FIFA imperatoriaus S. Blatterio skandalai: nublanko net Lietuva

Papirkinėjimai, „atkatai“, protekcijos ir asmenybės kultas. Pasaulio futbolo organizacijos FIFA istorijoje – daugybė tamsių dėmių. „Valstybė – valstybėje“, – taip FIFA pavadino „Last Week Tonight“ laidos vedėjas Johnas Oliveris, pamėginęs įsigilinti į galingos organizacijos veiklą.

Vadovaujant S.Blatteriui FIFA sukrėtė ne vienas skandalas, bet šveicaras išliko savo poste ir siekia išlikti ilgiau.<br>AP nuotr.
Vadovaujant S.Blatteriui FIFA sukrėtė ne vienas skandalas, bet šveicaras išliko savo poste ir siekia išlikti ilgiau.<br>AP nuotr.
1998 metų birželio 8-oji. Šveicaras S.Blatteris mojuoja po to, kai buvo išrinktas FIFA prezidentu.<br>AP nuotr.
1998 metų birželio 8-oji. Šveicaras S.Blatteris mojuoja po to, kai buvo išrinktas FIFA prezidentu.<br>AP nuotr.
Vadovaujant S.Blatteriui FIFA sukrėtė ne vienas skandalas, bet šveicaras išliko savo poste ir siekia išlikti ilgiau.<br>AP nuotr.
Vadovaujant S.Blatteriui FIFA sukrėtė ne vienas skandalas, bet šveicaras išliko savo poste ir siekia išlikti ilgiau.<br>AP nuotr.
2004 metų gegužės 15-oji. Buvęs PAR prezidentas N. Mandela Ciuriche iškėlė pasaulio čempionato trofėjų, kai FIFA vykdomasis komitetas paskelbė, kad 2010-ųjų pirmenybės vyks jo valdomoje šalyje.<br>AP nuotr.
2004 metų gegužės 15-oji. Buvęs PAR prezidentas N. Mandela Ciuriche iškėlė pasaulio čempionato trofėjų, kai FIFA vykdomasis komitetas paskelbė, kad 2010-ųjų pirmenybės vyks jo valdomoje šalyje.<br>AP nuotr.
2010 metų gruodžio 2-oji. Šeichas Hamadas bin Khalifa-Al Thani laiko pasaulio čempionato trofėjų. Jis džiaugiasi, nes buvo paskelbta, kad 2022 metų pasaulio čempionatas vyks Katare.<br>AP nuotr.
2010 metų gruodžio 2-oji. Šeichas Hamadas bin Khalifa-Al Thani laiko pasaulio čempionato trofėjų. Jis džiaugiasi, nes buvo paskelbta, kad 2022 metų pasaulio čempionatas vyks Katare.<br>AP nuotr.
2011 metų sausio 1-oji. Buvęs FIFA prezidentas J.Havelange'as lankosi 61-ajame FIFA kongrese Ciuriche.<br>AP nuotr.
2011 metų sausio 1-oji. Buvęs FIFA prezidentas J.Havelange'as lankosi 61-ajame FIFA kongrese Ciuriche.<br>AP nuotr.
2010 metų gruodžio 16-oji. Į Katarą atvykusį FIFA prezidentą S.Blatterį sveikina AFC prezidentas M.bin Hammamas.<br>AP nuotr.
2010 metų gruodžio 16-oji. Į Katarą atvykusį FIFA prezidentą S.Blatterį sveikina AFC prezidentas M.bin Hammamas.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

lrytas.lt

2015-05-26 23:11, atnaujinta 2017-11-26 09:50

Dabar jos koridoriuose vyksta rimti mūšiai – gegužės 29 dieną bus renkamas FIFA prezidentas, kuriuo nori toliau būti 79-erių Seppas Blatteris, žadėjęs pasitraukti. Jis FIFA soste sėdi nuo 1998-ųjų, kai skeptrą paveldėjo iš jį globojusio Joao Havelange'o.

Jeigu Lietuvos futbolu susidomėję sporto gerbėjai šiurpo nuo istorijų apie 2000-ųjų metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimus, kai buvo kalbama apie nusikaltėlius, surakintus asociacijų atstovus, tai susipažinę su S.Blatterio karjeros skandalais jie šypsosis.

Panašu, kad buvo iš ko mokytis. Tiesa, S.Blatteris niekada nebuvo tiriamas dėl korupcijos, bet panašu, kad jis užmerkdavo akis prieš jį palaikančių futbolo vadovų elgesį.

Lrytas.lt pateikia „Associated Press“ surinktą FIFA imperijos nuodėmių sąrašą, vadovaujant S.Blatteriui.

1998 metų rinkimai

Tai – svarbiausias taškas, siekiant suprasti moderniosios FIFA istoriją ir Kataro įtaką. Po 24 metus trukusio J.Havelange'o prezidentavimo FIFA narės federacijos turėjo aiškų variantą, pasirenkant jo įpėdinį.

