Lietuvos futbolo ateitis: veikėjai tik suvaidins rinkimus?

Trečiadienį Kaune bus renkamas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas. Nors oficialiai pretendentų pakeisti Julių Kvedarą yra daugiau nei vienas, tikros konkurencinės kovos per LFF konferenciją nesitikima.

J.Kvedaras šiandien per konferenciją Kaune tars paskutinį žodį būdamas LFF prezidentas, o favoritu tapti jo įpėdiniu laikomas E.Eimontas (nuotr. dešinėje).<br>M.Kulbio nuotr.
J.Kvedaras šiandien per konferenciją Kaune tars paskutinį žodį būdamas LFF prezidentas, o favoritu tapti jo įpėdiniu laikomas E.Eimontas (nuotr. dešinėje).<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)

Jan 20, 2016, 8:16 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 4:36 PM

Dabartinis LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas turėtų iškovoti nesunkią pergalę prezidento rinkimuose.

Tačiau džiūgauti 39 metų ekonomistas neturės dėl ko, nes po ketverių metų kadencijos pasitraukiantis 66 metų J.Kvedaras savo įpėdiniui palieka nesaldų palikimą.

Jo vadovavimo metu Lietuvos futbolas buvo linksniuojamas dėl gėdingų rezultatų ir kriminalinio šešėlio.

Prašovė su rinktinės treneriais

Futbolo bendruomenė įsimušė įvartį į savo vartus, kai 2012 metų kovą visi 76 konferencijos dalyviai pakėlė rankas už J.Kvedarą.

Nuo 2000 metų LFF generaliniu sekretoriumi dirbęs buvęs futbolininkas ir treneris anksčiau nekart buvo siejamas su kriminalinės Daktarų gaujos lyderiais. Praeities šešėliai taip ir nenuslinko nuo J.Kvedaro, nors jis kratėsi sąsajų su nusikalstamomis grupuotėmis.

Toks prezidento įvaizdis nepadėjo ir negalėjo padėti federacijos rinkodaros specialistams ieškant naujų rėmėjų populiariausiai pasaulyje sporto šakai.

„J.Kvedaro asmenybė buvo didelis stabdys per visą jo kadenciją“, – pabrėžė futbolo komentatorius Nerijus Kesminas.

Futbolo vadovo įvaizdis netapo šviesesnis ir stadione. J.Kvedarui pasirinkus Csabą Laszlo, šalies rinktinė iš 16 oficialių ir kontrolinių rungtynių laimėjo tik dvejas. Tarp Lietuvą įveikusių valstybių savo vardą įsirašė net Liuksemburgas.

Reikalai dar labiau suprastėjo, kai 2013 metų rudenį Vengrijos specialistą pakeitė Igoris Pankratjevas. Jam teko keliauti per devynių valandų be įvarčių ir aštuonių mėnesių be pergalių sunkmetį 2014–2015 metais, patirti pralaimėjimą Maltai.

Šį mėnesį naujuoju rinktinės treneriu patvirtintas Edgaras Jankauskas komandą rado žemiausioje per visą Lietuvos futbolo istoriją vietoje FIFA reitinge – 127-ojoje tarp Tanzanijos ir Belizo.

Stasio Stankaus vadovaujamos Kauno futbolo akademijos, į kurią surenkami gabiausi šalies jaunieji futbolininkai, rezultatai buvo dar prastesni. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė užima paskutinę vietą 2017 m. Europos čempionato atrankos grupėje, gavusi antausį ir Andoroje.

„Priežasčių yra daugybė, – sakė buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. – Federacija neturi normalaus sporto direktoriaus, nes S.Stankaus veikla, nepaisant jo praeities nuopelnų, padarė didelę žalą Lietuvos futbolo jaunimui – jis tapo uždaras ir valdomas vieno žmogaus.

Todėl į rinktinę ateina vis mažiau žaidėjų, kurie galėtų visavertiškai pakeisti senbuvius.

Bijoma samdyti užsienietį ir ryžtis permainoms, nes manoma, jog savas visada yra geriau.

Bet kai nebijojome užsieniečių ir kviesti į rinktinę geriausių žaidėjų, tokių problemų nebūdavo.“

„Federacija tikrai turi vieną kitą eurą, kad galėtų samdyti kompetentingus užsienio futbolo specialistus, kurie galėtų pabandyti pakeisti akademijos kryptį“, – savo receptą siūlė ir N.Kesminas.

