Nuo diskvalifikacijos vienam mačui iki nušalinimo nuo futbolo iki gyvos galvos. Tokias bausmes šią savaitę „Klaipėdos granito“ ir Panevėžio „Ekrano“ žaidėjams skyrė LFF Drausmės komisija.
Ji tyrė dvejas įtartinas Lietuvos futbolo A lygos rungtynes: rugsėjo 18 dienos mačą Panevėžyje, kur „Šiauliai“ 3:2 įveikė „Ekraną“, taip pat rugsėjo 28 dieną vykusį Klaipėdos derbį, kuriame „Atlantas“ 3:0 pranoko „Klaipėdos granitą“.
Per abejas rungtynes lažybų kontorose buvo klojamos dešimtis kartų didesnės sumos, nei įprasta.
Tačiau iš aštuonių diskvalifikuotų futbolininkų realios bausmės sulaukė tik „Klaipėdos granito“ gynėjas Olehas Dmytrenka. Šiam ukrainiečiui uždrausta bet kokia su futbolu susijusi veikla mūsų šalyje.
„Komandoje jo iškart nebeliko“, – sakė „Klaipėdos granito“ treneris Robertas Poškus.
Ukrainietis prisipažino pats
Per 0:3 pralaimėtas rungtynes R.Poškų labiau nei rezultatas nustebino O.Dmytrenkos žaidimas.
„Aš žinau savo žaidėjų galimybes ir jo žaidimas man iškart kėlė daug įtarimų.
Po rungtynių iškart sušaukėme susirinkimą, nes matėme, kad kažkas buvo nešvaru“, – prisimena R.Poškus.
24 metų O.Dmytrenka nepersistengė stabdydamas „Atlanto“ atakas ir netrukus paaiškėjo, kodėl. Vienam savo komandos draugų ukrainietis buvo prasitaręs apie nesąžiningą sandėrį.
„Jis ne iškart prisipažino, bet mes spaudėme į kampą. Kai nebuvo kur dėtis, jis prisipažino, – pasakojo R.Poškus. – Jis aiškino, kad žmonės Ukrainoje privertė taip pasielgti.
Jis teigė, kad buvo išsigandęs.
Kažkam iš savo miesto Ukrainoje buvo skolingas pinigų ir buvo priverstas taip padaryti. Ta informacija nuplaukė ir keliose vietose užsienyje buvo pastatytos didesnės sumos (už „Klaipėdos granito“ pralaimėjimą. – Red.).“
O.Dmytrenka nebegalės rungtyniauti Lietuvos, o galbūt ir kitų šalių lygose.
„Diskvalifikacija galioja Lietuvoje, tačiau informacija dėl žaidėjo bus perduota FIFA, kuri nuspręs, ar išplėsti diskvalifikaciją iki tarptautinio lygmens“, – „Lietuvos rytui“ teigė LFF Drausmės komisijos sekretorius Ričardas Zdančius.
Tyrimo medžiaga dėl O.Dmytrenkos veiksmų jau perduota ir Generalinei prokuratūrai.
Bausmės sukėlė klausimų
Drausmės komitetas diskvalifikavo dar tris „Klaipėdos granito“ žaidėjus – Ernestą Veliulį, latvį Michailą Zizilevą, ukrainietį Oleksandrą Tarasenką, o klubui skyrė tiktai 5 tūkst. litų baudą.
Žaidėjams paskirta bausmė – diskvalifikacija dvejoms rungtynėms – atrodo juokingai maža, jei šie būtų prisidėję prie rezultato manipuliavimo.
Bet bausmė skirta, vadinasi, futbolininkai yra kalti?
„Pagal turimus duomenis, yra prielaidų daryti išvadą, kad šie žaidėjai ir klubai pažeidė garbingo žaidimo principus“, – tik raštu LFF Drausmės komisijos sprendimą paaiškino R.Zdančius.
R.Poškus mano, kad trys jo vyrai įtarimus užsitraukė dėl karjeros etapų Latvijos klubuose, kurie buvo įsitraukę į nesąžiningus sandorius.
„Tačiau dėl įtarimų E.Veliuliui man kyla juokas, nes „Daugava“ klube jis net nežaisdavo. Jis – geras vaikas, geriausias mūsų komandos žaidėjas, tikras lyderis. Labai išsigando dėl tų įtarimų, – kalbėjo „Klaipėdos granito“ treneris. – Aš nesuprantu, kodėl šie trys žaidėjai diskvalifikuoti? Ir kodėl klubui skirta 5 tūkst. litų bauda?“
„Klaipėdos granito“ klubo vadovai rengiasi pateikti apeliaciją, nes yra įsitikinę, jog patys prisidėjo, kad sukčiavęs žaidėjas būtų atskleistas.
