JAV teisininkas M.Garcia tyrė sprendimo suteikti Rusijai ir Katarui galimybę organizuoti 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatus skaidrumą, tačiau pasitraukė iš einamų pareigų, nesugebėjęs į viešumą „ištraukti“ kyšių nevengiančių FIFA narių. Jis apklausė 80 liudininkų, kurie davė aiškiai suprasti, kad čempionato šeimininkai išrinkti pasitelkus kyšius.
Tuo tarpu FIFA nuo 2014-ųjų aiškina, kad ji nemato jokios korupcijos rinkimuose.
„Turi būti paviešintas visas pono Garcia pranešimas, nes tie, kurie siekia FIFA prezidento posto, turi aiškiai žinoti, kas darėsi organizacijoje ir kaip reikės FIFA reanimuoti iš galimai tragiškos padėties. Reikia kalbėti apie tai, kaip gavo teises Rusija ir kaip – Kataras. Pradėti reikia nuo Rusijos“, – pasakė gruodžio 23 dieną savo 40-metį šventęs Jordanijos princas. Savo kalbą kandidatas pasakė Dubajuje, tikindamas, kad jau po savaitės jis norėtų savo rankose matyti skandalingąją medžiagą, kurią slėpė FIFA.
Oficialiai iš savo posto dėl kaltinimų korupcija ir kyšininkavimu pasitraukus 79-erių S.Blatteriui, naujojo FIFA vadovo rinkimai vyks jau vasario 26 dieną.
Teisybės paieškose į FIFA atstovų geležinę uždangą atsitrenkęs M.Garcia atsistatydino iš nepriklausomo FIFA etikos komiteto.
420 puslapių medžiagos surinkęs amerikietis liko nusivylęs, kai kolega iš Etikos komisijos vokietis Joachimas Eckertas uždarė bylą dėl FIFA korupcijos tyrimo. Esą vokiečiui pritrūko įrodymų.
Viešumoje pasirodė tik 42 puslapiai M.Garcia sukauptų duomenų, kurie, pasak amerikiečio, buvo klaidingi ir išimti iš konteksto.
„Po J.Eckerto sprendimo aš praradau pasitikėjimą kolegomis. Bet būtent FIFA iniciatyvos stoka ištirti korumpuotumą mane paskatino trauktis, – rašė M.Garcia. – Joks komitetas, tyrėjas ar vadovas negali pakeisti šios organizacijos kultūros.“
J.Eckertas patvirtino, kad perskaitęs išvadas įsitikino, jog pažeidimų būta, bet esą nešvarūs Rusijos ir Kataro žaidimai nebuvo tokie dideli, kad būtų turėję įtakos FIFA valdybos balsavimui.
M.Garcia teigimu, FIFA prezidentas Seppas Blatteris bandė jį pašalinti iš pareigų, bet FIFA drausmės valdyba atmetė jo kaltinimus amerikiečiui.
Savo darbą FIFA M.Garcia pradėjo 2012-ųjų liepą. Jam buvo skirta užduotis nustatyti, ar Rusija ir Kataras teisėtai laimėjo konkursą dėl pasaulio čempionatų organizavimo.
M.Garcia taip pat bandė ištirti S.Blatterio sprendimų skaidrumą ir korupcijos šaknis organizacijoje.
„Pirmuosius dvejus metus maniau, kad Etikos komitetas padarė didžiulį progresą, bet per pastaruosius mėnesius viskas pasikeitė“, – išeidamas iš savo posto tvirtino M.Garcia.
M.Garcia prieš pasitraukdamas buvo metęs kaltinimus penkiems FIFA vadovams, kurių balsai buvo galimai nupirkti. Tarp jų – ir Vokietijos legenda Franzas Beckenbaueris.
„Norėjome skaidrumo, o dabar tai – dar viena FIFA nesėkmė“, – sakė dabar jau 8 metams nuo futbolo nušalintas buvęs UEFA prezidentas Michelis Platini.
Tačiau būtent jis tapo „pilkuoju kardinolu“, lėmusiu rinkimų FIFA baigtį. Kaip pateikiama M.Garcia pranešime, S.Blatteris su Rusijos ir JAV futbolo federacijomis buvo slapta susitaręs, jog jos rengs 2018 metų ir 2022-ųjų pirmenybes.
Tačiau balsuojant dėl 2022-ųjų pirmenybių M.Platini, norėdamas pakenkti FIFA prezidentui, balsavo prieš JAV ir pergalė atiteko Katarui.
Tų metų pasaulio čempionatą, be Kataro, siekė surengti JAV, Japonija, Pietų Korėja ir Australija.
„France Football“ leidinys FIFA korupcijos skandalą jau metus vadina „Katargeitu“ („Qatargate“).
Prancūzai jau anksčiau pažėrė rimtų kaltinimų visai FIFA vadovybei dėl šių rinkimų. Anot jų, atliktas tyrimas parodė, kad du Afrikos futbolo konfederacijos atstovai gavo po 1,5 milijono dolerių kyšį, dar 1,25 milijono dolerių Kataras išleido kiek smulkesniems valdininkams papirkti, apie tai informuoja užsienio žiniasklaida.
Apie Rusija kalbama, kad ji sugebėjo išdalyti „pagalbai“ daugiau kaip 10 mln. dolerių: tą pagalbą gavo rinkimuose balsavę delegatai neva savo šalių futbolo plėtrai.
Be to, „France Football“ kaltina ir tuometinį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, kuris spaudė UEFA vadovą tautietį M. Platini.
Pranešama, kad M. Platini ir N. Sarkozy už paramą per balsavimą paprašė investicijų į prancūzų futbolą. Įdomu, jog 70 proc. futbolą rinką drebinančio „Paris St Germain“ klubo akcijų valdo būtent „Qatar Investment Authority“ kompanija.