S.Blatteris buvo ilgalaikis J.Havelange'o administracijos aukščiausio rango patikėtinis, labai artimai susipažinęs su FIFA kultūra. Pasak 1999 metais išleistos Davido Yallop knygos „Kaip jie pavogė žaidimą“, J.Havelange'as rėmė S.Blatterį. Pastarasis jau tuomet galėjo naudotis lėktuvu, kurį pasiūlė tuometinis Kataro Emyras.

Bet Lennartas Johanssonas, FIFA viceprezidentas iš Švedijos, buvo rimta grėsmė. Jis žadėjo skaidrumą organizacijoje, o jį rėmė Europa ir Afrika. Buvo panašu, kad jis surinks daugiau balsų nei S.Blatteris.

Pastarojo pagrindiniu kampanijos kariu buvo Mohamedas bin Hammamas iš Kataro. Tuomet jis buvo FIFA vykdomojo komiteto nariu.

Prieš balsavimą Paryžiuje viešbučiuose vyko aktyvus lobizmas, o už S.Blatteriui skirtus balsus Afrikos delegatams, pasak pranešimų, buvo siūloma ir 50 tūkst. JAV dolerių.

S.Blatteris balsavimą laimėjo 111:80. To pakako, kad L.Johanssonas būtų sumuštas.

Po pergalės spaudos konferencijoje S.Blatteris atmetė visus klausimus apie korupciją, nors kalbėdamas leido suprasti, kad kažkas nelegalaus vyko.

„Pabrėžiu, kad manęs ten nebuvo, todėl aš negalėjau to daryti“, – per 2011 metų rinkimų kovą prieš M.bin Hammamą kalbėjo S.Blatteris.

Kataro klausimas

Vienas garsiausių skandalų S.Blatterio karjeroje – FIFA vykdomojo komiteto sprendimas leisti Katarui organizuoti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą. Ši tema jam nedavė ramybės trečiosios kadencijos metu ir gadino nervus per ketvirtąją. Kai kurios bylos dėl neetiško balsuojančiųjų elgesio vis dar tiriamos.

S.Blatterio reputacija nukentėjo. 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatų skyrimas atskleidė tam tikrų svarbių dalykų. Vienas jų – FIFA viduje atsirado pasipriešinimas S.Blatteriui. Kai kurie vykdomojo komiteto nariai negerbė jo pasirinkimo.

Britų laikraštis „Sunday Times“ atskleidė korumpuotus veiksmus, kai FIFA išrinko Rusiją ir Katarą.

Dabar beveik visas 2010-ųjų 24 žmonių vykdomasis komitetas – diskredituotas. M.bin Hammamas nušalintas amžiams, kiti sulaukė mažesnių bausmių. Skandalas lėmė kai kurių asmenų atsistatydinimą, siekiant išvengti FIFA sankcijų. Buvo daug kaltinimų, kurie taip ir liko neįrodyti.

Bet po FIFA etikos komisijos tyrimo Kataras išsaugojo teisę rengti 2022 metų čempionatą. Tyrimo išvadose nurodyta, kad neleistini veiksmai nepadarė įtakos rezultatams.

2011 metų rinkimai

M.bin Hammamas buvo įkvėptas Kataro pergalės, siekiant organizuoti pasaulio čempionatą. Jis buvo pavargęs laukti, kol ilgametis vadovas S.Blatteris pasitrauks. Netrukus jis pats metė iššūkį S.Blatteriui.

Prieš 2011 metų rinkimus S.Blatteris iš pradžių Europos atstovams, o tada ir visiems FIFA nariams, specialiame laiške pažadėjo, kad pergalės atveju 2015-aisiais pasitrauks.

Įtemptose lenktynėse laimėjo S.Blatteris, o svarstykles į jo pusę nusvėrė 35 balsai iš Šiaurės Amerikos konfederacijos.

Prieš balsavimą S.Blatteris 1 milijoną JAV dolerių iš FIFA biudžeto skyrė CONCACAF, kurios nare ir yra Šiaurės Amerika. Dabar toks elgesys uždraustas.

Kitą savaitę po S.Blatterio „dovanos“ M.bin Hammamas išvyko į Trinidadą, kur susitiko su Karibų delegatais. Kiekvienos šalies atstovui buvo pasiūlyta 40 tūkst. JAV dolerių grynais.

Bet kai kurie iš jų viską išpasakojo CONCACAF generaliniam sekretoriui Chuckui Blazeriui.

Dėl papirkinėjimo skandalo M.bin Hammamas pasitraukė likus keletui dienų iki balsavimo, o tada buvo suspenduotas FIFA etikos komiteto.

S.Blatteris buvo perrinktas, o M.bin Hammamas taip ir nesugrįžo į FIFA.

