„Įvartis – gerai, bet Lietuvos futbolas ir toliau lieka apgailėtinu“, – tvirtai nukirto buvęs šalies nacionalinės rinktinės puolėjas Valdas Ivanauskas.
Lietuvos rinktinė Vilniuje sugebėjo įmušti pirmoji, bet galiausiai 1:2 pralaimėjo atrankos į 2016 metų Europos futbolo čempionatą rungtynes Šveicarijai.
V.Ivanauskas tvirtino, kad kitokios baigties ir nebuvo galima tikėtis.
„Jautėsi, kad šveicarai gali pridėti ir greičio, ir kokybės. Įvartis buvo tik laiko klausimas“, – sakė 48 metų futbolo specialistas.
V.Ivanauskas su portalu lrytas.lt kalbėjo apie svarbius Lietuvos ir Šveicarijos rungtynių momentus, dirbtinę LFF stadiono dangą, praleistus įvarčius, gynėjų darbą ir būtinas permainas.
– Šveicarijos rinktinės treneris Vladimiras Petkovičius sakė, kad tikėjosi geresnės pradžios. Ar mačo startas jus nustebino?, – lrytas.lt paklausė V.Ivanausko.
– Pradžioje tikėjausi agresyvesnio šveicarų žaidimo, bet lietuviai tinkamai žaidė antru numeriu, buvo susikaupę. Matėsi, kad treneris davė asmeninių užduočių gintis prieš Xherdaną Shaqiri, Josepą Drmičių. Šveicarams nebuvo lengva perlaužti gynybos, bet visada jautėsi, kad jie gali pridėti greičio ir kokybės.
Meistriškumo skirtumas buvo akivaizdus.
Apie mus to nepasakysi, nes neturime tokios klasės žaidėjų. Jų įvarčiai buvo laiko klausimas. Pralaimėjimas nebuvo toks, koks pirmą kartą ar Maltoje, Vengrijoje, bet tai – pralaimėjimas.
Šveicarai šiuo metu nėra mūsų lygio. Komanda sužaidė, kaip galėjo. Tiesiog neturime nieko įspūdingo.
– Pirmą kartą oficialiose rungtynėse išvydome Tomo Mikuckio ir Lino Klimavičiaus tandemą. Kaip jį vertinate?
– Jie sužaidė pagal savo galimybes. Didelių klaidų nepadarė ir stengėsi atlaikyti spaudimą. Tomas ir Linas savo ramumu atlaikė tą puolimą, bet tokiose rungtynėse tiesiog negali gintis 90 minučių. Tai – beviltiška.
Įsivaizduoju, kaip sunku saugams 90 minučių žaisti be kamuolio. Juolab, kad šveicarai turi labai stiprių individualių žaidėjų. X.Shaqiri tai parodė. Stovėjo, stovėjo ir per 30 minučių nulėmė rungtynes.
Gynėjams tokiomis sąlygomis sunku išlaikyti dėmesį, bet juos galima pagirti.
– Nežaidė rinktinės kapitonas Tadas Kijanskas.
– Treneriai pamatė, kad po rungtynių su Vengrija ir Malta reikia kažką keisti. Vengrai dar turėjo stiprią vidurio liniją, bet Malta nėra rodiklis. Įvarčiai atskleidė problemas ir treneriams teko rinktis geriausią, ką turi. Jie nesuklydo.
– Į vartus staigiai teko stoti Emilijui Zubui. Kaip vertinate jo žaidimą?
– Lietuva niekada neturėjo problemų su vartininkais. Įsivaizduoju Emilijaus situaciją. Jis nesiruošė mačui ir turėjo skubiai išeiti. Šaunuolis. Susitvarkė su jauduliu, nors padarė nežymių klaidų, tačiau jos – natūralios tokiomis sąlygomis.
Jis buvo įmestas į verdantį vandenį ir pasirodė labai solidžiai.
– Jau 18 minutę Vykintas Slivka išėjo vienas prieš vieną su vartininku, bet įmušti nepavyko, nors kamuolys prasmuko pro vartininką. Ką tokioje situacijoje patartumėte jauniesiems žaidėjams?
– Tai buvo labai didelė proga, kuri atsirado visiškai atsitiktinai. Jeigu V.Slivka būtų tikras puolėjas, jis būtų išnaudojęs tokią progą. Bet Vykintas viską darė gerai. Tiesiog šioje situacijoje puikiai sužaidė Yannas Sommeris.
