Tik šįkart 38 metų sportininkas kamuolį laikinojoje sostinėje gainioja ne ant žaliosios vejos, o salėje. M.Bezykornovas rungtyniauja Kauno „LSU-Atleto“ salės futbolo ekipoje, tačiau jo pagrindinis tikslas – treniruoti studentus.
Pasitraukti nedrįsta
M.Bezykornovas dar praėjusį sezoną rungtyniavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) 1-ojoje lygoje vilkėdamas Kėdainių „Nevėžio“ marškinėlius, tačiau jau buvo viena koja trenerio kelyje. Ar šis sezonas jam buvo paskutinis lauke?
„Tikrai nežinau. Kabinau ir kabinau tuos batelius ant vinies, bet niekada taip ir nepavyko. Nežinau, kaip bus kitąmet“, – šypsojosi treneriu dirbantis futbolininkas ir iškart pabrėžė, kad save laiko mėgėju.
Bet netgi atsisveikinęs su didžiuoju futbolu jis kamuolio raičiojimo ir smūgiavimo atsisakyti nenori. M.Bezykornovas antrus metus – nuo „LSU-Atleto“ salės futbolo komandos įkūrimo – kartu su auklėtiniais mėgina apkartinti varžovų gyvenimą.
Varžėsi su žvaigždėmis
Iš Kybartų kilęs M.Bezykornovas į laikinąją sostinę atvyko dar būdamas 17-os, kai sulaukė pasiūlymo iš „Kauno“ klubo. Čia jis tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, o savo įgūdžius saugų grandyje turėjo progą išmėginti su garsenybėmis iš užsienio.
„Patys geriausi karjeros metai praėjo būtent šiame klube. „Kaune“ tobulėjau, sėmiausi žinių, augau kaip futbolininkas, – pasakojo M.Bezykornovas. – Ar čia pasiekiau patį piką? Sunku pasakyti.“
Jis FBK „Kauno“ komandos marškinėlius vilkėjo ir tada, kai klubas pirmą kartą istorijoje sužaidė Intertoto turnyro rungtynes. M.Bezykornovas su klubu džiaugėsi ir debiutu elitinio Europos turnyro Čempionų lygos atrankoje.
„Dalyvavau beveik visuose tarptautiniuose mačuose, – sakė M.Bezykornovas ir ėmė vardyti įsimintiniausius mačus. – Pamenu, kad labai stipri buvo Glazgo „Rangers“ komanda. Teko žaisti su Hamburgo klubu. O Sandraugos turnyre rungtyniavome su Maskvos „Spartak“ ir Kijevo „Dinamo“ žvaigždėmis. Mačiau įdomių ir garsių futbolininkų, o štai „Dinamo“ komandoje žaidė ir garsusis puolėjas A.Ševčenka.“
Žengė į rinktinę
M.Bezykornovas rinktinės duonos paragavo dar 1994-aisiais, tačiau tuomet buvo kviečiamas į jaunimo iki 18 metų ekipą. Čia jis sužaidė vos du mačus, bet spėjo įmušti įvartį. Kitos progos jis sulaukė po trejų metų, kai futbolininką išmėginti nusprendė jaunimo iki 21 metų rinktinės treneriai. M.Bezykornovas su šia komanda sužaidė vos vieną mačą, o tada pasiekė savo svajonę – į jį kreipėsi ir kvietimą įteikė nacionalinė Lietuvos ekipa.
„Visada stengiesi žaisti taip, kad patektum į rinktinę. Futbolą žaidi, nes turi aukščiausių tikslų, o tai yra rinktinė. Tai didžiausias pasiekimas“, – prisiminęs puikius laikus sakė M.Bezykornovas.
Pamėgino ir patiko
M.Bezykornovas po „Kauno“ spėjo užsivilkti Vilniaus „Žalgirio“, Klaipėdos „Atlanto“, „Nevėžio“, „Šilutės“, Tauragės „Tauro“ komandų marškinėlius, tačiau nė vienoje jų ilgiau nei metus neužsibuvo. Jis savo jėgas išmėgino ir Latvijos bei Estijos čempionatuose. Pastarajame sužaidė du sezonus ir Narvos „Trans“ ekipoje įmušė 26 įvarčius.
