Komandos. Prancūzija, Albanija, Rumunija, Šveicarija.
Prancūzija. Jie išsiugdė įprotį laimėti namuose – 1984-aisiais prancūzus Europos čempionų titulo link vedė Michelis Platini, 1998-aisiais pasaulio pirmenybes ant savos žemės laimėjo Zinedine'as Zidane'as ir jo bendražygiai. Šįkart Prancūzijos perspektyvos sirgalių pokalbiuose ir lažybininkų prognozių suvestinėse tapomos šviesiomis spalvomis, bet lengva jiems nebus.
Lyginant su 2014 metų pasaulio čempionatu, Didier Deschamps'o treniruojamoje komandoje pasikeitė beveik pusė futbolininkų. Naujokai, suprantama, neturi tokio formato ir tokio kalibro varžybų patirties.
Be to, prieš čempionatą mėlynuosius ne be įkarščio pašienavo traumų dalgis – komanda neteko gynėjų Raphaelio Varane'o ir Jeremy Mathieu bei Lassana Diarros, kuris turėjo būti vienas pagrindinių atraminių saugų.
Dar vieno gynėjo Mamadou Sakho D.Deschamps'as į sąrašą neįtraukė po to, kai šis užsidirbo 30 dienų nuobaudą dėl dopingo vartojimo, nors šio termino UEFA nusprendė nepratęsti, paaiškinusi, jog nėra įsitikinusi, kad riebalus organizme tirpdantis preparatas, kurį vartojo futbolininkas, yra uždraustas. Puolėjas Karimas Benzema, kuris, kalbama, yra rinktinės trenerio numylėtinis, gaudavęs progų žaisti net tada, kai atstovaudamas Madrido „Real“ rungtyniavo blankiai, iš prancūzų komandos buvo ištrenktas, kai laisvalaikiu nusprendė padirbėti tarpininku šantažo istorijoje.
K.Benzemos netektis Prancūzijos rinktinės žaidimo pernelyg nepablogino. Kad ir kaip būtų, komanda, savo gretose turinti Paulį Pogbą, Dimitri Payet, Antoine'ą Griezmanną, Anthony Martialį bei žaidžianti namuose, negali būti nelaikoma viena realiausių pretendenčių laimėti čempionato medalius.
Albanija. To, ko negali albanas, gali sugebėti užsienietis. Tai suvokę Albanijos futbolo vadovai per mažiau nei pusantro dešimtmečio pavertė amžiną Europos futbolo užkaborį šalimi, kuri turi savo komandą žemyno čempionato finalo turnyre.
Futbolo kokybės kopėčiomis albanai ėmė sparčiai ropštis aukštyn 2003-iaisiais, kai komandos vairą perėmė vokietis Hansas Peteris Briegelis. Vėliau rinktinę neilgai treniravo olandas Arie Haanas, o bilietą į Euro-2016 pelnė italas Giani De Biasi.
Šio trenerio sprendimas nesivežti į Prancūziją patyrusio puolėjo Hamdi Salihi, šį sezoną karaliavusio savo šalies čempionato snaiperių rikiuotėje, Albanijoje sukėlė nepasitenkinimo bangą, bet nugalėtojai neteisiami, kol nėra nugalėti. Europos pirmenybėse albanai turbūt bus įveikti.
Debiutantai turi akis badančių silpnų vietų. Pirma – jie nepatyrę. Vos trys futbolininkai – kapitonas Lorikas Cana, Ansi Agolli ir Andi Lila – rinktinėje yra sužaidę daugiau nei 50 rungtynių. Antra – albanų futbolas nesunkiai nuspėjamas: jie ir vėl mes kamuolius fiziškai stipriam puolėjui Sokolui Cikalleshi.
Tačiau dalykas, kurio iš šios komandos neatimsi, yra tautinės savimonės jausmas. Nors šeši rinktinės žaidėjai gimė Šveicarijoje, trys – Kosove, po vieną – Vokietijoje ir Makedonijoje, jie atrankos į čempionatą turnyre jau mušėsi su serbais dėl nacionalinės simbolikos niekinimo, o Prancūzijoje neabejotinai guls kryžiumi už raudoną vėliavą su juodu dvigalviu ereliu.
Rumunija. Be lyderių. Be vadinamojo dešimtojo numerio – futbolininko, kuris būtų nepriekaištingas atakų dirigentas, toks, koks kažkada buvo Gheorghe Hagi. Tai – pagrindinės komandos problemos, kurias įžvelgia patys rumunai.
