Lietuvos jaunimo rinktinės vartininkas E.Gertmonas pernai pasirašė sutartį su Prancūzijos klubu „Rennais“.
19-metis lietuvis šiuo metu yra Prancūzijos aukščiausiojoje lygoje rungtyniaujančio klubo atsarginis vartų sargas ir kantriai dirbdamas per treniruotes laukia galimybės ateityje debiutuoti Reno miesto komandoje, šiuo metu užimančioje penktąją vietą „Ligue 1“ rikiuotėje.
Tuo metu Lietuvoje verda aistros dėl vartininko persikėlimo į Prancūziją sumos.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje dėl jaunojo vaikino iš Šilalės ietis laužo Tauragės „Tauro“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubai.
„Tauras“ 2014 metais perleido vartininką „Atlantui“, kuris po metų už 100 tūkst. eurų išpirką E.Gertmoną pardavė „Rennais“.
Abu Lietuvos klubai skirtingai vertina tarpusavyje sudarytą sutartį.
Tauragės klubas įsitikinęs, jog jam priklauso 50 proc. sumos nuo viso sandorio su „Rennais“.
Bylos liudininkas yra žinomas Lietuvos futbolo agentas Paulius Paknys. Jis sutiko paaiškinti daug aistrų sukėlusio sandorio detales.
– Kodėl nesutaria Tauragės ir Klaipėdos klubai? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Paknio.
– Klubai tarpusavyje turėjo susitarti, jog, žaidėjui išėjus į kitą komandą, Tauragė gautų 50 proc. sumos iš kito sandorio, pagal kurį „Atlantas“ pardavė futbolininką.
„Atlanto“ vadovas Vacys Lekevičius sutiko su tokiomis sąlygomis – Klaipėda gauna 100 tūkst. eurų iš Prancūzijos klubo, o kita dalis priklauso Latvijos ir Prancūzijos futbolo agentams, kurie sutvarko sandorį.
Be to, yra sąlygų, jog „Atlantas“ gaus papildomų pinigų, jei vartininkas dar kartą pakeis klubą arba sudarys naują sutartį.
„Atlantą“ tai tenkino – klaipėdiečiai gaus dar daugiau pinigų, jei futbolininkas pradės žaisti aukštu lygiu.
Tauragės klubo dalininkas Jaunutis Šetkus buvo gavęs 20 tūkst. eurų, bet to nepripažįsta.
„Atlantas“ pervedė 50 proc. sandorio su Prancūzijos klubu sumos – regis, 48 tūkst. eurų.
Tačiau tauragiškiai panoro dar 100 tūkst. eurų, nes viso sandorio suma buvo 300 tūkst. eurų.
Tačiau faktas yra toks, kad „Atlantas“ gavo 100 tūkst. eurų.
Kiti 200 tūkst. eurų atitenka tiems, kurie įvykdė sandorį, – Latvijos ir Prancūzijos agentūroms. Yra oficialios sąskaitos, tie pinigai yra užfiksuoti.
– Kodėl jums teisme priekaištauja vartininko tėvas Virginijus Gertmonas, prabilęs, jog veikėte už nugaros?
– Iš jo priekaištų matyti, jog futbole jis nesusigaudo. Jis kaltina, esą jo sūnus buvo parduotas tarsi baldas. Bet pačiam futbolininkui sandorio metu jau buvo 18 metų. Tėvai taip pat viską žinojo, nes dalyvavo pokalbiuose.
Tariausi dėl E.Gertmono asmeninės sutarties sąlygų ir visas ataskaitas pateikdavau jo tėvams. Jie iš pradžių prieštaravo išvažiavimui. Su jais ir buvo sutarta, kad Edvinas pabaigs dvylika klasių.
Prieš tai 2014 m. jis buvo nukeliavęs į peržiūrą. Jis ten pabuvo, jam patiko, o „Rennais“ klubui labai reikėjo jauno vartininko.
Buvo sutarta, jog jis dar pusę metų niekur nesikels, nes liko metai mokykloje. Prancūzai sutiko palaukti.