Kas nuveikta aplink kamuolį?

Futbolo infrastruktūra pasistūmėjo į priekį per ketverius metus, nors ir nedideliais žingsniais.

L.Varanavičiaus, kuris LFF prezidento pareigas ėjo 2000–2012 metais, teigimu, turėjo būti tęsiama 2007 metais sukurta ir UEFA prezidentui Micheliui Platini pristatyta programa.

„Akademijų plėtra buvo subalansuota, apskaičiuota, kiek ir ko reikia kiekviename regione, ir tai turėjo būti daroma išvien su klubais, – priminė L.Varanavičius. – Bet federacija nuėjo kitu keliu.

Infrastruktūra prasiplėtė, bet nebuvo veikiama efektyviai, nes trūko normalaus bendravimo su vietos valdžia. Federacija dirbo sau, klubai sau ir iš mūsų plano – penkių regioninių futbolo akademijų – liko viena S.Stankaus akademija Kaune.“

Anot N.Kesmino, permainų vis dėlto yra. Dabar Vilniuje atsirado normalių matmenų dirbtinių aikščių. Gerų aikščių yra Šiauliuose, Klaipėdoje, Utenoje, jau nekalbant apie Marijampolę.

Žinoma, didelis sopulys lieka nacionalinis stadionas, kurio reikia rinktinei ir šalies čempionui Vilniaus „Žalgiriui“.

Federaciją valdant J.Kvedarui pagaliau buvo pradėta kova su nesąžiningais futbolininkais.

Dėl įtartinų rungtynių baudų sulaukė Panevėžio „Ekranas“, Gargždų „Banga“ „Šiauliai“, Pakruojo „Kruoja“, o „Klaipėdos granitas“ išmestas iš A lygos.

„Vis dėlto federacija nepadarė visko. Kaimynai daug drąsiau kovojo su šiuo blogiu. Jie nebijo šalinti klubų iš pirmenybių. Latvijoje nuveikta daugiau, – kalbėjo L.Varanavičius. – Žinoma, tai ne tik federacijos bėda. Pirmiausia – politinių ir teisėsaugos struktūrų. Aš nežinau, ko reikia, kad jos rimčiau pasižiūrėtų į šį blogį.“

L.Varanavičiui tiko, kad pastaruosius kelerius metus buvo tęsiamos masinio futbolo programos.

„Ypač didelis privalumas – moterų futbolo propagavimas, nepaisant kai kurių federacijos senbuvių požiūrio“, – pažymėjo buvęs LFF vadovas.

LFF tikrinama dėl korupcijos

2015 metų pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dėl galimo iš UEFA gautų pinigų iššvaistymo atliko kratas LFF būstinėje ir J.Kvedaro namuose.

Pareigūnai tikrina, ar teisėtai buvo atlikta Liepkalnio gatvėje Vilniuje esančio stadiono rekonstrukcija, kuriai UEFA buvo skyrusi kelis milijonus eurų.

Tiriami ir galimi korupcijos atvejai rekonstruojant mažesnius stadionus ir juose klojant dirbtinę dangą.

LFF visuomet trūko skaidrumo ir tai patvirtino „Transparency International“ organizacija, praėjusių metų pabaigoje suskaičiavusi tik 14 iš 209 FIFA priklausančių federacijų, kurios paviešino bent dalį pajamų ir išlaidų suvestinių. Lietuvos tarp tų 14 valstybių nėra.

Rinkimų kova net nevyko

Nebus atvira ir šiandien Kaune vyksianti LFF konferencija.

Durys žiniasklaidai liks užvertos, o naujasis federacijos prezidentas bus renkamas už visuomenės akių.

Vakar savo kandidatūrą atšaukus „Futbolo sąjūdžiu“ pasivadinusios organizacijos vadovui verslininkui Raimondui Karpavičiui, liko trys pretendentai į išeinančio J.Kvedarą vietą.

Kartu su LFF generaliniu direktoriumi E.Eimontu paraiškas yra pateikę LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadovas Nerijus Dunauskas ir verslininkas Benas Renatas Baltusis.

Mažai abejonių, kad balsavimo teisę turintys konferencijos nariai pasirinks E.Eimontą.

