Mūsų šalis vis tik turi vilčių patekti į futbolo aristokratų aukščiausią lygą. Akibrokštas – bet toji viltis slypi ant Šeškinės kalvos, kur riogso nacionalinio futbolo stadiono griuvėsiai.
Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio susitikimo su vilniečiais metu valdininkai piešė įkvepiantį nacionalinio įvairios paskirties (daugiafunkcionio) sporto, sveikatinimo, švietimo, ir kultūros komplekso vaizdą.
Čia bus galima rengti pasaulinio lygio lengvosios atletikos ir futbolo žaidynes, burtis į masines linksmybes, sportuoti, treniruotis, įkurdinti vaikus talentų darželyje, šviestis modernios bibliotekos patalpose.
Viltis kirba ES kišenėje
Vilniečius toks ateities vaizdas žavėjo, bet daliai jų kilo abejonių, nes pasirodė pernelyg miglotas, nekonkretus.
Ir ne veltui, juk ant Šeškinės kalvos tebestūkso baisūs statybiniai griaučiai tarsi paminklas iššvaistytiems ar nežinia į kieno kišenes nusėdusiems per 120 milijonų litų. Nacionalinio stadiono statyba, prasidėjusi dar 1987-siais, marinuota ir gaivinta, galutinai atvėso 2008 metais.
Tikrumo, kad naujosios „amžiaus statybos“ ant Šeškinės kalvos neištiks ankstesniosios likimas, teikia faktas, kad daugiafunkcinio komplekso statybos projektą metų pradžioje į savo rankas perėmė Vyriausybė. Buvo skelbiama, kad viso projekto vertė sieks 94 mln. eurų, bet pastaruoju metu sumota, jog tik atsiradus strateginiam investuotojui paaiškės tiksli suma. Anksčiau taip pat buvo manoma, jog Vilniaus miestui reikėtų investuoti apie 4 mln. eurų, bet ši suma bus tikslinama trečiadienį. Pagrindines lėšas (75 proc.) numatoma gauti iš ES struktūrinių fondų, prisidės Vyriausybė ir privatūs investuotojai.
Iššūkis Vilniui – miestas mieste
Komplekse numatyta mažiausiai 20 tūkst. vietų lauko renginiams skirta erdvė, čia taip pat įsikurs tiek įvairios privačios, tiek valstybės institucijos.
Numatytos ir administracinės patalpos, sporto muziejus, uždarų patalpų kultūros renginiams skirta erdvė (1 tūkst. vietų), automobilių statymo aikštelės. Tokiu būdu dalis masinių renginių po atviru dangumi iš Vingio parko, kurio apylinkėse sudėtinga rasti vietų pastatyti automobilius, galėtų persikelti ant Šeškinės kalvos.
Numatoma įrengti tris stadionus (talpinančius per 20 tūkst. žiūrovų), viešbutį, 300 vietų darželį ir kitus sporto, pramogų infrastruktūrai reikalingus statinius. Taip pat čia norima perkelti Šeškinės biblioteką.
Didingus užmojus susitikime su Vilniaus miesto bendruomenėmis pristatęs sostinės savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šiupšinskas neslėpė: „Tai rimtas iššūkis. Ne prekybos centro, o beveik miesto mieste statyba“.
Vilniečių bendruomenių atstovai vis tik suabejojo, ar ne per plačiai užsimota, kad gal užtektų vieno gero, tarptautinius standartus atitinkančio stadiono.
Investuotojai domisi, bet neskuba
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė atsakė, jog iš ES struktūrinių fondų nefinansuojamos stadionų statybos, todėl imtasi įvairios paskirties kultūros, sporto, sveikatos komplekso projekto.
„Tai net ne vienas, o 11-12 projektų viename komplekte“, – aiškino ir savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotojas S.Šiupšinskas.
Daugiafunkcinis kompleksas būtų statomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, o sutarties terminas – ne ilgesnis nei 25 metai.
Savivaldybėje susirinkusiems vilniečiams Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė teigė, jog šiuo projektu jau susidomėjo 5 galimi investuotojai, bendrovės, turinčios patirties sporto kompleksų statybos srityje. Jie esą turėtų paaiškėti „gana greitai“.
