A.Narbekovas kukliai šypsodamasis gaudė komplimentus, linkėjimus ir dovanas trečiadienio popietę.
50-mečio proga Lietuvos futbolo federacijos būstinėje olimpinį čempioną sveikino būrys buvusių bendražygių aikštėje: Igoris Pankratjevas, Stasys Baranauskas, Robertas Tautkus, Ričardas Zdančius, Vladimiras Buzmakovas, Edgaras Jankauskas, o taip pat iki šiol žaidžiantys Deividas Šemberas ir Deividas Česnauskis.
„Kai jis išėjo, mums labai trūko tokio kūrybingo saugo, kuris taip gerai matydavo aikštę, – priminė E.Jankauskas, su A.Narbekovu rungtyniavęs Lietuvos rinktinėje. – Jam nereikėdavo žiūrėti į puolėją, kad atliktų puikų perdavimą.
Ir dabar labai trūksta tokių saugų“.
„Jis buvo mūsų kumyras“, – pabrėžė D.Šemberas, rinktinėje pakeitęs A.Narbekovą, kai šis baigė karjerą nacionalinėje komandoje 2001 metais.
Dabartinių žaidėjų kumyras mandagiai kartojo „ačiū“ ir rinko dovanas: Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento Garbės Kryžių, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinę Žvaigždę, savo laisvalaikio aistrai – medžioklei – skirtus reikmenis, jo garbei sukurto dokumentinio filmo epizodų santraukos įrašą, paveikslą ir kitas dovanas. „Po tiek komplimentų norisi išgerti“, – juokėsi A.Narbekovas.
Jis daug metų buvo Vilniaus „Žalgirio“ klubo ikona, su komandos draugais sutraukdavęs po keliolika tūkstančių žiūrovų į stadioną sostinės centre.
Nugludinta kamuolio valdymo technika, juvelyriniais perdavimais ir tiksliais smūgiais vaikinas iš Gargždų pakėlė Vilniaus komandą, o kartu ir visą Lietuvos futbolą į naują lygį.
Kai „Žalgirio“ futbolininkai SSSR pirmenybėse iškovojo bronzą, A.Narbekovo 11-asis numeris tapo ne mažiau garsus nei gero jo bičiulio Arvydo Sabonio.
Abu atletai kartu šventė savo pergales 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse, kuriose auksą iškovojo SSSR krepšinio ir futbolo rinktinės.
A.Narbekovo įvartis per pusfinalio rungtynių su Italija pratęsimą išplėšė komandai vietą olimpiados finale, kuriame SSSR nugalėjo brazilus su garsiuoju Romario priešakyje 2:1.
Gargžduose daugiavaikėje šeimoje užaugusio futbolininko įvarčiai padėjo ne tik „Žalgiriui“ ir SSSR rinktinei laimėti trofėjus.
Su Vienos „Austria“ klubu jis tris kartus tapo Austrijos čempionu ir du sykius laimėjo šios šalies taurę.
Būtent A.Narbekovo taiklus smūgis 1990 metais Tbilisyje į Gruzijos rinktinės vartus tapo pirmuoju Lietuvos rinktinės įvarčiu mūsų šaliai atgavus Nepriklausomybę.
Lietuvos rinktinei jis per 13 rungtynių pelnė 4 įvarčius, o vėliau pradėjo trenerio karjerą.
Savo jubiliejaus dieną A.Narbekovas pasitiko būdamas Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės treneriu.
Gaudydamas sveikinimus visą dieną telefonu ir per pagerbimą Lietuvos futbolo federacijos būstinėje jis juokavo, jog jaučiasi lyg dvidešimtmetis.
- Ar ši diena išskirtinė jums? – Lrytas.lt paklausė A.Narbekovo.
– Sveikins draugai, futbolo federacijoje kolegų kolektyvas yra didelis.
Su mama žadėjome surengti bendrą šventę – jai vasario 8 dieną sueis 90 metų, tad galbūt prisidės giminės. Dar bus progų pašvęsti.
- Ar ir jaučiatės taip pat gerai, kaip atrodote sulaukęs 50 metų?
– Tie metukai tik užkrauna svorio. Bet šiaip viskas tvarkoje. Jaučiuosi labai gerai.
– Netrukus pasirodys dokumentinis filmas apie jus. Tame filme – jūs pagrindinis herojus. O jei tokiam vaidmeniui būtų reikėję kviesti ką nors iš dabartinių futbolininkų – kas pasaulyje labiausiai primena jus jauną?
