Ir kol futbolo specialistai jį stebi, V.Lučhkevičius su „Dnipro“ mėgina įgyvendinti vieną didžiausių savo tikslų, galinčių vėliau padėti išpildyti svajonę.
Šalies sunkumus 90 minučių užmirštanti komanda pradeda savo dvikovą dėl vietos Europos lygos finale. Antrojo pagal prestižą tarptautinio Europos klubų turnyro pusfinalyje „Dnipro“ tenka kovoti su pasaulyje gerokai žinomesniu Italijos klubu „Napoli“.
Pildosi svajonės
Kai „Dnipro“ Europos lygos ketvirtfinalio antrosiose rungtynėse 1:0 nugalėjo „Brugge“ klubą, mažai ką stebino, kai plojimai aidėjo labiausiai patyrusiems komandos žaidėjams. Tačiau dažniau „Dnipro“ stebintys ar akylesni futbolo aistruoliai nenuleido akių nuo V.Lučkevičiaus.
Jis dar kartą suspindėjo. Valerijus nuoširdžiai ir puikiai dirbo gindamasis, o tada šaudavo į priekį. Toks vaikino žaidimas puikiai atskleidžia jo tobulėjančius įgūdžius, kuriuos šis pirmą kartą pademonstravo praėjusį rugsėjį, kai debiutavo mače su Lvovo „Karpaty“.
Tą dieną „Dnipro“ treneris Myronas Markevyčius V.Lučkevičiui nurodė žaisti vidurio gynėjo pozicijoje, nors devyniolikmetis daugumoje iš 22 mačų praleido dešiniajame saugų krašte. Kita vertus, jis ne kartą įrodė, kad gali būti naudingas įvairiose pozicijose.
„Viskas klostosi taip, kaip svajojau“, – praėjusį gruodį sakė V.Lučkevičius.
„Norėjau žaisti pirmojoje komandoje. Tai buvo mano tikslas. Treneris man suteikė šansą per rungtynes su „Karpaty“. Tai viską pakeitė. Manau, kad man geriausia vieta dešiniajame krašte, bet žaisiu visur, kur reikės“, – pasakojo futbolininkas.
Įgijo pasitikėjimą
V.Lučkevičiui sėkme tapo ir kitų nelaimės. Kai pirmąją komandą pradėjo retinti traumos, V.Markevyčius vis dažniau atsisukdavo į jaunąjį futbolininką. Pasitikėjimas augo sparčiai.
V.Lučkevičiui netgi pavyko nukonkuruoti labiau patyrusį brazilą Leo Matosą, pasižymintį kūrybingumu ir gera gynyboje.
Vaikinas „Dnipro“ kelionėje į Europos lygos pusfinalį atliko svarbų vaidmenį. Jis jau turi daugybę gerbėjų, kurių dauguma vaikinui plojo po „Dnipro“ ir Milano „Inter“ rungtynių. V.Lučkevičiaus dvikova su „Inter“ gynėju Dodo nepaliko abejingų.
Tuomet greitas ir sunkiai aikštėje dirbantis V.Lučkevičius pademonstravo įspūdingą žaidimą, kai padėjo ekipai kontratakuoti, siųsdamas nuostabius perdavimus. Tai buvo grupės rungtynės ir iki šiol ukrainiečio žvaigždė negęsta.
Kai Sport.ua V.Lučkevičiaus paklausė, kam geriau – jam ar Dodo – sekėsi kovoti, ukrainietis atsakė: „Man“.
Aikštėje jis pademonstravo brandą, taktinę brandą.
Bet L.Lučkevičių galima sukritikuoti – ukrainietis šį sezoną nestokoja energijos, bet jos paversti įvarčiais ir rezultatyviais perdavimais nepavyksta. Šį sezoną jų pasiekė tik po vieną.
Rizikavo karjera
V.Lučkevičius įvartį į Zaporožės „Metalurg“ vartus šventė siautulingai. Jį netgi įspėjo treneris, kuris nenorėjo, kad žvaigždutė nepamestų galvos. V.Lučkevičiui įvartis buvo svarbus ir dėl to, kad jis pats žaidė Zaporožės klube ir šį paliko su malonumu.
„Pagrindinė mano išvykimo priežastis buvo ta, kad „Metalurg“ atleido mano tėvą, – apie klubo legendą Igorį Lučkevičių kalbėjo Valerijus. – Jie atleido žmogų, kuris klubui paaukojo 18 metų. Tai buvo nepriimtina. Aš gimiau ir augau Zaporožėje. Norėjau žaisti šioje komandoje nuo vaikystės. Bet po tokių veiksmų nemačiau savęs ekipoje.“
Sprendimas išvykti buvo rizikingas. Juk jaunas žaidėjas, siekęs vietos pirmojoje komandoje, galėjo padaryti klaidą, bet pokeris su likimu baigėsi sėkmingai.
Nori į „Barcelona“
2014 metais Ukrainos jaunimo iki 19 metų rinktinės saugas gavo Auksinio talento apdovanojimą. Specialistai jį laiko rimtu kandidatu į Ukrainos vyrų rinktinę, juk vaikinas ne tik atliko daug perdavimų, bet ir įmušė 31 įvartį įvairaus amžiaus rinktinėse.
V.Lučkevičių nesudėtinga lyginti su Jevhenu Konoplianka, kuris sulaukė visos Europos dėmesio. Tačiau jaunojo saugo gabumai dirbti gynyboje jį priartina prie Kijevo „Dinamo“ žvaigždės Olego Gusevo.
Bet devyniolikmetis į palyginimus žiūri atsargiai ir nenori leistis į tokius žaidimus.
„Kai baigsiu karjerą, atsisėsiu ir pažiūrėsiu, ką pasiekiau. Žinoma, kad turiu svajonę. Tai – žaisti „Barcelona“ klube. Bet dabar noriu tęsti karjerą „Dnipro“ ekipoje. Gavau galimybę, kuri man suteikia daug džiaugsmo“, – sakė V.Lučkevičius.
Jo priešakyje laukia daug iššūkių. Europos lygos pusfinalis, artėjantis jaunimo iki 20 metų pasaulio čempionatas. Jeigu jam pavyks „Dnipro“ komandą permesti per „Napoli“ barjerą, galbūt ambicijos persikelti į „Camp Nou“ neatrodys tokios tolimos.
