Komandos. Belgija, Italija, Airija, Švedija.
Belgija. Vincent'as Kompany, Nicolasas Lombaertsas, Toby Alderweireldas, Janas Vertonghenas. Taip dar visai neseniai savo pagrindinį gynybos ketvertą įsivaizdavo belgų treneris Marcas Vilmotsas. Tačiau fiziškai, taktiškai, psichologiškai galingas kapitonas V.Kompany ir patyręs N.Lombaertsas iškrito iš rikiuotės dėl traumų, o tai reiškia, kad juos, matyt, keis nedaug žaidybinės praktikos Barselonoje šį sezoną turėjęs Thomasas Vermaelenas ir menkai tarptautinėse varžybose apšaudytas Jasonas Denayeras.
Menka bėda tokiai talentingai komandai? Yra ir kitų. Galbūt ryškiausias šios kartos atakuojantis žaidėjas Edenas Hazard'as sužaidė nykų sezoną Londono „Chelsea“, o belgiškas anekdotas apie tai, kad rezultatyviausias komandos futbolininkas – saugas Marouane'as Fellaini, primena liūdną šaliai faktą: savo vietos rinktinėje niekaip neranda puolėjai Romelo Lukaku ir Christianas Benteke.
Tarsi norėdamas pasiteisinti, prieš pat Europos čempionatą R.Lukaku kontrolinėse rungtynėse įmušė ir suomiams, ir norvegams. Be to, belgų puolėjų konvejeryje savo eilės laukia Divockas Origi bei Michy Batshuayi. O aikštės viduryje, aišku, yra dvejus metus tarsi supermenas po Vokietijos, Anglijos, Europos aikštes skrajojęs Kevinas De Bruyne.
Dauguma belgų įsitikinę – komanda, turinti savo gretose vartininką Thibaut Courtois, J.Vertongheną, K.De Bruynę, E.Hazard'ą, Radją Nainggolaną, R.Lukaku negali iš čempionato pasitraukti anksti. Juolab kad E.Hazard'ą bet kada yra pasirengę pakeisti Yannickas Carrasco bei Driesas Mertensas.
M.Wilmotsas sako: tikslas – pusfinalis. Bet galbūt taip yra todėl, kad, daugumos belgų įsitikinimu, jei šis tikslas nebūtų pasiektas, šalies rinktinė jau rudeniop turėtų naują trenerį.
Italija. Kitaip nei Belgijos rinktinėje, gynybos branduolį ši komanda turi kietesnį už Antarktidą kaustantį ledo sluoksnį. Prasismelkti pro vartininką Gianluigi Buffoną ir jo komandos draugus Turino „Juventus“ komandoje Giorgio Chiellini, Leonardo Bonucci bei Andrea Barzagli beveik taip pat sudėtinga, kaip kupranugariui – laviruoti adatos skylutės siaurybėse. Praėjusį sezoną „Serie A“ čempionate „Juve“ praleido tik 20 įvarčių.
Kitaip nei Belgijos rinktinėje, ieškoti akinamo talento kitose aikštės zonose – keblus reikalas. Pirma – ir šiaip nepernelyg smagią italų saugų grandį praretino traumos: į Prancūziją neišvyko Claudio Marchisio, Marco Verratti, Riccardo Montolivo. Antra – sirgaliai griebėsi už galvų, kai į komandą nebuvo pakviesti kai kurie kūrybingi žaidėjai. Pavyzdžiui, MLS čempionate Šiaurės Amerikoje spindintis Sebastianas Giovinco.
Kovą apklausos rodė, kad dauguma italų tiki, jog „squadra azzurra“ pateks bent jau į atkrintamąsias varžybas. Birželio pradžioje paskelbus galutinę rinktinės sudėtį, tifoziai masiškai pradėjo prognozuoti, kad komanda iš grupės neišsikapstys.
Gal taip. Gal ne. Ieškant priežasčių, kodėl treneris Antonio Conte pasirinko būtent tokį variantą, atsakymas paprastas – jo vadovaujamose komandose negailestingi kariai visada buvo vertinami labiau nei talentingi futbolo menininkai. A.Contei rinktinėje tai bus paskutinis turnyras prieš persikeliant į Londono „Chelsea“, tačiau šis faktas nereiškia, kad kovingas treneris nepabandys triukšmingai trinktelėti durimis.
Derėtų prisiminti futbolo metraščiuose užfiksuotus faktus – italai ne visada įveikia pirmą čempionatų barjerą, bet jei jį peržengia žygiuoja ilgai ir pergalingai. Ar pavyks įveikti belgus? Praėjusių metų rudenį šie kontrolinėse rungtynėse 3:1 laimėjo prieš italus. Bet tada buvo 2015-ieji. Daug vandens nuo to laiko nutekėjo.
Airija. 2014-ųjų rudenį jie buvo dugne. Fiasko 2012 metų Europos čempionate, beviltiškai nenusisekęs bandymas patekti į pasaulio pirmenybes Brazilijoje ir kontrolinės rungtynės su Omanu, į kurias atėjo vos 14 tūkstančių žiūrovų. Taip dabar tirština spalvas airių futbolo apžvalgininkai.