Vartininko tėvai sako, kad aš juos spaudžiau. Tačiau koks tai spaudimas? Kad sūnus taptų milijonieriumi? Kad išvažiuotų į aukščiausio lygio čempionatą?
Taip, aš įkalbinėjau važiuoti, nes tokios galimybės negalima atsisakyti. Nuolat skambinau jo tėvui, išverčiau sutartį E.Gertmonui ir jo tėvams. Jie nešė tą sutartį savo advokatams.
Jie peržiūrėjo ir šiek tiek pakėlė sąlygas – vien už sutarties pasirašymą gavo 50 tūkst. eurų – 25 tūkst. dar būdamas „Atlante“ ir 25 tūkst. atvykęs į Prancūziją.
Jis pasirašė gerą sutartį – pirmaisiais metais ten uždirba po 8 tūkst. eurų, antrą sezoną gaus po 10 tūkst. eurų, trečią – po 12 tūkst. eurų (per mėnesį. – Red.).
18-mečiam vaikiui tai yra fantastiška sutartis. Juo labiau kad jis išvažiavo ne į kokią nors futbolo akademiją, bet į pagrindinę komandą.
Tėvai patys pasirašė tokią sutartį, patys skrido į Prancūziją. Visi buvo patenkinti. Futbolininkas iškart nusipirko automobilį. Bet dabar jo tėvas nepatenkintas, nors tuo pat metu kalba, jog sūnui Prancūzijoje yra gerai.
Tėvas kalba, jog būta vilionių iš Vokietijos, bet prancūzų pasiūlymas buvo labai konkretus – tokiam sunku atsakyti.
– Kokios buvo bendradarbiavimo sąlygos?
– Aš nebuvau su juo sudaręs sutarties. Taip, aš prisidėjau, kad jis iš Tauragės persikeltų į „Atlantą“. Tačiau tarp mūsų sutarties nebuvo.
Įprastai agentai gauna 10 proc. komisinių iš sutarties. Bet jie nuskridę į Prancūziją pareiškė, jog mano paslaugomis nesinaudojo, tad aš nieko ir negavau.
Šįkart situacija buvo kitokia: man „Atlantas“ suteikė teisę vesti derybas su Prancūzijos komanda. Visi tai žinojo: ir Prancūzijos klubo atstovai, ir „Atlanto“ treneris Konstantinas Sarsanija.
Į savo dalį pretendavau vesdamas derybas kaip „Atlanto“ tarpininkas.
Pyksta ant agento
„Rennais“ klubui atstovaujantis Lietuvos jaunimo rinktinės vartininkas Edvinas Germontas „Lietuvos rytui“ papasakojo, kodėl atsirado įtampa tarp jo ir futbolo agento Pauliaus Paknio.
„Agentas turėtų atstovauti žaidėjo interesams, o ne klubo. Deja, P.Paknys darė priešingai. Prasidėjo nuo to, kad turėjau keliauti į peržiūrą, – sakė vartininkas. – Buvo pasakyta, jog važiuoju penkioms dienoms, bet prabuvau Prancūzijoje beveik mėnesį.
Nėra patogu susiruošus penkioms dienoms, prabūti ten visą mėnesį. Vėliau gavau pasiūlymą ir iškėliau savo sąlygas. Jis atvažiavo pas mane į namus ir teigė, jog pakliuvo į kryžminę ugnį – esą „Atlantas“ spaudžia pasirašyti sutartį, o jis turėtų įkalbėti mane tai padaryti. Bet ar agentas turėtų klausyti klubo?
Aš įsitikinęs, jog agentas turi atstovauti tik žaidėjo interesams. Galiausiai sutarties sąlygos nebuvo visiškai tokios, kokias aptarėme. Man buvo sakoma, kad pagal sutartį Prancūzijos klubas turėtų sumokėti už maitinimą ir būstą, kad sumokės mokesčius. Bet tai nebuvo įvykdyta.“
