Tačiau nuostabią idilę nutraukė telefono skambutis. C.Ranieri išgirdo kvietimą vykti į Londoną, kur sulaukė pasiūlymo dalyvauti interviu dėl „Leicester City“ trenerio darbo.
64 metų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose dirbęs strategas sutiko pamėginti. Praėjusią vasarą priimtas sprendimas virto į didžiąją Anglijos futbolo sensaciją.
Pirmadienį „Leicester City“ tapo Anglijos „Premier“ lygos čempione. Šis triumfas – tarytum gaivus oro gurkšnis tiems, kurie nuolat kartojo, kad už pinigus visko nusipirkti negalima, ir perkūnas iš giedro dangaus varžovams, kurių vienas žaidėjas buvo brangesnis už visą Lesterio klubo starto sudėtį.
Grįžo nežinodamas, ar gaus darbą
C.Ranieri po skambučio išvyko į Bergamą, sėdo į lėktuvą ir pasiekė Londoną. Jau kitą dieną specialistas sugrįžo į numylėtąją Kalabriją, kur kadaise sutiko savo žmoną ir tapo tėvu. Jis nežinojo, ar gaus darbą į populiariausios futbolo lygos klube.
„Leicester City“ turėjo 10 kandidatų sąrašą, kurį turėjo sumažinti iki trijų ar keturių.
Po poros dienų jie pranešė C.Ranieri, kad su juo norėtų susitikti klubo prezidentas. Jam ir vėl teko atsisveikinti su itališka saule, bet šįkart C.Ranieri sužinojo, kad sugrįžta į futbolą.
Ir štai, gegužės 3 dieną treneris tramdė ašaras. Dar sezono pradžioje jo komandai lažybininkai galimybes triumfuoti įvardijo aiškiai: 1 prie 5000.
Nesėkmės užgrūdino
Egzistuoja daug stereotipų apie C.Ranieri. Vienas – jis visada eina altoriaus link, bet niekada neveda. Kitas – jam visada pritrūksta laiko. Visą savo gyvenimą C.Ranieri liudijo kitų strategų triumfą, o treniruoti jis pradėjo dar 1986-aisiais.
Per savo karjerą jis į aukščiausias lygas atvedė „Cagliari“, „Fiorentina“, „Monaco“ komandas. Su „Fiorentina“ ir „Valencia“ jis iškovojo taures. Užėmė antrąsias vietas su Turino „Juventus“, „Roma“ ir „Monaco“ komandomis, bet iki šiol nebuvo triumfavęs aukščiausioje lygoje.
Su Londono „Chelsea“ jis buvo arti, bet koją pakišo tuomet neįveikiamasis Lonono „Arsenal“, o kai mėgino tai padaryti su „Roma“, matė Jose Mourinho ir Milano „Inter“ šypseną.
„Praeities patirtys jį sutvirtino ir dėl to jis dar labiau atsidavęs sėkmės siekimui. Kai su „Roma“ pralaimėjo „Serie A“ titulą, turėjo jį sukrėsti iki širdies gelmių. Šį klubą jis palaikė dar būdamas vaikas. Tačiau gyvenimas kartėlyje – ne jo stilius. Jis greitai juda pirmyn ir susitelkia į ateities darbus“, – sakė Toras-Kristianas Karslenas, kuris į „Monaco“ klubą priėmė C.Ranieri.
Įvertino buvusio trenerio darbą
C.Ranieri nepasidavė ego ar arogancijai ir atvykęs į Lesterį pripažino, kad Nigelis Pearsonas paliko tvirtus pamatus. Praėjusį sezoną „Leicester City“ baigė aukšta nata – laimėjo septynis iš paskutinių devynių mačų.
„Jie išgyveno po sensacingo sprinto. Tai reiškė tik viena – jų pasirengimas turėjo būti tobulas, todėl nusprendžiau nedaryti jokių pokyčių fizinio pasirengimo srityje“, – sakė C.Ranieri.
Treneris yra dirbęs didžiuosiuose Europos klubuose – nuo Madrido „Atletico“, Turino „Juventus“ iki Milano „Inter“ ar „Chelsea“, bet Lesteris privertė atvipti žandikaulį. „Leicester City“ klubas labai daug nuveikė, kad įsigytų tik tinkamus žaidėjus. Puikios atrankos subūrė gerą ekipą, kuri kartu žaidė ne vienerius metus. Bet didžiausią įspūdį detales mėgstančiam C.Ranieri paliko jam patikėti trys video analitikai, trys tobulai prižiūrėtos treniruočių aikštės ir tai, kad visi žaidėjų pasirodymai buvo stebimi ir analizuojami kameromis.
C.Ranieri pakerėjo ir kitas netikėtas aspektas – vyno sąrašas, iš kurio galėjo rinktis, norėdamas pavaišinti varžovų trenerius.
Sugrįžo prie senosios taktikos
Italas į futbolą sugrąžino seną gerą 4-4-2 išsidėstymą, kur gynėjai yra gynėjai, o saugai dirba darbą viduryje, o kraštai padeda abiems puolėjams. Nieko stebuklingo, bet C.Ranieri įrodė, kad senoji mokykla gali sulaužyti šių laikų standartus, kur 4-2-3-1 sistema – visiems žinoma ir puikiai suprantama.