„Mes turime savo būdų kovoti su įtartinais sandoriais, – pabrėžė R.Poškus. – Net ir be federacijos diskvalifikacijų tokie žaidėjai susigadina karjerą. Juk kalbamės su kitų klubų vadovais, treneriais. Tokių futbolininkų niekas nebeims.“
Pažeminti be aiškių įrodymų
Nei paleisti, nei pakarti liko Panevėžio „Ekrano“ žaidėjai Martynas Dūda, Elderis de Silva ir Paulius Daukša, kuriems skirta dvejų rungtynių diskvalifikacija, bei Lukas Žukauskas, diskvalifikuotas vienam mačui.
„Užsienio lažybų bendrovėje už mūsų pralaimėjimą „Šiauliams“ buvo pastatyta pusė milijono. Dėl kitų mūsų rungtynių su „Kruoja“ – tik 20 tūkst. litų.
Aš suprantu, kad įprastinės bendros statymų sumos siekia po 20–50 tūkst., o ne dešimt kartų daugiau. Mano manymu, tai akivaizdus įrodymas“, – dėl rugsėjo 18 dieną įvykusio 2:3 pralaimėjimo žemesnę vietą užimantiems „Šiauliams“ įtarimus pripažino „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.
Tačiau nei jis, nei tada komandą treniravęs Valdas Dambrauskas neįžvelgė pastebimų sukčiavimo veiksmų aikštėje.
Interviu „Lietuvos rytui“ praėjusį mėnesį A.Labinas pripažino, kad jam įtarimų labiau kėlė kelerios ankstesnės jo klubo rungtynės, tarp jų ir Europos lygos atrankos mačas liepą Šiaurės Airijoje su Belfasto „Crusaders“.
Bet LFF sureagavo tik į rungtynes su „Šiauliais“. Dėl jų praėjusią savaitę įtariami „Ekrano“ žaidėjai lankėsi Drausmės komisijos apklausoje – ten vaizdo įrašuose buvo nagrinėjamos jų žaidimo klaidos.
Galiausiai „Ekrano“ futbolininkai liko nei išteisinti, nei rimtai nubausti.
„Jauniems žaidėjams uždėtas juodas antspaudas, nors įrodymų nerasta“, – stebėjosi „Ekrano“ atstovas Linas Jocius. Jo manymu, teise per 7 dienas pateikti apeliaciją LFF Drausmės komisijai „Ekrano“ futbolininkai vargu ar pasinaudos, nes tai kainuoja po 2 tūkst. litų.
O tai pinigai, kurių Panevėžio klubas šį sezoną neturi. „Ekraną“ slegia 1,5 mln. litų skola, atlyginimai žaidėjams ir treneriams vėluoja po kelis mėnesius ir didžiausias komandos rūpestis yra tiesiog pabaigti A lygos sezoną.
5 tūkst. litų bauda nubaustas ir „Ekraną“ įveikęs „Šiaulių“ klubas, nors LFF Drausmės komisijos atstovai neįvardijo, kuo įtariami šiauliečiai.
„Mes nesuprantame, – tvirtino „Šiaulių“ klubo direktorius Gintas Mirauskas, ketinantis pateikti apeliaciją. – Viešojoje erdvėje esame pažymėti kaip dalyviai, bet mūsų net į apklausas niekas nekvietė. Esame nuteisti už akių.“
Norėtų įstatymų pataisos
Ne pirmus metus Lietuvos pirmenybes temdo sutartų rungtynių šešėliai, bet tik šiemet LFF ėmėsi veiksmų ir oficialius kaltinimus pateikė trejų rungtynių dalyviams.
Be minėtų mačų, galimai surežisuotos buvo ir gegužės 7 dienos Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ rungtynės.
„Bangos“ vartininkas Soslanbekas Aršijevas diskvalifikuotas iki sezono pabaigos, o Gargždų klubo viceprezidentui Dmitrijui Baidai uždrausta dvejus metus Lietuvoje užsiimti bet kokia su futbolu susijusia veikla.
LFF informaciją dėl šių rungtynių pateikė pareigūnams, tačiau šie tyrimą nutraukė.
Regis, nei LFF, nei prokuratūra dar neišmoko kovoti su liga, kuri graužia futbolą ir kitas sporto šakas jau visą dešimtmetį.
