„Pagaliau!“ – greičiausiai ištarė šimtai milijonų futbolo gerbėjų visame pasaulyje, kai JAV Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) gegužės pabaigoje paskelbė apie tyrimą dėl organizuoto nusikalstamumo FIFA.
Džiaugsmo šūksnių netrūko ir tada, kai netrukus apie būsimą atsistatydinimą paskelbė organizacijos prezidentas Seppas Blatteris.
Planetos spauda dabar mėgaujasi vis naujomis FIFA gaubiančio skandalo detalėmis ir spėlioja, kas šios visiems rūpinčios milžinės laukia ateityje.
Gausybė kaltinimų korupcija
56 metų Loretta Lynch – pirmoji juodaodė generalinė prokurorė JAV istorijoje.
Smulkutė mokyklos bibliotekininkės ir baptistų bendruomenės pastoriaus duktė veikiausiai ne itin supranta futbolą – nieko nežino apie jo techniką ir gal net nesuvokia, kuo žavi Lionelis Messi ar Cristiano Ronaldo.
Bet L.Lynch ir nereikia to žinoti. Ji tik įtaria, kad FIFA, vadovaujama 79 metų prezidento S.Blatterio, yra nusikalstama organizacija.
Tiesą sakant, tai daug daugiau nei įtarimas.
Daugelį metų L.Lynch, dar dirbdama advokate Niujorko valstijoje, vadovavo tyrimams, kuriuose figūravo futbolo funkcionieriai.
Galiausiai gegužės 27-ąją Brukline generalinė prokurorė pranešė, kad prabangiame Ciuricho viešbutyje „Baur Au Lac“ Šveicarijos policininkai suėmė 7 FIFA funkcionierius.
Iš viso 14 kaltinamųjų. Visiems jiems pareikšti kaltinimai korupcija, apgavystėmis ir pinigų plovimu.
L.Lynch įvardijo ir funkcionieriams papirkti nubyrėjusių pinigų sumą – daugiau nei 150 milijonų JAV dolerių.
Įtariamieji turėjo rūpintis futbolu ir jo ugdymu, bet piktnaudžiavo šiuo pasitikėjimu siekdami pralobti ir tokiu būdu nuskriaudė viso pasaulio vaikus, kurie dega svajone žaisti futbolą.
Dar niekada FIFA nebuvo pateikta tiek kaltinimų ir dar niekada jie nebuvo narpliojami pasitelkus tokią gausybę geriausių JAV tyrėjų ir moderniausią techniką. Noras demaskuoti kriminalinę pasaulio futbolo sistemą – begalinis.
„Tyrimai nesustos“, – pareiškė prokuroras Kelly Currie. Pagrūmojimas? Neabejotinai.
S.Blatteris – tarsi monarchas
Būtina pabrėžti, kad FIFA nieko kito ir nenusipelnė. Jau daugelį dešimtmečių būta skandalų, keistų sprendimų dėl televizijos transliacijų teisių ir pasirinktų šalių varžyboms rengti.
Kas kartą vis daugėjo gandų, kiek pinigų į savo kišenes įsidėjo funkcionieriai, kad sporto reikmenų gamintojai gautų trokštamą sandorį, o sporto rinkodaros specialistai nusiriektų savo pyrago dalį.
Gandai dažnai skambėdavo kaip menkavertės sąmokslo teorijos, o jei būdavo panašūs į teisybę, būdavo sudaromos vidaus komisijos – ne įtarimams išsklaidyti, o jiems nuslėpti.
Visa tai primena dviračių sportą, kurį daugelį dešimtmečių lydėjo dopingo šleifas. Visi tai žinojo, daugelis prie to prisidėjo ir tai slėpė, kol tyrėjai Prancūzijoje ir Italijoje nepradėjo traukti tiesos į dienos šviesą.
Tik kai amerikiečiai ėmėsi pasaulio dviračių lenktynių sporto žvaigždės Lance’o Armstrongo ir pagrasino teismo procesu, sistema subyrėjo. Dabar dviračių sportas gerokai švaresnis.
