Lietuvos futbolo komandos toliau lyg magnetas traukia svetimšalius.
Pernai antrąją vietą A lygos pirmenybėse užėmusi Pakruojo „Kruoja“ šiuo metu veda derybas su investuotojais iš Honkongo.
Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, svečiai iš Azijos žiemą jau du kartus lankėsi mūsų šalyje ir susitiko su Lietuvos vicečempionų komandos vadovais.
„Yra teisybės tuose ganduose. Tikrai yra tų investuotojų, su kuriais dabar dirbame. Bet kol nėra galutinių sutarčių, mes nenorime apie tai kalbėti“, – pripažino Pakruojo klubo direktorius Emilijus Junevičius.
Po sėkmingiausio per visą klubo istoriją sezono „Kruoja“ jau pradėjo ruoštis šių metų kovoms.
Lietuvos vicečempionai praėjusią savaitę pirmiausia pasirašė sutartį su naujuoju treneriu Miroslavu Buljanu.
59-erių kroato vadovaujama komanda šįmet dalyvaus ne tik šalies čempionate, bet ir Europos lygos atrankos varžybose.
– Šalies čempionai „Žalgirio“ futbolininkai naujam sezonui ruošiasi Brazilijoje, o bronzą laimėjęs Klaipėdos „Atlantas“ kitą savaitę keliaus į Kiprą. Ką veikia ir kur treniruojasi šalies vicečempionai? – „Kruojos“ direktoriaus E.Junevičiaus pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
– Dar sausio 12-ąją pradėjome ruoštis sezonui namuose. Jau antrą savaitę Pakruojyje sportuoja apie 15-17 žaidėjų.
Po truputį komplektuojame komandą. Bet žaidėjų skaičius dar nieko nereiškia – kai bus pasirašytos sutartys, tada ir bus aišku, kas žais. Dabar vienus pasižiūrime, kiti atvažiuoja.
– Komandos vairą perėmė M.Buljanas. Kodėl pasirinkote 59-erių kroatą?
– Čia sudėtingas klausimas – kodėl? Mes neturėjome trenerio, kai Vladimiras (buvęs „Kruojos" treneris V.Čeburinas – Red.) gavo darbą Karagandoje ir grįžo namo.
Kaip ir žaidėjų, taip ir trenerių yra pakankamai didelė pasiūla. Tiesiog žiūri į kandidatūras ir renkiesi. Žmonės, kurie pažįsta, rekomenduoja ar kas nors kitas.
– Ar naują trenerį jums pasiūlė tie patys žmonės, kurie pernai Kazachstane surado V.Čeburiną?
– Ne. Tai – ne agentai.
Labai giliai viską norite žinoti. Aš nemanau, kad tai kam nors įdomu.
Įdomu yra rezultatas. Ar žmogus parodys, ką sugeba, ar jam prasčiau seksis. O kaip ar iš kur jis atkeliavo jau yra antraeilis dalykas. Svarbiau įvertinti numanomą trenerio potencialą ir galų gale – savo finansines galimybes.
– „Kruoją“ jau antrą sezoną treniruoja užsienietis. Jie pigesni už lietuvius?
– Lietuvoje trenerių pasirinkimas yra labai mažas. Turinčių „Pro“ licenciją lietuvių nėra tiek, kiek A lygoje – klubų.
Be to, užsieniečiai – ir treneriai, ir žaidėjai – net yra ir šiek tiek pigesni dėl mūsų mokesčių sistemos. Todėl galima net šiek tiek sutaupyti.
Bet tai nėra pagrindinis mūsų pasirinkimo kriterijus.
– Šį sezoną galite turėti ne tik naują trenerį, bet ir naujų investuotojų. Ar tiesa, kad „Kruoja“ rimtai domisi verslininkai iš Honkongo?
– Yra keletas. Bet nenoriu kalbėti, nes visi iš karto pradeda klausinėti – kaip, kas?
Supraskite mane teisingai. Kai viskas bus sutvarkyta, tuomet ir paskelbsime oficialiai.
– Būtent investuotojai iš Azijos atvedė į Lietuvą trenerį iš Kroatijos?
– Čia galėčiau pasakyti – taip.
– Honkonge yra pakruojiečių, padėjusių jums užmegzti ryšius?
