2004 metais rinktinėje debiutavęs krašto saugas pirmąsyk nesulaukė kvietimo į komandą, kuri rungtynėmis penktadienį Liublianoje su Slovėnija ir pirmadienį Vilniuje su Anglija baigs 2016 metų Europos pirmenybių atrankos varžybas.
„Visada būna pirmas kartas“, – šyptelėjo S.Mikoliūnas, šįkart iš Salihorsko „Šachtior“ klubo kelioms dienoms iškeliavęs ne į rinktinę, bet namo į Vilnių.
Nusivylė negavęs galimybės
Atstovaudamas rinktinei S.Mikoliūnas yra pelnęs 5 įvarčius, tarp jų vieną šiame Europos pirmenybių atrankos cikle, kai praėjusį rudenį pramušė estų vartus ir išplėšė pergalę – 1:0.
Jis jautėsi esąs geros sportinės formos ir tai patvirtino gražiu įvarčiu Baltarusijos čempionate, kur „Šachtior“ po pergalės 1:0 prieš „Minsk“ pakilo į trečiąją vietą.
Tačiau S.Mikoliūnas, kaip ir Ispanijos 2-osios lygos klube „Cordoba“ puikiai debiutavęs gynėjas Marius Stankevičius, nesulaukė kvietimo į rinktinę.
Krašto saugas praėjusį mėnesį treniravosi su rinktine, bet per rungtynes Taline su Estija (0:1) ir Vilniuje su San Marinu (2:1) liko ant atsarginių suolo.
„Nelabai pamenu, ar leptelėjau ką nors, ar ne. Lyg ir ne, – sakė paklaustas, ar per pastarąsias rungtynes nekilo žiežirbų su treneriu Igoriu Pankratjevu. – Per tiek metų rinktinėje esu sukaupęs patirties, tad tikrai buvau nusivylęs, kad negavau žaidimo laiko. Bet tai – trenerių sprendimas. Jų teisė ir atsakomybė rinktis. Aš dirbu savo darbą, ir tiek.“
Per rungtynes jautė gėdą
S.Mikoliūnas neslėpė, kad 11 metų žaidžiant Lietuvos rinktinėje jau seniai neteko patirti tokių slogių minčių kaip praėjusį mėnesį Europos čempionato atrankos rungtynėse su San Marinu, kai sirgaliai ėmė reikalauti I.Pankratjevo pasitraukimo.
Nors I.Pankratjevas ir kiti rinktinės žaidėjai tuomet akcentavo 3 iškovotus taškus, S.Mikoliūnas rėžė tiesiai.
„Žaidėme prieš advokatus, kitų profesijų atstovus ir vos išnešėme kailį. Tikrai buvo gėda. Ne dėl žaidėjų, bet dėl visos situacijos“, – pripažino futbolininkas.
Tik karjerą jau baigusiam Andriui Skerlai ir į rinktinę nuo 2013 metų nekviečiamam Deividui Šemberui pagal sužaistų rungtynių skaičių nusileidžiantis S.Mikoliūnas su nacionaline komanda yra perėjęs ugnį ir vandenį.
Tačiau jam nepatinka Lietuvos rinktinės judėjimo kryptis, palyginti su E grupėje aukščiau esančių mažesnių šalių komandomis.
„Estai dirbo kryptingai. Jų sudėtis taip dažnai nesikeičia, jie daug metų žaidžia rimtas kontrolines rungtynes. Taip, jie yra susižaidę, o laimėjus vienas kitas rungtynes atsirado ir pasitikėjimas savo jėgomis, – lygino S.Mikoliūnas. – Mums nieko rimtesnio laimėti nepavyksta jau daug metų.
Psichologinis žaidėjų pasirengimas nekoks. Rinktinė visada buvo stipri kaip kolektyvas, visada tvyrojo gera nuotaika persirengimo kambaryje. Bet po mačo Taline nuotaikos buvo labai prastos. O dar ir mačas su San Marinu buvo nervingas.“
Tikisi sugrįžti į rinktinę
Net ir žaisdama prastai Lietuvos rinktinė turi teorinių vilčių užimti trečiąją vietą grupėje ir patekti į atkrintamąsias varžybas.
Pirmiausia reikėtų atsirevanšuoti slovėnams už pralaimėjimą 0:2 Vilniuje, laukti slovėnų kluptelėjimo San Marine ir estų nesėkmių.
Dar labiau reikėtų kitokio Lietuvos rinktinės žaidimo negu pastaraisiais metais. Per juos I.Pankratjevo komanda iš 6 mačų laimėjo tiktai vieną, ir tą patį sukąstais dantimis, prieš 32 tūkst. gyventojų turintį San Mariną.
„Tikiuosi, kad vyrai bus kovingi, – apie likusias rungtynes sakė S.Mikoliūnas. – Palaikysiu savo komandą ir išgyvensiu dėl jos. Tikiuosi, kad vyrai sužais garbingai, taip, kaip su šveicarais žaidėme Vilniuje. Nors tada ir pralaimėjome (1:2. – Red.), žiūrovai mums plojo.“
Jis pats tikisi aikštėje sulaukti geresnių laikų – galbūt jau vadovaujant kitam treneriui.
„Dar nesu toks senas, manęs dar nenurašykite, – sakė S.Mikoliūnas. – Ateityje tikiuosi sugrįžti į rinktinę. Jei tik būsiu reikalingas, visada atvažiuosiu.“
