo tai, ką jie palieka išeidami.“
Stadionu džiaugiasi jau 13 metų
Šią savaitę Lietuvos rinktinę per pratybas LFF stadione aplankęs Vilniaus meras Artūras Zuokas pusiau juokais pareiškė, kad lietuviai šįvakar įveiks estus, nes yra greitesni.
Jei ir taip, tikrai ne pagal gerų stadionų statybą.
Kol Lietuva daug metų rausta iš gėdos, neturėdama aukšto lygio stadiono, estai tokiame rungtyniauja nuo 2001 metų.
„A.Le Coq“ arenoje, kurioje nuolat rungtyniauja Estijos rinktinė, taip pat ir Talino „Flora“, telpa 9,6 tūks. futbolo sirgalių.
Per koncertus ši arena surenka 25 tūkst. žmonių.
„Kai dirbau klube, su federacija sprendėme stadiono klausimą. Federacija nedrįso imtis iniciatyvos, bet tada atsakomybės ėmiausi aš pats, – pasakojo A.Pohlakas. – Ieškojau pinigų, iš pradžių jų labai trūko, bet padėjo vyriausybė, miestas, bankai.
Tai buvo didelė rizika ir galbūt nelabai protinga. Bet dabar visos skolos sumokėtos ir mes galime didžiuotis turėdami gerą stadioną miesto centre.“
Taline lankėsi ir brazilai
„A.Le Coq“ arenoje su estais futbolą jau žaidė ir pasaulio čempionai.
Kol Lietuvos rinktinei rimtų varžovų kontrolinėms rungtynėms sunkiai sekasi ieškoti ir beveik visi mačai žaidžiami užsienyje, estai per pastaruosius metus yra Taline regėję rungtynes su Brazilija, Urugvajumi, Portugalija, Ukraina, Kroatija.
„Tai dėl aktyvumo, – paklaustas, kaip sekasi privilioti į Estiją didžias futbolo komandas, sakė A.Pohlakas. – Visas asmenines pažintis stengiuosi panaudoti futbolui, o ne asmeniniams tikslams. Turime tikslą žaisti kuo daugiau rungtynių namie ir ta kryptimi dirbame kasdien.“
„Sajandi Man“ šimtmečio rungtynėse, skirtose Estijos futbolo jubiliejui, penkis kartus pasaulio čempionams Brazilijos futbolininkams estai pralaimėjo 0:1, nors paskutinėmis minutėmis turėjo gerą progą išlyginti rezultatą.
2011 metais estai namie įveikė Urugvajų 2:0.
Svajonė – žaisti Prancūzijoje
Sėkmingiausias etapas Estijos futbolui buvo 2012 metų Europos čempionato atrankos etapas. Tarmo Ruutli treniruojama komanda grupės varžybose pralenkė Serbiją, Slovėniją, Šiaurės Airiją, Farerų salas ir užėmė antrąją vietą, į priekį praleidusi tik Italiją.
Estija iškopė į atkrintamąsias varžybas, kuriose 0:4 ir 1:1 nusileido Airijai.
Futbolo apžvalgininko A.Musto nuomone, šie rezultatai neįsivaizduojami be trijų žaidėjų, kurie bus svarbiausi aikštėje ir šios dienos mače su Lietuva.
Glivicių „Piast“ (Lenkija) klubui atstovaujantis Konstantinas Vasiljevas buvo Estijos rinktinės vedlys per 2012 metų Europos pirmenybių atrankos etapą.
Jo įtaka komandai buvo tokia didelė, kad šis saugas buvo išrinktas metų asmenybe Estijoje. „Nors jo pavardė rusiška, jis kalba labai gerai estiškai, jaučiasi esąs estas“, – apie K.Vasiljevą pasakojo A.Mustas.
Šiuo metu geriausiu Estijos komandos futbolininku laikomas Ragnaras Klavanas. Bundeslygos „Augsburg“ gynėjas cementuoja visą Estijos rinktinės gynybą.
Trečiasis svarbus žaidėjas – vartininkas Sergejus Pareiko iš Žemutinio Naugardo „Volga“.
Kaip ir lietuviai, pirmajame E grupės mače išvykoje 2:0 įveikę San Mariną, estai pergale pradėjo 2016 m. Europos atrankos etapą, namie 1:0 palaužę slovėnus.
„Svajonė – patekti į Europos čempionatą, – tikslus vakar Vilniuje vertino Estijos rinktinės treneris M.Pehrssonas. – Bet esu naujas treneris, turime jaunų žaidėjų, tad šiame procese bandysime eiti žingsnis po žingsnio.“
„Žinoma, būtų kvaila sakyti, kad mes nenorėtume patekti į finalinį etapą, – neslėpė ir EFF prezidentas A.Pohlakas. – Bet mums nereikia sėkmės. Turime jos nusipelnyti savo lygiu.“
Varžovai – seni geri pažįstami
Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinės nuo 1923 metų tarpusavyje yra sužaidusios net 47 rungtynes. Iš jų 19 laimėjo lietuviai, 18 – estai, o dar 10 mačų baigėsi lygiosiomis.
1928 metais iškovota Estijos futbolininkų pergalė 6:0 prieš Lietuvą iki šiol lieka didžiausiu skirtumu laimėtomis estų tarptautinėmis rungtynėmis.
Savo ruožtu lietuvių pergalė 7:0 prieš estus 1995 metų gegužės 20 dieną Rygoje yra mūsų šalies komandos laimėjimas didžiausiu įvarčių skirtumu.