Lietuvos futbolo klubų asociacijos direktorius Justinas Garliauskas mano, kad surežisuotų rungtynių kaltininkus atskleisti padėtų patobulinti įstatymai.
„Pareigūnai sako, jog trūksta Baudžiamojo kodekso pataisų, kurias priėmus jie galėtų veikti supaprastinta tvarka.
Nors sutartos rungtynės priskiriamos stambaus masto sukčiavimui, tai nustatyti vertinant individualių žaidėjų veiksmus yra labai sudėtinga“, – kalbėjo J.Garliauskas.
Įstatymo pataisa stringa Seime
Dar pernai Seime buvo pateikta įstatymo pataisa, pagal kurią sukčiavimas sporte būtų atskirtas nuo paprasto sukčiavimo. Kriminalistai galėtų klausytis telefono pokalbių ir sekti nesąžiningus futbolininkus.
Tačiau pataisa įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kurio pirmininkas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad dabartinių įstatymų pakanka kovoti su sukčiavimu sporte.
„Prokuratūroje nė vienas toks tyrimas dar nesibaigė kokiu nors demaskavimu, niekas nebuvo nubaustas, – priminė Lietuvos futbolo klubų asociacijos direktorius J.Garliauskas. – Keista, kad šie įstatymai nepriimami. Jeigu tyrėjai prašo politikų padaryti pataisas Baudžiamajame kodekse, kad pareigūnai galėtų laisviau veikti, mums sunku suvokti, kodėl to nedaroma.“
Skandalai neaplenkė Latvijos ir Estijos
Lietuva nėra vienintelė Baltijos valstybė, kenčianti nuo futbolo sukčių. Latvijoje didžiausias skandalas kilo 2009 metais, kai Daugpilio „Dinaburg“ dėl savo rezultatų manipuliavimų buvo išmesta iš Latvijos aukščiausios lygos ir Baltijos lygos varžybų. „Dinaburg“ klubo prezidentas Olegas Gavrilovas ir treneris Tamazas Pertija diskvalifikuoti iki gyvenimo pabaigos.
2013 metų lapkritį vienuolika asmenų Estijoje apkaltinti manipuliavę net 17-os rungtynių rezultatais 2011-2012 metais. Suskaičiuota, kad sukčiavę vyrai susižėrė per 100 tūkst. eurų. Pareigūnai nustatė, kad tarp šių 17 rungtynių, buvo surežisuotas ir vienas mačas Lietuvoje, kai Pakruojyje „Kruoja“ pralaimėjo tuomet čempionato autsaideriui buvusiam „Kaunui“ 0:4. Pareigūnai nustatė, kad sukčių grupei vadovavo Valerijus Michailovas, pravarde Golova, – anksčiau teistas, bet 2007 metais paleistas iš kalėjimo. Jis palaikė ryšius su futbolininkais telefonu, bet neįprasti pokalbiai pasiekė ir policininkų ausis.
Praėjusį mėnesį Estijos futbolo federacijos (EJL) Drausmės komitetas vykdydamas 2011 metais pradėtą tyrimą 10 žaidėjų diskvalifikavo iki 2015 metų kovo 1 dienos, o dar du – iki 2014 metų gruodžio 31 dienos. Šių metų pabaigoje EJL ketina nuspręsti dėl kitų dvylikos futbolininkų bausmių.
„Ši liga atėjo į Estiją, kai pradėjome žaisti Baltijos lygoje. Tiesa, blogų ženklų būta ir iki tol, ypač Rytų Estijoje, - „Lietuvos rytui“ sakė EJL prezidentas Aivaras Pohlakas. - Mums tai principinis klausimas, su kuriuo pradėjome kovoti nuo pirmos dienos.Estijoje ši problema kyla ne dėl klubų, bet dėl žaidėjų. Policija veda didelį kriminalinį tyrimą, kuriame 12 žaidėjų jau išgirdo nuosprendį. Šis problema išsprendžiama, jei su ja aršiai kovojama. Jei ne, blogi žmonės nužudys futbolą.“
Į lažybų skandalus neakivaizdžiai buvo įpintos ir Latvijos bei Estijos futbolo rinktinės. 2011 metais kontrolinėse rungtynėse Turkijos kurorte Antalijoje Bolivija 2:1 įveikė Latviją, o Estija 2:2 sužaidė su Bulgarija, kai kiekvienas įvarčių buvo pelnytas po 11 metrų baudinių. Suomijos teisėsauga nustatė, kad šiose rungtynėse teisėjavę šeši arbitrai buvo papirkti žinomo Singapūro sukčiaus Wilsono Raj Perumalo.