Kyšiai ir painiava

Per dvylika S.Blatterio vadovavimo metų po FIFA vadovo kėde nemalonų kvapą skleidė buvusio FIFA marketingo partnerio ISL kyšininkavimo skandalas. Dėl jo J.Havelange'as 2013 metais buvo priverstas palikti FIFA garbės prezidento postą. Jis ir buvęs jo sūnaus krikštatėvis, FIFA vykdomojo komiteto narys Ricardo Teixeira, gavo dešimtis milijonų JAV dolerių kyšiais už pasaulio futbolo čempionato komercines sutartis.

FIFA kritikai manė, kad ši byla gali nuversti S.Blatterį. 1997 metų kovo mėnesį S.Blatteris grąžino 1 milijoną JAV dolerių iš ISL J.Havelange'ui. Šie pinigai, buvo tvirtinama, dėl klaidos pateko į FIFA biudžetą.

2001 metais ISL subyrėjo ir bankrutavo. Tai FIFA pastūmėjo į finansinę krizę ir sukėlė rimtus vidinius pykčius, kurie vos neišvertė iš posto S.Blatterio.

S.Blatteris užkirto kelią bet kokiems teisiniams mėginimams atskleisti, kas tuomet paėmė kyšius. FIFA etikos komisijos vadovas Joachimas Eckertis 2013 metų balandį pareiškė, kad S.Blatterio veiksmai galėjo būti painūs, bet nieko blogo jis nepadarė.

Šis skandalas suformavo daugelio žmonių požiūrį į FIFA. Buvo suprasta, kad jeigu S.Blatteris ir nebūtų korumpuotas, jis labai pragmatiškai žiūri į tų, kurie jį palaiko, moralinius nuostatus.

Pasaulio čempionato bilietų skandalai

Jackas Warneris iki 2011 metų vadovavo CONCACAF (Šiaurės ir Centrinės Amerikos bei Karibų futbolo asociacijų sąjunga) organizacijai, prie kurios vairo stojo 1990-aisiais. Jis įsitvirtino dar per J.Havelange'o erą ir laisviausiai galėjo veikti prie S.Blatterio.

Kai vietą 2006 metų pasaulio čempionate užsitikrino gimtasis J.Warnerio Trinidadas ir Tobagas, CONCACAF vadovas labai susidomėjo bilietais į rungtynes. Bilietais, kurie FIFA koridoriuose – svarbi valiuta, siekiant savo pusėje išlaikyti svarbius futbolo asmenis.

Jo šeimai priklausanti kelionių kompanija greitai monopolizavo bilietus, skirtus Trinidado ir Tobago aistruoliams. Patikimas auditas atskleidė, kad J.Warnerio šeima iš to uždirbo daugiau nei 900 tūkstančių JAV dolerių.

Tačiau FIFA tyrime buvo kaltinamas vienas iš J.Warnerio sūnų ir organizacija nusprendė, kad nieko jam padaryti negali, nes neturi paprasčiausių galių. FIFA paprasčiausiai pareiškė, kad J.Warneris šioje byloje nefigūravo.

J.Warnerio kolegą FIFA vykdomajame komitete Ismailą Bhmjee iš Botsvanos demaskavo vienas britų laikraštis. Žurnalistai išsiaiškino, kad I.Bhmjee parduoda bilietus į Trinidado ir Tobago rungtynes su Anglija už triskart didesnę sumą.

I.Bhmjee, kuris užtai prarado mandatą, buvo išsiųstas namo ir vėliau paliko FIFA organizaciją.

Pasaulio čempionato balsai

Pirmieji balsavimai dėl pasaulio čempionato šalių S.Blatterio kadencijoje irgi neapsiėjo be intrigų ir kaltinimų papirkinėjimu. Vokietija 2006-ųjų čempionato teises gavo tik po to, kai labai keistai pradingo Okeanijos delegatas Charlesas Dempsey.

Jam tiesiog nepavyko atiduoti savojo balso už Pietų Afrikos Respubliką (PAR) paskutiniajame balsavimo etape. Taip Vokietija laimėjo 12:11, o S.Blatteriui nereikėjo skelbti lygiųjų.

Ch.Dempsey vėliau teigė, kad sulaukė neįtikėtinai didelio spaudimo, kurį darė „Europos interesantai“. Jis atskleidė, kad netgi apie savo dilemą kalbėjo su Nelsonu Mandela.

Pastarasis rėmė PAR bandymą po ketverių metų ir šįkart jam pavyko. PAR nugalėjo Maroką ir rengė 2010 metų čempionatą.

Pasak „The Sunday Times“ 2010 metais surinktų įrodymų, kuriuos citavo FIFA Sporto arbitražo teisme per apeliaciją, Marokas sumokėjo 150 tūkstančių JAV dolerių I.Bhmjee. Botsvanos atstovui, kuris turėjo balso teisę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.