Sugrįžęs į Lietuvą jis mėgino įsitvirtinti A lygos „Šiaulių“ klube, bet galiausiai pasuko į 1-ąją lygą. Būtent šio etapo metu ir susipažino su salės futbolu.
Jis neslepia, kad pereiti prie greičiau riedančio kamuolio, spartesnio žaidimo ir mažesnės erdvės – nemenkas iššūkis.
„Specifika labai skiriasi. Tai dvi skirtingos sporto šakos. Jeigu esi geras lauke, tai dar nereiškia, kad viską suprasi salėje. Futbolininkui reikia mokėti prisitaikyti ir turėti tam tikrų gebėjimų. Salės futbole greitai matyti, esi techniškas ar ne“, – aiškino M.Bezykornovas.
Ambicijų nestokoja
„Visada noriu tobulėti, nesėdėti vietoje“, – tvirtina M.Bezykornovas. Jis neslepia didelių ambicijų. 2012 metais UEFA B trenerio licenciją gavęs strategas jau pretenduoja į aukštesnio meistriškumo pakopą. Ar ateityje M.Bezykornovą pamatysime treniruojant rimtą didžiojo futbolo komandą?
„Yra tokių minčių. Futbolas yra visas mano gyvenimas. Juo domėtis pradėjau nuo vaikystės ir jis man neatsibosta“, – tvirtina jis.
M.Bezykornovas neslepia, kad salės futbolas jam – laikina stotelė. „Paįvairinimas“, – taip šį Lietuvoje sunkiai nišą atrandantį, bet vis daugiau gerbėjų sulaukiantį žaidimą vadina treneris.
Bet nesupraskite neteisingai – jis į savo darbą žiūri rimtai ir stengiasi auklėtinius išmokyti ne tik žaisti, bet ir suprasti salės futbolo filosofiją.
„Kartais sunku perduoti žinias, kad jos iškart atsidurtų galvose ir atsispindėtų aikštėje. Ne viską jie iškart priima. Reikia laiko, kad vaikinai suprastų ir pajustų, kaip žaidžiama salėje. Bet pratinamės prie jos ir šio žaidimo specifikos“, – apie iššūkius kalbėjo M.Bezykornovas.
Žaidžia technišką futbolą
Jo treniruojamoje „LSU-Atleto“ komandoje rungtyniauja tik Lietuvos sporto universiteto studentai. Kai kurie jų kamuolį gainioja ir didžiojo futbolo 1-osios ir 2-osios lygos klubuose. Universitetas turi žaidėjų ir iš A lygos, tačiau šie į salę žaisti neužsuka ir rungtyniauja tik didžiojo futbolo studentų čempionate.
„Ekipoje lyderių nėra. Vieną dieną geriau pasirodo vienas, kitą – kitas žaidėjas. Jeigu turėtume vieną itin aukšto meistriškumo futbolininką, suktume žaidimą aplink jį. Bet tokio neturime, tai propaguojame kombinacinį futbolą. Mėginame žaisti įdomų, technišką ir gražų salės futbolą“, – apie komandą pasakojo M.Bezykornovas.
Pernai „LSU-Atletas“ salės A lygoje liko paskutinis. Šiemet klubas norėtų pakilti aukščiau, tačiau milžniškų tikslų nenusistato.
Gerai sutaria su ekipa
Šio sezono Lietuvos salės futbolo A lygoje „LSU-Atleto“ komanda per tris turus iškovojo vieną pergalę ir patyrė du pralaimėjimus. M.Bezykornovo auklėtiniai įveikė kitą – vieną iš keturių – Kauno komandų „Inkarą“. Kai „LSU-Atletas“ džiaugėsi rezultatu 6:4, M.Bezykornovas nežaidė. Jis pripažįsta, kad žaidžiančio trenerio pareigos įžvalgas pasunkina.
Ar futbolininkams nėra sunku, kai aikštėje rungtyniauja treneris?
„Per dvejus metus susipažinome. Jie mane priima ir kaip trenerį, ir kaip žaidėją. Didelių problemų nebūna, bet galbūt mačo metu jaučiasi kitoks požiūris. Jie mane labiau mato kaip trenerį, o ne žaidėją, tad gal tai truputį ir kausto. Bet po truputėlį triname tą barjerą. Svarbiausia, kad futbolininkai mane supranta, nes komandoje santykiai – labai geri“, – sakė M.Bezykornovas.