– Kur tik tie mūsų žmonės nebuvę. Visur jų yra. Nuvažiuoti į pasaulio kraštą ir net ten susitinki pažįstamų. Toks gyvenimas.
Bet kol dar nepadėjom galutinio taško, nėra ko daugiau pasakoti. Manau, kad per artimiausią savaitę viskas turėtų susitvarkyti.
Mes – optimistai. Viskas krypsta į gerąją pusę. Investuotojai turėtų padėti surinkti apie 60-80 proc. mūsų biudžeto.
– Gargždų „Banga“ nudegė pirštus, kai pernai įsileido investuotojus iš Rusijos. Alytaus klubą įsigijo italas, bet jį taip pat nuolat persekiojo skandalai. Šie pavyzdžiai neprivertė susimąstyti apie investuotojų ketinimus?
– Visą laiką yra abejonių. Nesinori į tokias situacijas įkliūti, todėl stengiamės įdėti visokių saugiklių. Galbūt todėl ir tos mūsų derybos išėjo ilgesnės. Norisi apsidrausti, kad vėliau nereikėtų gailėtis.
– Lažybų bendrovės iš Azijos susiejusios su didžiausiais sutartų rungtynių Europoje skandalais. Jeigu klubą perims investuotojai, ar nebijote, kad prisišauksite bėdą?
– Yra tokio nerimo. Yra. Būtent todėl turi būti numatyti saugikliai -- ir teisiniai, ir faktiniai.
Kai pinigai pajudės, reiškia viskas jau yra normalu. Bet iš pradžių, aišku, privalom sutvarkyti visus teisinius saugiklius.
– Ar Lietuvos futbolo federacija jau informuota apie vykstančias derybas?
– Kol nebaigėme visų procedūrų, neturiu federacijai ką sakyti. Galiu LFF pateikti tik oficialius dokumentus. Matysime kaip gausis, norėtume, kad viskas gerai būtų.
– Buvęs „Kruojos" treneris nori kartu į Kazachstaną pasiimti ir Tautvydą Eliošių, kuris pernai buvo vienas geriausių A lygos žaidėjų. Ar paleisite perspektyvų saugą?
– Jeigu jam bus pasiūlytos geros sąlygos, o klubo ir žaidėjo interesai sutaps, niekas tikrai nekliudys išvažiuoti.
Bet dabar Tautvydas turi traumą. Štai kur visa bėda. Per paskutinįjį sezono mačą su „Atlantu“ jam skilo pėdos kaulas. Jis dabar gydosi, todėl neturi galimybės išvažiuoti kažkur į peržiūras. Jis dar apie trejetą savaičių bus reabilitaciniame režime, kol galės dirbti pilna jėga.
– Ar iš tiesų už T.Eliošių iš Karagandos „Šachtar“ dabar prašote 100 tūkst. dolerių išpirkos?
– Nežinau, kas tuos skaičius ir iš kur traukia. Prisigalvoja, parašo ir paskui mums visiems reikia aiškintis.
Jokių skaičių ir jokių derybų su kazachais dar net nebuvo. Vladimiras (V.Čeburinas – Red.) tik sakė: noriu jį pasižiūrėti bent per vieną pasirengimo sezonui ciklą. Bet visi planai nutrūko dėl tos bėdos.
Tautvydas yra komandoje, visi laukiam, kol jis pasveiks. Jo sutartis su „Kruoja“ galioja dar šį sezoną.
– Šįmet vėl dalyvausite UEFA Europos lygos atrankoje. 2013-aisiais šiose varžybose „Kruoja“ 0:3 ir 0:5 pralaimėjo Minsko „Dinamo“. Ar prisimindami debiuto pamokas žadate stiprintis prieš antrąjį pasirodymą Europoje?
– Taip, tikrai stiprinsimės. Bet mes vėl būsime nukišti į labai neparankų krepšelį per burtus, todėl vėl gausime stipresnius varžovus.
Nors pinigai, sako, nežaidžia, bet prieš porą metų „Dinamo“ biudžetas buvo 25 mln. eurų, o mūsų – koks nepilnas milijonas litų. Vien šie skaičiai pasako, kokius žaidėjus jie gali pasirinkti, ir kokius – mes.
