Būtent šį periodą A.Akinfenwa ne kartą pasakojo užsienio žurnalistams ir dabar prisiminė kalbėdamas su Prancūzijos žurnalu „So Foot“.
A.Akinfenwa pareiškė: „Po Lietuvos supratau, kad aš nieko nebijau.“
Žurnalistas tuomet paklausė: „Kas jums tokio nutiko?“
„Buvo labai sunkių momentų. Aš buvau vienintelis juodaodis lygoje. Aš pamenu pirmąsias rungtynes per pasirengimą. Aplink nebuvo jokių tribūnų, tik tūkstantis žmonių, kurie skandavo: „Ziga, ziga, ziga „, – sakė futbolininkas, prisiminęs skanduotę, kurioje grasinama nužudyti juodaodį, vartojant jo odos spalvą įžeidžiančius žodžius.
A.Akinfenwa teigė, kad vizitas Lietuvoje jam priminė blogą sapną. „Paskambinau broliui ir pasakiau, kad noriu grįžti. Jis atsakė: „Žinoma, gali grįžti ir leisti jiems tuo džiaugtis, bet geriau lik ir įrodyk, kas iš tiesų esi“, – pasakojo futbolininkas.
Jis teigė, kad vėliau patyčių sumažėjo. „Pasiekėme taurės finalą, laimėjo 1:0, o pergalingą įvartį įmušiau aš. Buvau laimingas. Pusnuogiai sirgaliai bėgo į aikštę, o aš šokinėjau su jais. Ir tada pamačiau, kad kai kurie turi nacių tatuiruotes. Pagalvojau, kad aš buvau pirmasis juodaodis jų komandoje, mes laimėjome ir staiga tapau jų didvyriu“, – pasakojo A.Akinfenwa.