„Aš manau, kad realių rinkimų nebus, nes Edvinas turi absoliutų palaikymą. O kiti kandidatai net nesivaržys, o jeigu varžysis – tik formaliai.

Jeigu pretendentai tikėtų, kad gali laimėti, užvirtų kova. Dabar jos nematome“, – svarstė L.Varanavičius.

Liks J.Kvedaro šešėlyje?

Iš pradžių Ūkio banko investicinės grupės, o po to LFF projektų vadybininku dirbęs kėdainiškis E.Eimontas nuo 2012-ųjų buvo J.Kvedaro dešinioji ranka.

Jis dažniausiai stodavo į viešumą aiškinti federacijos sprendimų dėl lažybų skandalų ir varstė Seimo duris, kai ten buvo pristatytas naujas kovos su sutartomis rungtynėmis projektas.

„Iš tų pretendentų, kurie dabar yra pateikę kandidatūras, E.Eimontas turbūt yra tinkamiausias, – vertino L.Varanavičius. – Tai žmogus, kuris futbole sukinėjasi jau daug metų.

Jis galėtų nuveikti tuos darbus, kuriuos užsibrėžia.

Kitas klausimas – kokį palaikymą jis turės verslo ir politikos bendruomenėje, nes šiandien futbolas yra valstybinių reikalų užribyje.

Nežinau, kiek realus bus J.Kvedaro pasitraukimas iš futbolo. Tačiau jei tai įvyks, E.Eimontas pabandys sujungti futbolo visuomenę.

Užtenka, kad futbolas būtų valdomas viena ranka.“

O kokie liks naujojo prezidento santykiai su buvusiu viršininku, rūpi ir N.Kesminui.

„Jei naujuoju prezidentu nebus manipuliuojama, aš tikiu, kad E.Eimontas gali tapti ta figūra, kuri užaugs geru futbolo vadovu, – sakė futbolo komentatorius. – Jis – tinkama asmenybė megzti tarptautinius ryšius, nes gali susikalbėti visomis kalbomis šveicariškuose futbolo kabinetuose.

Tačiau jam teks perimti iniciatyvą į savo rankas ir neklausyti tų, kurie vadovavo anksčiau.

Reikės nesidairyti į praeitį ir pradėti savaip matomą futbolo atgimimą, nes to Lietuvai būtinai reikia.“

Rinkimai – be telefonų

LFF turi 16 narių, kurie į konferenciją gali siųsti po penkis balso teisę turinčius delegatus. Tad iš viso yra 80 balsuotojų.

50 balsų turi 10 apskričių federacijos, 30 – asociacijos: teisėjų, masinio futbolo, moterų futbolo, salės futbolo, vaikų ir jaunių futbolo bei futbolo techninio vystymo.

Daug kam užkliūva, kad šios asociacijos veikia Kaune. „Tai jau 30 balsų E.Eimontui, – sakė vienas dabartinės LFF valdžios kritikų Rimantas Turskis. – Kaip gali balsuoti prieš savo darbdavį, jeigu jis tau moka atlyginimą ir suteikia visokių privilegijų? Tam ir sukurtos tos šešios asociacijos. Jiems lieka surinkti 11 balsų, o kitam kandidatui reikia 41.“

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ E.Eimontas telefonu tikino, kad bus savarankiškas vadovas: „Galiu tik paneigti išankstinę nuomonę. Į prezidento pareigas nuosekliai ėjau būdamas futbole 15 metų – nuo žemiausių pareigybių iki generalinio direktoriaus. Turiu sukaupęs žinių ir praktikos bagažą, kad jausčiausi stiprus imtis LFF prezidento pareigų. Kažkada buvau laikomas L.Varanavičiaus ir V.Romanovo žmogumi, o dabar vadinamas J.Kvedaro žmogumi. Bet aš esu futbolo žmogus. Tapdamas prezidentu prisiimsiu pareigas ir atsakomybę. Vadinasi, ir sprendimai bus mano. J.Kvedaras noro likti futbole nėra pareiškęs.“

Konferencija prasidės 12 val., o LFF vakar pareiškė, kad nereikėtų tikėtis jos pabaigos anksčiau nei 18 valandą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: rinkimų ir pilietybės referendumo apžvalga