Čia pasireiškė vartininko meistriškumas. Jis išėjo laiku, negriuvo per anksti, išlaukė momento.
– O kaip vertinate Fedoro Černycho įvartį. Jis gavo kamuolį, apsisuko apie varžovą. Ar tai – tipinis smūgis?
– Jis negalvojo. Kamuolys atšoko, lyg ir į ranka, bet žaidėjas negalvojo ir mušė į kampą. Žaidimas instinktyviai – puolėjo duona. Šiuolaikiniame futbole nelabai yra laiko apgalvoti situaciją. Jis puikiai susitvarkė ir negalvojo, ką darys teisėjas ar kiti. Gražu.
– Rinktinė nutraukė šešių mačų be įvarčių tylą. Ar tai įtikino, kad galime gerai atakuoti?
– Ne. Neturime potencialo. Reikia ieškoti kitų būdų, nes neturime atakuojančios jėgos, puolėjų. Buvo epizodų, bet jie nieko nereiškia. Jau ilgą laiką turime tokią problemą. Gali pasirengti gynybinį planą, bet 90 minučių neatsilaikysi.
Juk kažkada padarysi klaidą. Be to, taip žaidžiant, būtinas geras fizinis pasirengimas. Kai kurių žaidėjų fizinė būsena man nepatiko.
Na, o atakos Lietuvoje – didelė problema.
– V.Petkovičius kalbėjo, kad rungtynių pradžioje ekipa daug klydo. Matėsi, kad komandai sunku priprasti prie LFF stadiono dirbtinės dangos. Ar tai – lietuvių pliusas?
– Nežinau, kiek tai naudinga Lietuvos komandai, bet naujienų portalui „Blick“ sakiau, kad Šveicarija gali turėti vieną minusą – mūsų aikštę. Ši danga – specifinė. Senokai ant jos nebuvau, bet yra tekę čia judėti, kalbėti su tais, kas statė.
Ji – minkštesnė ir specifinė. Sakiau šveicarams, kad dėl jos jie gali paslysti. Pirmajame kėlinyje tai ir matėme – jiems sekėsi sunkokai, bet galiausiai jie prisitaikė.
Bet atvažiuojančioms komandoms visuomet sunku priprasti prie šios dangos.
– Lietuvos futbolo bendruomenė daugiausia kritikavo LFF, tačiau neišvengiamai priekaištų sulaukė ir komanda. Ir štai – daug kritikos ir geresnis žaidimas. Ar plakimas rimbu rinktinę veda į priekį?
– Ne. Tai – psichologinis dalykas. Žaidėjai gal ir išgyvena, bet į kritiką stipriai nereaguoja. Žinau, kad treneriams – kitaip, bet ne futbolininkams.
Komanda buvo patyrusi gėdingus pralaimėjimus ir tikrai nenorėjo vėl patirti tragiško rezultato. Juk šveicarams išvykoje nusileido 0:4. Futbolininkai turi turėti kažkokį ego.
Ekipa stengėsi. Kita vertus, čia netaikomas olimpinis principas, kad svarbiausia – dalyvauti. Reikia rezultato, o jo – nėra.
– LFF šalininkams įvartis palankus, siekiant nutildyti kritikus. Bet ar vienas smūgis išsprendė Lietuvos futbolo problemas?
– Visiškai ne. Net ne įvarčiuose ar pralaimėjimuose esmė. Futbolo šaknys – gilios ir jos prasideda nuo vaikų, akademijų. Mūsų akademiją valdo Stasys Stankus ir jam reikėtų padėkoti, pagerbti ir daugiau niekada neprileisti prie vaikų.
Lietuvai reikalinga nauja sistema. Turime infrastruktūrą, bet būtini nauji vėjai. Visi tai matome. Tu matai, kad per dvylika metų tas vadovavimas neduoda naudos, perspektyvų nėra. Kažką reikia keisti.
Akademija – gražu, aikštės tvarkingos, sistemos kompiuterizuotos, bet nėra rezultatų. Laikas eina ir reikia pokyčių.
Reikalingi nauji veidai, požiūriai. Lietuvos futbolas dabar atrodo apgailėtinai.