Vėliau Martino O'Neillo treniruojama komanda nuo dugno atsispyrė. Ir atsispyrė taip, kad pateko į Euro-2016, nors žaidė stiprioje grupėje – su vokiečiais, lenkais, škotais, gruzinais, o atkrintamosiose varžybose palaužė bosnius.
Perspektyvos Prancūzijoje? Miglotos. Airių lyderiai šį sezoną atstovavo Anglijos „Premier“ lygos vidutiniokams arba autsaideriams. Lyderiais galima vadinti Seamusą Colemaną, Robbie Brady, Wesą Hoolahaną, Joną Waltersą, Shane'ą Longą. Ir, aišku, JAV rungtyniaujantį kultinį kapitoną Robbie Keane'ą, apie kurį jo bendrapavardis, M.O'Neillo asistentu dabar dirbantis Roy'us Keane'as, kažkada paklaustas, ar ką tik naujagimio šeimoje susilaukęs puolėjas atvyks į rinktinę, atsakė: „Jei jam pačiam nereikės maitinti kūdikio krūtimi, atvyks“.
Tai atspindi Robbie Keane'o, kuris yra airių rekordininkas ir pagal sužaistas rungtynes, ir pagal įmuštus įvarčius, atsidavimą tėvynei. Bet noras ir tikėjimas galima sėkme yra kone viskas, ką jie turi.
Komandoje nėra kamuolio burtininkų. Visi varžovai, su kuriais teks žaisti, bus techniškesni už airius. M.O'Neillas pasidžiaugė, kad su savo štabu pratęsė sutartis ir atrankos ciklui į 2018-ųjų pasaulio čempionatą. Bet šventė baigėsi – dabar reikia galvoti, kaip įveikti Švediją.
Švedija. Erikas Hamrenas pakvietė į rinktinę šešis futbolininkus, kurie praėjusiais metais tapo Europos jaunimo čempionais, bet šioje komandoje dėmesys fokusuojamas ne į juos. 34 metų Zlatanas Ibrahimovičius žais galbūt paskutinį savo turnyrą vilkėdamas geltonus marškinėlius su trimis karūnomis ir norės pasipuošti medaliu.
„Pradžioje supažindinau pasaulį su Švedija, paskui – su Prancūzija“, – išskirtiniu humoro jausmu pasižymintis puolėjas pašmaikštavo primindamas, kad pastaruoju metu žaidė „Paris St.Germain“ – valstybės, kurioje vyks Europos pirmenybės, čempionų komandoje.
Švedų bėda ta, kad jie turi vienintelę tikrą žvaigždę – Ibrą. Jei Z.Ibrahimovičiui čempionatas susiklostys nepernelyg sėkmingai, kitą lyderį rasti bus sudėtinga. Tiesą sakant, tvirtas pozicijas pagrindinėje sudėtyje, be kapitono, turi tik daugiau nei 130 rungtynių nacionalinėje komandoje sužaidęs vartininkas Andreasas Isakssonas. Kitiems dėl vietos po saule teks pakovoti.
Iš jaunosios kartos maloniai gali nustebinti kūrybingas saugas Emilis Forsbergas arba savo vietos elitiniame Europos futbole ne pirmus metus ieškantis puolėjas Johnas Guidetti. Tvirto užnugario švedai gali tikėtis iš patyrusių gynėjų Mikaelio Lustigo, Martino Olssono, saugų Sebastiano Larssono, Kimo Kallstromo, Pontuso Wernbloomo. Bet tam, kad Z.Ibrahimovičius pirmą kartą nuo 2004-ųjų patektų bent į Europos čempionato ketvirtfinalį, teks padirbėti visai komandai.
Žvaigždė. Z.Ibrahimovičius. Neįmanoma negerbti K.De Bruyne's ir nesižavėti tuo, ką jis gali, bet Ibra vis dar spindi ryškiau.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Federico Bernadeschi. Belgija ir Švedija į čempionatą atsivežė daug jaunimo. Italija – mažiau, bet būtent geriausias praėjusio sezono „Serie A“ jaunas futbolininkas turi galimybę blykstelėti. Universalus ir techniškas „Fiorentina“ saugas gaus krūvą kozirių todėl, kad Italijos rinktinė aikštės viduryje turi visą rinkinį spragų dėl žaidėjų traumų, tad durys į aikštę jam turėtų būti atviros.
Įdomus faktas. Pastarąjį kartą, kai belgai žaidė Europos čempionato finalo turnyre, 2000-aisiais jiems atstovavo broliai Emile'is ir Mbo Mpenzos. Šįkart bus taip pat – prie R.Lukaku prisidėjo jo jaunesnysis brolis Jordanas. Tokių porų komandoje galėjo būti ir daugiau, bet E.Hazard'o brolis Thorganas, dalyvavęs parengiamojoje stovykloje, į komandą neprasimušė.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Belgija, 2. Italija, 3. Švedija, 4. Airija.