Tačiau futbolo pasaulis daug didesnis, o FIFA daug įtakingesnė ir turtingesnė nei Tarptautinė dviračių sporto federacija. 5,7 mlrd. dolerių organizacija susižėrė vien per praėjusį ketverius metus trunkantį pasaulio futbolo čempionato ciklą – 1,5 mlrd. dolerių daugiau nei per ankstesnį laikotarpį.
1998-aisiais FIFA valdžios vairą perėmus S.Blatteriui, organizacijos rezervai siekė 3 milijonus dolerių, o 2014-aisiais – jau 1,5 mlrd. dolerių.
FIFA sudaro 209 nacionalinės futbolo federacijos, o Jungtinių Tautų Organizacija turi tik 193 narius.
FIFA prezidentas S.Blatteris dabar jau pasitraukęs į užkulisius, bet visada kalbėdavo kaip monarchas apie savo karalystę.
Šveicaras ne tik nuolat pabrėždavo visą pasaulį pakerėjusio futbolo patrauklumą, bet ir savo politinę galią. Jis veikiausiai iš tikrųjų save laikė karaliumi.
Gal ne veltui? Juk futbolas – žaidimų žaidimas, gražiausias, svarbiausias, patraukliausias visame pasaulyje. Pasaulio futbolo čempionato finalą praėjusią liepą stebėjo milijardas žmonių.
Bet visose su futbolu susijusiose srityse jau seniai susilieja šios sporto šakos, verslo ir politikos pasauliai.
Antai vienas ispanas statybų magnatas, dar neseniai stūmęs šalį į nekilnojamojo turto rinkos burbulą, vadovauja didžiausiam šalies klubui ir didina skolas triženkliais milijonų skaičiais.
Koncernui „Red Bull“ futbolas – ne tik rinkodaros instrumentas, bet ir nuosava verslo šaka. „Volkswagen“ turi Vokietijos bundeslygoje žaidžiantį klubą, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, laikomas geopolitiniu Kremliaus įrankiu, remia Čempionų lygą.
O dabar, kai JAV ir Šveicarijos tyrėjus jau domina teisės surengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą skyrimo Rusijai aplinkybės, Kremlius skundžiasi politiniais žaidimais.
Balsą nusipirko greitai
Jei į mažą, uždarą, neskaidrią sistemą staiga plūsteli dideli pinigai, suklesti korupcija ir organizuotas nusikalstamumas. Narkotikas, kurį parduoda šie gangsteriai, yra futbolas.
JAV žinybų įtarimai išdėstyti 162 puslapių byloje.
Pirmiausia čia kalbama apie nešvarius žemynų konfederacijų – Šiaurės ir Centrinės Amerikos (CONCACAF) bei Pietų Amerikos (CONMEBOL) – sandėrius.
Kyšiams funkcionieriams nuplaukė milijonai dolerių, kad tik būtų įsigytos pelningos tarptautinių futbolo turnyrų transliacijos ir rinkodaros teisės.
Pasak tyrėjų dokumentų, daugiausia įtarimų – dėl CONCACAF zonos pasaulio futbolo čempionatų atrankos rungtynių ir „Copa Libertadores“ turnyro.
Prokurorų akiratyje taip pat atsidūrė JAV sporto prekių milžinės „Nike“ ir Brazilijos futbolo federacijos reklamos sutartis, taip pat gautos teisės surengti pasaulio futbolo čempionatus – pati silpniausia S.Blatterio vadovaujamos FIFA vieta.
2010 metų pasaulio futbolo čempionatas – puikus pavyzdys, kaip turėjo būti vykdomas balsų pirkimas. Dėl teisės surengti pirmenybes varžėsi dvi šalys – Pietų Afrikos Respublika (PAR) ir Marokas. Atrodė, kad laukia įnirtingos lenktynės.
FIFA Vykdomasis komitetas turėjo apsispręsti 2004-ųjų gegužę. Tų metų pavasarį tuomečiai CONCACAF vadovai Jackas Warneris ir Chuckas Blazeris – komiteto nariai – išvyko susipažinti su pretendentais rengti čempionatą.