Aišku, norisi solidžiau šįmet pasirodyti. Juolab kad ir finansinis stimulas yra. Bet norėti – viena, o ką mes iš tiesų galim – parodys gyvenimas.
Europos taurės mačus planuojame žaisti Šiauliuose.
Lietuviai kamuoja pigiai
Pernai net pusę iš dešimties A lygos klubų maitino užsieniečiai. Trys Vakarų Lietuvos komandos: Klaipėdos „Atlantas“, „Klaipėdos granitas“ ir Gargždų „Banga" turėjo saitų su Rusija, Alytaus „Dainavą“ nusipirko Italijos pilietis, o „Kruoją“ gelbėjo treneris iš Kazachstano, kartu su savimi atsivežęs tuziną legionierių.
„Kiekvieną savaitę į elektroninį paštą gaunu laiškų su klausimais apie Lietuvoje parduodamus klubus ir galimybes juos įsigyti. Akivaizdu, kad kapitalas iš užsienio nori ateiti į mūsų futbolą, – dar 2014-ųjų kovą „Lietuvos rytui“ neslėpė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas. – Tokiems žmonėms dažniausiai atstovauja teisininkai.“Jeigu mes įsteigsime klubą, ar jam iš karto bus leidžiama žaisti A lygoje? – manęs dažnai net klausia. Čia net nesvarbu, ar ateina rusų, prancūzų ar italų kilmės kapitalas. Didžiausias pavojus, kad atsiranda investuotojai, kurių tikslai nėra iki galo aiškūs“.
Visi Lietuvos pirmenybėse dalyvaujantys klubai privalo nurodyti ne tik savo savininkus, bet ir atskleisti lėšų šaltinius, iš kurių formuoja savo biudžetą.To reikalauja LFF klubų licencijavimo taisyklės.
Bet net griežčiausi reikalavimai tikrai negali sustabdyti tų, kurie į Lietuvos futbolą veržiasi, turėdami nusikalstamų tikslų.
„Popieriai gali būti švarūs. Jeigu visa dokumentų sistema veiktų taip idealiai, kaip ji sugalvota, nė vienas bankas pasaulyje nebankrutuotų. Bet jie juk bankrutuoja, – pastebėjo E.Eimontas. – Jeigu žmogus turės tikslą futbole veikti nesąžiningai, jis tikrai ras būdų, kaip tai padaryti. Kurdamas klubą panaudos piramidės statymo būdą ar paslėps visus galus ofšoruose“.
LFF vadovas pripažįsta, jog Lietuvos klubai yra patrauklūs abejotinos reputacijos veikėjams dėl ypač pigios kainos.
„Lietuvoje klubų kaina nėra didelė, o komandų biudžetai taip pat nedideli. Jeigu norėtum įsigyti klubą Lenkijoje, tau tikrai neužtektų 200 ar 300 tūkst. eurų. O Lietuvoje tokios sumos gali ir užtekti“, -- skaičiavo E.Eimontas.
LFF vadovo teigimu, UEFA atliko tyrimus ir suskaičiavo, jog vienos sutartos rungtynės nusikaltėliams vidutiniškai atneša apie 100 tūkst. eurų pelną.
„Galima tik įsivaizduoti, kokia yra tokio nusikalstamo verslo grąža“, – sakė E.Eimontas.
Vis didesnio investuotojų dėmesio sulaukiantys Lietuvos klubai nėra išimtis šių dienų Europos futbole.
„Tų pačių bėdų turi ir estai, ir latviai, ir slovakai, ir čekai. Futbole kilo tokia banga, kurią jau pastebi visi, – pripažino E.Eimontas. – UEFA neatsitiktinai įspėja apie tokius dalykus ir visą tą riziką, kurią kelia neaiškūs investuotojai.
Potencialių sukčiavimo užuomazgų pastebi visi. Tai klasikinis modelis, kuris taikomas ne tik mažose valstybėse.
Toje pačioje Rusijoje jau taip pat yra ši tendencija, tik ten kiek kitokios problemos. Ne tik klubo perėjimas į vienas rankas, bet ir jo skaldymas dažnai sukelia pavojų. Mes iš tiesų tai matome kaip didelę riziką Lietuvos futbolui, todėl konsultuojamės su teisininkais, ką daryti“.
