Daugiau detalių M.Nikoličius apie artėjantį mačą neatskleidė. Prieš šį sezoną „Žalgirio“ ekipa surengė stovyklas Brazilijoje ir Kipre, o jau kovo 2 dieną žais pirmąsias A lygos rungtynes su Utenos „Utenio“ komanda.
Vilniaus klubo biudžetas šiemet turėtų būti panašus į pernykštį – 6 mln. litų (apie 1,7 mln. eurų).
„Biudžetas gali kisti priklausomai nuo pasirodymo Europos turnyruose“, – sakė „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.
Didelę dalį biudžeto, kaip ir pernai, sudarys Vilniaus miesto savivaldybės parama – 3 mln. litų.
„Tai yra miesto indėlis į bendruomenę. Mes turime per tūkstantį vaikų, kurie turi tikslą, užsiėmimą, nelaksto gatvėmis. Netrukus turėsime savo bazę Vilniuje, Ozo gatvėje. Tai didelė Vilniaus investicija į vaikus“, – aiškino V.Venslovaitienė.
Nors biudžetas išlieka panašus, tikslai šiemet keliami ambicingi.
„Mūsų nuomone, futbolas Vilniuje įgauna pagreitį ir populiarėja. Šiemet turime tikslą laimėti visus titulus Lietuvoje. Sieksime, kad „Žalgiris" taptų pirmąja Lietuvos komanda, kuri bus keturis kartus iš eilės iškovojusi šalies taurę. Didelį dėmesį skirsime jaunimo komandai („Žalgirietis“), kuriai keliamas tikslas I lygoje patekti tarp trijų geriausių ekipų. Kuriame piramidę ir tikimės suformuoti ją iki darželinukų amžiaus grupių tam, kad „Žalgiriui“ eigoje atstovautų Vilniuje išugdyti žaidėjai“, – pasakojo V.Venslovaitienė.
„Linkiu, kad „Žalgiris“ dar kartą laimėtų Lietuvos čempionatą, šalies taures ir sėkmingai pasirodytų tarptautiniuose turnyruose. Neabejoju, kad futbolas Vilniaus mieste tampa vis populiaresnis ir tampa neaišku, į krepšinį ar į futbolą renkasi daugiau žiūrovų“, – šypsojosi Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Šiemet baigsis sutartis tarp savivaldybės ir klubo, bet, pasak A.Zuoko, visuomenės požiūris ir ne vieno politiko supratingumas turėtų leisti tęsti bendradarbiavimą. Ir nepriklausomai nuo to, kas taps sostinės vadovu.
Daug diskusijų susilaukė neseniai Kaune įvykęs futbolo ekipos „Spyris“ ir krepšinio klubo „Žalgirio“ susijungimas. Kauniečiai norėjo „Spyrį“ pervadinti „Žalgirio“ vardu, tačiau Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas neleido dar vienai Lietuvos komandai vadintis „Žalgiriu“.
„Žalgirio“ komanda šiemet didelį dėmesį skirs jauniems žaidėjams, todėl yra suburta B komanda, kurioje jauni žaidėjai turės progą įrodyti savo vertę ir, vienam iš pagrindinėje sudėtyje esančių 19 žaidėjų patyrus traumą ar palikus ekipą, galėtų prie jos prisijungti.
M.Nikoličius atskleidė, kad „Žalgiris“ iš Artūro Žulpos, brazilo Adžio Ročos (Adi Rocha) pardavimų bei Pavelo Komolovo paskolinimo Lenkijos ekipai uždirbo 500 tūkst. eurų. Tiesa, iš futbolo padaryti verslą Lietuvoje vis dar per sudėtinga. „Tai įmanoma tik žaidžiant Europos turnyrų grupės etapuose, ir tai, ko gero, tik Čempionų lygoje“, – pridūrė V.Venslovaitienė.
Prieš sezoną prie „Žalgirio“ vairo stojęs Valdas Dambrauskas džiaugėsi sudarytomis geromis sąlygomis.
„Esu buvęs stovyklose ir su kitomis komandomis, bet niekur nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kokias turėjome su „Žalgiriu“. Tai buvo neeilinis pasiruošimas. A. Ročos išvykimas neturėtų padaryti didelės įtakos, nes jauni žaidėjai turi puikią progą parodyti savo galimybes. Didžiausios permainos mūsų laukia dėl oro sąlygų. Ten, kur stovyklavome ir žaidėme draugiškas rungtynes, buvo šilta, o Lietuvos čempionatas prasidės kitokiomis sąlygomis ir taip pat teks nuo žolės pereiti prie dirbtinės aikštės“, – teigė V.Dambrauskas.
Geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku išrinktas Deividas Šemberas pripažino, kad dar turi noro žaisti futbolą ir džiaugiasi, kad gali būti „Žalgirio“ organizacijos dalimi. Patyręs žaidėjas nevyko į stovyklą Brazilijoje, bet Kipre jau sportavo su komanda.
„Šiek tiek gaila, kad negalėjau pajusti braziliško futbolo, bet mano amžiuje jau reikia daugiau poilsio“, – sakė 36-erių metų futbolininkas.