Bet svečiai ne tik žvalgėsi, bet ir aiškinosi, kiek pretendentai buvo pasirengę slapta mokėti už jų abiejų balsus. Kaip teigiama amerikiečių dokumentuose, marokiečiai pasiūlė 1 mln. dolerių.
Kyšiai jiems, regis, nebuvo naujiena: jau 1998 metais dėl teisės surengti pasaulio futbolo čempionatą Marokas pamalonino funkcionierius pinigais, bet pirmenybes galiausiai surengė Prancūzija.
Akivaizdu, kad ir PAR puikiai žinojo, kaip papirkti FIFA funkcionierius, ypač J.Warnerį.
Dar prieš 2000-ųjų balsavimą dėl 2006 metų pasaulio futbolo čempionato – vėliau per lemiamą posėdį Ciuriche vieno balso persvara laimėjo vokiečiai – J.Warneris esą nusiuntė į Paryžių savo artimą draugą, kad jis susitiktų su PAR delegacija.
Viename viešbutyje aukštas pareigas einantis PAR organizacinio komiteto narys įteikė J.Warnerio bičiuliui lagaminą, kuriame buvo sukrauti ryšulėliai po 10 tūkst. dolerių.
Iškalbinga tai, kad J.Warnerio tarpininkas Prancūzijos sostinėje praleido vos dvi valandas ir artimiausiu reisu išskrido į Trinidadą ir Tobagą – J.Warnerio tėvynę.
Įdomu, kad Naujosios Zelandijos deleguotas Charlesas Dempsey dėl iki šiol neaiškių priežasčių paliko posėdį: jis buvo iš Okeanijos futbolo konfederacijos gavęs pavedimą savo balsą atiduoti PAR. Jo balsas būtų lėmęs lygiąsias.
Stengėsi paslėpti pėdsakus
Bet lenktynės dėl 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionato jau neturėjo nepasisekti – PAR nurungė Maroką, pasiūliusi 10 milijonų dolerių, kad trys JAV funkcionieriai paremtų būtent pietinę žemyno valstybę.
Dabar skelbiama, kad į korupcinį suktuką buvo įtraukti ne tik PAR futbolo funkcionieriai. Esą kalta ir pati PAR valdžia, nekalbant apie FIFA.
Tiesa, šaliai tiesiog taip imti ir sumokėti 10 mln. dolerių buvo sudėtinga. Tiesiogiai pervesti pinigus iš vyriausybės biudžeto atrodė pernelyg rizikinga.
Galiausiai sąmokslininkai rado aplinkkelį: pinigai turėjo būti pervesti iš FIFA sąskaitų. Iš biudžeto, kuris iš tikrųjų buvo numatytas futbolui PAR skatinti.
2008 metų sausio 2-ąją FIFA pervedė 616 tūkst. dolerių į sąskaitą banke Niujorke, tada jie nukeliavo į CONCACAF – pasak tyrėjų, J.Warnerio kontroliuojamą konfederaciją.
Po mėnesio iš Ciuricho atkeliavo dar 1,6 mln. dolerių. Tų pačių metų kovo 7-ąją – didžioji dalis, 7,784 mln. dolerių. Viską sudėjus – tiksliai 10 mln. dolerių, dėl kurių ir buvo tartasi.
J.Warneris galiausiai išskirstė pinigus nedidelėmis sumomis ir pervedė į kuklias asmenines sąskaitas, kitaip tariant, pasinaudojo tarpininkais Trinidade ir Tobage, kad paslėptų savo pėdsakus.
Ch.Blazeris, iš vieno FIFA funkcionieriaus išgirdęs apie įplaukusius 10 mln. dolerių, susisiekė su J.Warneriu ir pareikalavo savo dalies – milijono dolerių.
Bet J.Warneris pradėjo aimanuoti, kad turėjo sumokėti kitiems dviem funkcionieriams, dėl to turįs sumažinti Ch.Blazerio dalį.