Tačiau kol nėra konkurso būdu išrinkto strateginio investuotojo, nėra konkretaus projekto, vilniečiai atsakymų į daugelį konkrečių klausimų neišgirdo. Architektams, tarkime, rūpėjo, ar Lietuvos urbanistai ir architektai rengs statybų projektą?
Atsakyta buvo maždaug taip: investuotojai ir pasirinks architektus. Taip pat netapo aišku, kokie reikalavimai investuotojams bus įrašyti į viešųjų pirkimų sąlygas.
Be tikros žolės nebus gražaus futbolo
„Man pačiam jau daug metų tenka dirbti su ES projektais. Suprantu, kad šis uždavinys labai sudėtingas, bet čia ne projektas, o chaosas. Neaišku, kas turės valdyti kompleksą – vienas operatorius, ar kiekvieną objektą atskiras“, – tvirtino susitikime kritines pastabas valdininkams žėręs ekonomistas ir futbolo aistruolių atstovas Marius Ramanauskas.
„Pirmiausiai man rūpi – ar stadionuose bus dirbtinė žolė, ar natūrali? Jei dirbtinė, turėsite bėdų su mumis, futbolo aistruoliais“, – juokaudamas pagrasino vilnietis.
Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų direktoriaus pavaduotojas S.Šiupšinskas atsakė, jog kloti aukščiausius reikalavimus atitinkančią natūralios žolės dangą būtų per brangu.
„Jei atsiras poreikis, žolės atsivešime“, – tikino S.Šiupšinskas.
M.Ramanausko toks atsakymas netenkino. Po susitikimo portalui lrytas.lt jis išdėstė savo kritiką: „Klaipėda, Alytus ir Panevėžys turi natūralios žolės stadionus. O Vilnius skurdesnis, jam per brangu? Vėl einama pigiausiu keliu“, – piktinosi futbolo aistruolis.
Jo manymu, mintis „atsivežti žolės, kai reikės“ yra niekam tikusi.
„Kaip tą žolę vežios? Vilkikais? Ne, tai ne išeitis. Žinoma, dirbtinė žolė, jei atsitinka standartus, pakankama sąlyga rengti aukšto lygio futbolo rungtynes. Bet paklauskime bet kurio futbolininko – jis pritars, kad ant natūralios žolės žaisti daug maloniau. Pagaliau, jei svajojame apie Europos ar net pasaulio futbolo čempionatą, natūralios stadiono dangos reikės būtinai. Juk dar ne vėlu, žolę galima įrašyti investuotojui kaip būtiną sąlygą“, – svarstė M.Ramanauskas.
Jo manymu, projekto rengėjai turėtų geriau apgalvoti, kaip išvengti milžiniškų spūsčių, neišvengiamai atsirasiančių važiuojant Šeškinės link masinių renginių, sporto varžybų metu.
Užteks ir 15 tūkstančių?
Šią problemą pripažino ir S.Šiupšinskas, teigęs, jog savivaldybė jau svarsto galimybes įrengti papildomas eismo juostas ir apvažiavimus Ukmergės gatvėje ir jos apylinkėse.
Trečiadienį Vilniaus savivaldybė turės galutinai apsispręsti, kiek ji prisidės prie nacionalinio įvairios paskirties sporto, sveikatinimo, švietimo, ir kultūros komplekso projekto.
„Savivaldybė dalyvaus sutvarkant teritoriją, tiesiant inžinierinius tinklus, statant vaikų darželį, tris futbolo aikštes, perkeliant Šeškinės biblioteką. Šiuos objektus ji turėtų ir valdyti“, – vardijo sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius.
Jis pripažino, jog miestui būtų per sunku išlaikyti visą milžiniško komplekso infrastruktūrą, todėl savivaldybė sieks, kad išlakymo kaštų našta sostinei siektų tik apie 500 tūkstančių eurų.
„Aš taip pat nemanau, jog reikia tokio didelio, kaip anksčiau planuota, per 20 tūkst. vietų masinių renginių erdvėje. Kaip rodo kitų miestų patirtis, užtektų ir 15 tūkstančių vietų“, – tikino L.Kvedaravičius.