„Tiki-taka“ eroje C.Ranieri atrado kitą kelią, o perdėti ir save naikinantys pokyčiai, kuriuos matėme 2004 metų Čempionų lygoje, kai „Chelsea“ ekipą pusfinalyje išmetė „Monaco“ klubas, tapo praeitimi.
C.Ranieri išdidžiai prisijungė prie Madrido „Atletico“ stratego Diego Simoene. Abu treneriai iškilo aukštai per laikus, kuomet futbolą valdo Guardiolizmas.
„Jeigu mano komanda nežino, kaip nuolat laikyti kamuolį, kodėl turėčiau sau lipti per galvą, mėgindamas juos versti žaisti pozicinį futbolą? Juk taip jie rizikuos praleisti įvartį. Jeigu turėčiau ekipą, kuri mokėtų žaisti pozicinį futbolą, tokį ir žaisčiau, bet neturiu“, – apie „Leicester City“ braižą kalbėjo C.Ranieri.
Jis gyrė D.Simeone ir pats savo taktinius gabumus galės parodyti kitų metų Čempionų lygoje.
Poilsio gerbėjas
„Il Corriere della Sera“ interviu C.Ranieri labai aiškiai išdėstė savo futbolo suvokimą. Italas atskleidė, kad atvykęs į Lesterį iškart pamatė skirtumą tarp anglų ir italų požiūrio į futbolo taktiką.
Bet „laužti“ savo futbolininkų jis neketino. C.Ranieri su jais pasiekė kompromisą.
„Visada man parodyk viską, ką gali, o aš tada šiek tiek paaiškinsiu apie futbolą“, – savo žodžius prisiminė italas.
Jis daug dėmesio skyrė futbolininkų atsistatymui. Šis aspektas – vienas „Leicester City“ sėkmės kelyje. Komanda greit atsisveikino su visais turnyrais, tad Anglijos čempionato kovoms galėdavo ruoštis savaitę.
„Žaidžiame šeštadienį. Sekmadienį – laisva diena. Pirmadienį – lengva treniruotė. Antradieniais treniruojamės labai sunkiai. Trečiadieniais turime laisvą dieną. Ketvirtadienį – dar viena labai sunki treniruotė. Penktadienį nušlifuojame žaidimą, o šeštadienį rungtyniaujame“, – paaiškino C.Ranieri.
Įnikęs į detales
Būtų labai neteisinga tvirtinti, kad C.Ranieri pasirinko minimalistinį ar tik senukams tinkantį sprendimą. Taip nuolat elgiasi Carlo Ancelotti.
„Jis tiria kiekvieną varžovo detalę, – „Betfair“ apie C.Ranieri kalbėjo Jamie Vardy. – Jis ateina į visus komandos susirinkimus, kur visą naktį žiūri 50-60 įrašų apie vieną iš varžovų žaidėjų. Jis aiškiai pasakys, ką tas žaidėjas padarė 49 epizoduose ir kaip jis pakeitė elgesį likusiuose. Polinkis į detales tiesiog beprotiškas, bet visa tai, tam, kad mums padėtų.“
C.Ranieri išmokė „Leicester City“ futbolininkus laimėti ir be kamuolio. Kontratakos vykdomos žaibiškai ir beveik be klaidų. O kai kamuolys atitenka varžovams, juos pasitinka tvirta Lesterio komandos gynyba. Šią sudaro svarbiausi komandos žaidėjai Danny Simpsonas, Robertas Huthas ir Danny Drinkwateris. Visi trys – Anglijos atstumtieji.
Laurų nepelnė ir žemesnių lygų keliauninkai Wesas Morganas ar Kasperas Schmeichelis. Italo schemose svarbūs ir nekilmingi užsieniečiai Christianas Fuchas, Jeffrey Schluppas ar N'Golo Kante.
Pagaliau pasiekė Olimpą
132 metai – tiek „Leicester City“ laukė Anglijos čempionato trofėjaus. Tiek laiko C.Ranieri laukė ir to didžiojo tarptautinio pripažinimo, kurio taip nusipelnė. Mirštančiųjų dženelmenas gelbėtojas ištraukė daug komandų, bet šįkart pateko į istoriją.
Neblėstančią šlovę pelnęs italas dar susižers ir nemenkus pinigus. Kai sudarė sutartį su „Leicester City“, jis paprašė įvairiausių milijoninių premijų ir klubo vadovai sutiko lengvai. C.Ranieri gavo užduotį neiškristi iš čempionato, bet nuvertė ištisus kalnus.
Dabar „Leicester City“ vadovai tikisi išsaugoti ne tik trenerį, bet ir naująsias futbolo žvaigždes, kurias užgrius vertingi pasiūlymai.
Ar kitą sezoną jis tikisi tokio paties fantastiško sezono?
„Visada kartojau savo futbolininkams, kad tai – išskirtiniai metai. Visi didieji klubai pateko į bėdą, o mes žaidžiame gerą futbolą“, – sakė C.Ranieri.
Šią vasarą jis turės, ką papasakoti savo draugams Kalabrijoje prie vyno taurės.
Straipsnis parengtas pagal „Associated Press“, fourfourtwo.com, „La Gazzetta dello Sport“, „Il Corriere della Sera“ ir guardian.co.uk informaciją.