Po atrankos į Euro-2016 turnyro, per kurį rinktinė praleido tik du įvarčius, šalis džiaugėsi jos gynyba, bet ir nepažeidžiamumo iliuzija išsisklaidė kontrolinėse rungtynėse prieš pat čempionatą. Rumunai praleido žaisdami su Kongo Demokratine Respublika ir Gruzija, o ukrainiečiai jiems atseikėjo net keturis įvarčius.
Puldama Rumunija neranda tų, kurie galėtų imtis iniciatyvos. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad lyderio savybių nestinga Florinui Andone, kuris, žaisdamas kartu su lietuviu Mariumi Stankevičiumi Kordoboje, per sezoną antrajame Ispanijos futbolo divizione įmušė daugiau nei 20 įvarčių, bet treneris Anghelas Iordanescu nepasitiki jaunu puolėju tiek, kad nuolat leistų jį į aikštę pagrindinėje sudėtyje.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje A.Iordanescu vedė pergalių link vadinamąją rumunų auksinę kartą su G.Hagi priešakyje. Dabar, grįžęs treniruoti rinktinės trečią kartą, jis turi komandoje daug mažiau futbolo menininkų, todėl nulipdyti pozityvų rezultatą teks bandyti naudojantis ne tokia kokybiška medžiaga.
Šveicarija. „Padarysime taip, kad žmonės nustotų kalbėti, jog esame maža Šveicarija“, – ambicingai pareiškė serbas Vladimiras Petkovičius, kai pakeitė Ottmarą Hitzfeldą trenerio poste.
Varžovams – bent jau anglams ir slovėnams – šis lozungas didesnio įspūdžio nepadarė. Šveicarija atrankos turnyre pralaimėjo triskart ir net galėjo likti trečia grupėje, jei nebūtų cunamiu nušlavusi Slovėnijos per paskutines dešimt rungtynių minučių namuose, kai dviejų įvarčių deficitą pavertė pergale 3:2.
Jaunų ir talentingų žaidėjų sklidinai komandai, prieš dvejus metus tik paskutinėmis pratęsimo minutėmis praleidusiai į pasaulio čempionato ketvirtfinalį Argentiną, tada buvo prognozuojama puiki ateitis. Bet akinama talento šviesa ėmė sparčiai blėsi.
Saugas Xherdanas Shaqiri klubų futbolo karjeros laiptais nuo Miuncheno „Bayern“, pakeliui stabtelėjęs Milano „Inter“, nusileido iki „Stoke City“. Rinktinės kapitonas Gokhanas Inleras prie šiemečio „Leicester City“ triumfo Anglijoje ne tiek prisidėjo, kiek stebėjo jį nuo atsarginių suolo. Haris Seferovičius ir Admiras Mehmedi praleido nykų sezoną Vokietijos bundeslygoje.
Į rūpesčių vėrinį dar galima įpinti dėl traumų čempionatą praleisiančius gynėją Timą Klosę ir puolėją Josipą Drmičių. Tačiau kad ir kaip būtų, šveicariškų pajėgumų šioje grupėje turėtų pakakti tam, kad kelias į aštuntfinalį būtų atvertas.
Žvaigždė. A.Griezmannas. 22 įvarčiai Ispanijos čempionate, septyni – UEFA čempionų lygoje. Šios statistikos, ko gero, pakanka, kad galėtume tinkamai įvertinti Čempionų lygos turnyro finale gegužę žaidusio Madrido „Atletico“ puolėjo sezoną. „Jis – neabejotinai vienas svarbiausių žaidėjų mūsų komandoje“, – neslepia prancūzų treneris D.Deschamps'as.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Breelas Embolo. Devyniolikmetis Kamerūne gimęs puolėjas nacionalinėse pirmenybėse įmušė 10 įvarčių ir su „Basel“ vėl tapo Šveicarijos čempionu. Turint galvoje H.Seferovičiaus ir A.Mehmedi karjeros vingius bei J.Drmičiaus netektį, kylanti žvaigždė gali tapti rimtu veiksniu V.Petkovičiaus treniruojamoje komandoje.
Įdomus faktas. Tikėtina, kad Šveicarijos ir Albanijos rinktinių dvikovoje pirmą kartą per Europos čempionatų istoriją vienas prieš kitą stos broliai. Šveicarijai atstovaus Granitas Xhaka. Taulantas Xhaka jaunimo karjerą praleido gindamas tos pačios šalies garbę, bet vėliau pasirinko istorinę tėvynę ir pasimatavo Albanijos rinktinės marškinėlius.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Prancūzija, 2. Šveicarija, 3. Rumunija, 4. Albanija.