2008 metų gruodį 299 tūkst. dolerių jis pervedė į Ch.Blazerio sąskaitą viename Niujorko bankų, vėliau amerikietis gavo ir čekį banko sąskaitai Karibuose.
Dar 250 tūkst. dolerių Ch.Blazeriui asmeniškai perdavė vienas J.Warnerio tarpininkų tuometėje CONCACAF būstinėje Niujorke.
Sutiko bendradarbiauti
Kaltinamasis J.Warneris, sulaikytas Trinidade ir Tobage diena anksčiau, nei prasidėjo areštai Ciuriche, tvirtina su šiais reikalais neturintis nieko bendra.
Bet dabar į paniką puolusi ne tik PAR vyriausybė. Neramus ir pats FIFA prezidentas. Kas patikės S.Blatteriu, tvirtinančiu, jog jis nežinojęs, kad J.Warneriui ir Ch.Blazeriui atiteko 10 mln. dolerių iš organizacijos kasos?
O buvęs artimas S.Blatterio draugas Ch.Blazeris – svarbiausias tyrimo JAV liudytojas. Amerikietis 17 metų, iki pat 2013-ųjų, priklausė FIFA Vykdomajam komitetui.
Jo pravardė – Misteris 10 proc. Amerikietis savo ranką prikišdavo prie kiekvieno sandorio.
Į JAV tyrėjų akiratį Ch.Blazeris buvo patekęs jau 2011-aisiais – kaip kadaise siekiant pričiupti garsų gangsterį Alą Capone, buvo pradėti tyrimai dėl nesumokėtų mokesčių, nes 2005–2011 m. Ch.Blazeris nuslėpė 10 mln. dolerių.
Netrukus prie sienos prispaustas Ch.Blazeris, kurį Niujorko prokuratūra jau 2013 metų lapkritį būtų pripažinusi kaltu dėl įvairios nusikalstamos veiklos, tapo tyrėjų informatoriumi.
„Arba bendradarbiaukite, arba mes išvedame jus su antrankiais“, – amerikiečiui anuomet esą pasakę agentai.
Ir Ch.Blazeris, sergantis žarnyno vėžiu, bendradarbiauja.
Per 2012 metų Londono vasaros olimpines žaidynes jis susitiko su gausiu FIFA funkcionierių būriu, pokalbius slapta įrašė ir perdavė JAV tyrėjams.
Laukia alinamas karštis
Anksčiau būta kalbų apie ryšį tarp Vokietijai tekusios teisės rengti 2006 metų pasaulio čempionatą ir tuomečio šios šalies kanclerio Gerhardo Schröderio elgesio.
Likus kelioms dienoms iki lemtingo posėdžio Ciuriche kancleris paskelbė, kad Vokietija parduos 1,2 tūkst. prieštankinių granatų Saudo Arabijai. Šios valstybės delegatas per balsavimą palaikė būtent Berlyną.
Sąmokslo teorija? Veikiausiai. O jeigu ne?
Šiaip ar taip, 2010 metų gruodžio 2-ąją vienu šūviu buvo nušauti du zuikiai. Teisė surengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą buvo suteikta Rusijai, o 2022-ųjų – Katarui.
Pirmasis sprendimas yra labai jautrus politine prasme, o antrasis tiesiog absurdiškas. Kas tai – korupcija, kyšiai, pinigų plovimas?
Pasaulio futbolo čempionatas Katare? Dykumoje, kur temperatūra plieskiant saulei siekia 50 laipsnių?
Galbūt šalies, kuri užima vos 11,4 tūkst. kv. kilometrų plotą, stadionai ir atrodys prabangiai, bet juk jie turės būti įrengti kaip milžiniški atviri šaldytuvai, kad ne tik žiūrovai, bet ir žaidėjai ištvertų alinamą karštį.
Visa tai, tiesą sakant, taip absurdiška, kad iš tikrųjų neįtikėtina, kaip sprendimą surengti pasaulio futbolo čempionatą Katare FIFA gali vadinti visiškai normaliu ir logišku.
Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad stengiantis užsitikrinti palankų balsavimą buvo negailima daugybės lėšų.
Pagrindinis istorijos veikėjas – Kataro verslininkas ir artimas S.Blatterio patikėtinis Mohammedas bin Hammamas.
Dar 2009 metais tuometė Liberijos futbolo federacijos prezidentė Izetta Wesley M.bin Hammamo bendradarbiui rašė: „Pinigų pervedimą gavau. Perduokite Mohammedui padėką ir pagarbą. Visagalis Alachas jo šaltinius vėl papildys šimteriopai.“
I.Wesley gavo 10 tūkst. dolerių. Dideli pinigai jai, bet maži M.bin Hammamui, kuris malones Afrikos šalių futbolo federacijų vadovams dalijo kaip iš gausybės rago. 22,4 tūkst. dolerių nukeliavo į Togą, 10 tūkst. – į Gambiją, 50 tūkst. – į Zambiją.
Vien Afrikai katarietis išdalino apie 5 mln. dolerių.
O pinigai, žinoma, padėjo – balsuojant dėl teisės surengti pasaulio futbolo čempionatą Katare 14 iš 22 FIFA Vykdomojo komiteto narių savo balsą atidavė už emyratą. Tarp jų, žinoma, ir trys Afrikos atstovai.
Kodėl sunaikino kompiuterius?
Dar daugiau neaiškumų dėl Rusijai suteiktos teisės rengti 2018 metų pirmenybes.
Šveicarų ir amerikiečių tyrėjų dėmesį patraukė visa virtinė keistenybių.
Iš pradžių vienam vyriausiųjų FIFA Etikos komisijos tyrėjų, turėjusių išnarplioti 2010 metų įvykius, nebuvo leista įvažiuoti į Rusiją.
Jo pavaduotojui Aleksejaus Sorokino vadovaujamas pasaulio futbolo čempionato organizacinis komitetas suteikė tik ribotą dokumentų skaičių.
Tvirtinama, kad kompiuteriai, kuriais naudotasi siekiant gauti teisę surengti pasaulio futbolo čempionatą, buvo sunaikinti.
„Siekis gauti teisę surengti pasaulio futbolo čempionatą buvo trumpalaikis projektas.
Mums buvo paprasčiau išsinuomoti biuro įrangą ir vėliau ją sugrąžinti.
Taip pasielgėme su baldais, faksais ir kompiuteriais“, – vėliau sakė A.Sorokinas.
Dėl to, kad Rusijoje FIFA funkcionieriai buvo lepinami prabangiais viešbučiais ir įvairiomis dovanomis, Maskvoje niekas nesijaudina. Tai esą tiesiog paprastas svetingumas.
Be to, nereikėtų pamiršti artimų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir FIFA prezidento S.Blatterio, kurį rusai laiko kone galingos valstybės vadovu, ryšių.
Dar 2011 metais V.Putinas sakė, kad įtarti S.Blatterį korupcija yra visiška kvailystė.
Tačiau tai, kad JAV generalinė prokurorė L.Lynch metė įtarimus FIFA dėl nežabotos, sisteminės ir giliai įsišaknijusios korupcijos, sustiprino Maskvos elito nuostatas, esą operacija pirmiausia nukreipta prieš Rusiją.
FIFA skaičiais
FIFA per pasaulio futbolo čempionatų finalinius etapus nemoka jokių mokesčių arba labai mažus. Bet per 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje organizacija už televizijos transliacijas susižėrė 2,5 mlrd. dolerių iš rėmėjų. Vien „Coca-Cola“ ir „Adidas“ FIFA atseikėjo 1,6 mlrd. dolerių.
2,1 mlrd. dolerių atiteko nacionalinėms futbolo federacijoms visame pasaulyje – futbolo projektams, bet greičiausiai ir korumpuotiems funkcionieriams.
S.Blatterio atlyginimo dydis nėra žinomas, bet manoma, kad jis siekia iki 2 mln. dolerių per metus.