– Net neįsivaizduoju, labai sunkus klausimas (juokiasi, -red.).
Tiesiog turiu kelis žaidėjus, kuriems jaučiu simpatijas: tai argentinietis Lionelis Messi, prancūzas Franckas Ribery, olandas Arjenas Robbenas.
Man didelį įspūdį kelia tokie futbolininkai, kurie aikštėje su kamuoliu yra nenuspėjami.
- 2004 metais buvote išrinktas geriausiu Lietuvos penkiasdešimtmečio futbolininku. Koks būtų jūsų geriausių visų laikų Lietuvos futbolo meistrų penketas?
Mano nuomone, yra visas paketas puikių žaidėjų, buvusių komandos bendražygių. Išrinko mane, bet vertų buvo ir daugiau.
Valdas Ivanauskas, Edgaras Jankauskas, iš šių laikų – Žydrūnas Karčemarskas. Daug yra žaidėjų, kurie nusipelnė šiai sporto šakai.
- Praėjusių metų gruodžio 31 dieną baigėsi jūsų, kaip jaunimo rinktinės trenerio sutartis su Lietuvos futbolo federacija, bet šį mėnesį dar vykote į Sandraugos turnyrą Sankt Peterburge. Liksite prie jaunimo rinktinės vairo?
– Žiūrėsime kaip bus. Gal ir šiandien dar pakalbėsime su federacijos prezidentu, kaip bus toliau.
- Ar norite dirbti su jaunimu ir ateityje?
– Man norisi surinkti pajėgią komandą, kokia ji galėtų būti. Bet į Sandraugos varžybas savo žaidėjų neišleido nei kai kurie Lietuvos klubai („Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“), nei užsienio klubai.
Trūko kokių aštuonių svarbių žaidėjų, tarp jų – Grato Sirgėdo, Vykinto Slivkos, Luko Spalvio, Simono Stankevičiaus, Donato Kazlausko.
Surinkome tokią labiau rezervinę rinktinę, žaidėjus ištraukėme iš atostogų, o jie turėjo per septynias dienas sužaisti penkis mačus. Todėl ir rezultatas toks (Lietuvos jaunimo rinktinė Sankt Peterburge patyrė 4 pralaimėjimus, 1 lygiąsias ir liko paskutinė dvylikta, – red.).
Kitos komandos ruošėsi šiam turnyrui po kelias savaites šiltuose kraštuose, o mes gerai kovodavome tik pirmą kėlinį – per paskutiniąsias 15-20 minučių dėl nuovargio galvos atsijungdavo ir praleisdavome įvarčius.
- Lietuvoje esate treniravęs Vilniaus „Žalgirį“, Gargždų „Bangą“, Latvijoje – Jūrmalos klubą. Ar norėtumėte grįžti dirbti į klubinį futbolą?
– Klubų futbolas visada įdomus, nes ten galima reguliuoti visą procesą. Į rinktinę kviečiami futbolininkai treniruojasi įvairiose komandose ir mano bei kitų trenerių įtaka būna mažesnė. Susirenkame 2-3 dienos prieš rungtynes ir pakeisti ką nors ryškiai būna labai sunku.
Klube kitaip – kaip diriguosi, taip jis ir gros.
- Ar pats dar spardote kamuolį?
– Vis mažiau. Bandžiau pažaisti su jaunimu, iškart kelį suskaudo. Tokie dalykai primena, kiek man suėjo metų (šypsosi, -red.).
* * *
A.Narbekovo futbolininko karjera
1983-1990 m. Vilniaus „Žalgiris“ (155 rungtynės, 51 įvartis)
1990 m. Maskvos „Lokomotiv“ (14 ir 2)
1990-1996 m. Vienos „Austria“ (115 ir 32).
1996-1998 m. Miodlingo „Admira Wacker“ (50 ir 9)
1998-1999 m. „St Polten“
1999-2000 m. „Admira Wacker“ (20 ir 4)
2000 m. „Hundsheim“
2001-2003 m. „Wiener“ (11 ir 0)
2003-2004 m. „White Star Brigittenau“ (11 ir 2)
2004-2005 m. Weikersdorf“ (23 ir 9).
1990-2001 m. Lietuvos rinktinė (13 ir 4)
A.Narbekovo trenerio karjera
2004-2005 m. „Weikersdorf“
2006-2007 m. Vilniaus „Žalgiris“
2007-2009 m. „Donau Langlebarn“
2009-2012 m. Gargždų „Banga“
2012 m Jūrmalos „Spartak“
Nuo 2013 m. Lietuvos jaunimo rinktinė
