Komandos. Portugalija, Islandija, Austrija, Vengrija.
Portugalija. Jie vis dar neįtikėtinai priklausomi nuo Cristiano Ronaldo. Bet nebe taip, kaip 2014-aisiais Brazilijoje, kai iš lazareto į aikštę ką tik grįžęs lyderis kankinosi, bandydamas išspausti rezultatą, o visi kiti, stebėdami jo agoniją, tarsi klausė: „Ko tu į mus taip žiūri?“.
Portugalų žiniasklaida puse lūpų primena, kad tada dėl ką tik išsigydytų traumų prastos formos buvo ne tik C.Ronaldo, bet ir vidurio saugas Joao Moutinho, o situacija yra tokia, kad viskas gali pasikartoti ir šįsyk. Tačiau tai jau nėra taip baisu – 2014-aisiais komandą treniravęs Paulo Bento vengė eksperimentuoti, o dabar komandai vadovaujantis Fernando Santosas, panašu, suteiks galimybių gabiam jaunimui – Renato Sanchesui, Joao Mario, Adrienui, Danilo Pereirai, Andre Gomesui, Rafai Silvai.
Bėdos? Komanda ir vėl neturės stipraus vidurio puolėjo, o tai reiškia, kad C.Ronaldo gali tekti persikelti iš krašto į vadinamojo devintojo numerio poziciją. Prognozuojamo gynėjų ketverto amžiaus vidurkis – maždaug 33 metai.
Dėl sudėtingų galvosūkių renkantis puolamąją jėgą F.Santosas, matyt, bus priverstas keisti įprastą schemą 4-3-3 į 4-4-2, bet Portugalija tiki – šįkart bus geriau nei prieš dvejus metus. O gal ir ne blogiau nei 2012-aisiais, kai komanda nukeliavo iki Europos čempionato pusfinalio.
Į Prancūziją portugalai šįsyk atvyko paskutiniai iš visų čempionato dalyvių. Bet, reikia manyti, šios šalies pirmi jie nepaliks.
Islandija. Net pusės milijono gyventojų neturinti šalis prasimušė į Europos futbolo čempionatą. Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas – geležinė drausmė savo aikštės pusėje ir tiek, kiek reikia, talento varžovų teritorijoje. Talento vardas Islandijoje – Gylfi Sigurdssonas.
Atrankos turnyre komanda šešis kartus išsaugojo savo vartus sausus. Dukart – rungtynėse su Olandija, kuriose G.Sigurdssonas įmušė visus tris pergales lėmusius įvarčius. Iš viso jo taupyklėje atrankos į Euro-2016 varžybose susikaupė šeši tikslūs smūgiai ir trys rezultatyvūs perdavimai, o Anglijos „Premier“ lygos pirmenybėse „Swansea“ atstovaujančio saugo sugebėjimai standartinėse situacijose tokie, kad islandai bet kurį baudos smūgį baudos aikštelės prieigose švenčia taip, tarsi būtų uždirbę 11 metrų baudinį.
Treneris iš Švedijos Larsas Lagerbaeckas ir jo bendražygis islandas Heimiras Hallmgrimssonas gerai žino savo komandos silpnąsias puses. Islandai praleidžia per daug lengvų įvarčių, jų suolas trumpas, todėl Prancūzijoje bet kuri spraga, atsiradusi dėl traumų ar nuobaudų, gali būti žudanti.
Bet yra ir gerų žinių. Po sunkių atkarpų Ispanijoje ir Graikijoje, į Vokietijos bundeslygoje rungtyniaujantį „Augsburg“ persikėlęs puolėjas Alfredas Finnbogasonas vėl ėmė štampuoti įvarčius.
Lieka prisiminti – islandai atrankos grupėje kovojo su turkais, čekais, olandais. Jie juos pranoko. Tad kodėl Prancūzijoje neįveikti vengrų, o gal ir didesnį autoritetą turinčių varžovų?
Austrija. Šveicaras treneris Marcelis Kolleris į austriško futbolo laivo bures pūstelėjo galingai. Atranką pradėję lygiosiomis su švedais, austrai po to iškovojo devynias pergales iš eilės ir žaibu nuskriejo iki pirmosios vietos grupėje.
„Kai patenki ten, daug priklauso nuo to, ką gausi. Jei pasiseks, keliausi aukštyn. Nepasiseks – nekeliausi“, – prieš čempionato finalo burtų traukimo ceremoniją santūriai kalbėjo M.Kolleris.
Burtai Austrijai komandai sėkmės nepašykštėjo – bent jau vengrai ir islandai jiems yra tikrai įveikiami varžovai. Kita vertus, komanda turinti Davidą Alabą bei Julianą Baumgartlingerį atraminių saugų pozicijose, atakuojančias pajėgas sudarančius Marko Arnautovičių, Martiną Harniką, Zlatko Junuzovicių ir Marcą Janko bei euforijos sparnus po pergalės Anglijos čempionate su „Leicester City“ užsiauginusį krašto gynėją Christianą Fuchsą, jiems visi varžovai – įveikiami.
Bet M.Kolleris lieka atsargus. Ne veltui, kaip kalbama, jis peržiūrėjo ir atidžiai išnagrinėjo beveik 40 portugalų, islandų ir vengrų rungtynių. Matyt, regiono specifika – ir austrams, ir šveicarams nesvetima kaimynų vokiečių išpuoselėta drausmė.
Vengrija. Atrankos į čempionatą turnyre jie tik dukart per rungtynes įmušė daugiau nei vieną įvartį. Per tą patį ciklą jie du sykius keitė trenerius – pradžioje iš pareigų atleistą, tarp sirgalių nepopuliarių Attilą Pinterį laikinai pavadavo dabartinis Berlyno „Hertha“ vairininkas Palas Dardai, o po to komandos vadžias praėjusių metų lapkritį perėmė vokietis Berndas Storckas. Jam su vengrais pavyko rasti farvaterį, vedantį į Prancūziją, bet šioje šalyje komandos kažin ar laukia saldi vasara.
Pagrindiniam vengrų vartininkui Gaborui Kiraly – 40. Jis – ne tik vyriausias čempionato žaidėjas, bet ir žmogus, garsėjantis klaidomis, kurios retkarčiais futbolo aikštėje tiesiog žiebia negailestingai.
Vertinant kitas žaidimo grandis, pozityvo rasti sunku. Vengrai neturi pasaulinio masto žvaigždžių nei tarp gynėjų, nei tarp saugų, nei tarp puolėjų.
Galima kalbėti nebent apie kovingumą, komandinę dvasią bei tai, kad vidinė konkurencija stiprėja, kai niekas nėra garantuotas dėl vietos pagrindinėje sudėtyje. Arba apie istoriją – Ferenco Puskaso laikus, kai prieš penkis dešimtmečius vengrai buvo pusdieviai tarptautinio futbolo kontekste.
Nuo tada daug laiko praėjo – Vengrijos pasaulio ir Europos čempionatų finalo turnyruose nebuvo jau tris dešimtmečius. Tai reiškia, kad sirgaliai pasiilgo elitinio futbolo, todėl tikėtina, kad savo rinktinę Prancūzijoje jie palaikys aistringai.
Žvaigždė. C.Ronaldo. Vis dar nežinote, kuo jis pranašesnis už M.Arnautovičių, G.Sigurdssoną ar vengrų kapitoną Balazsą Dzsudzsaką? Paklauskite žmonų ar draugių.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. R.Sanchesas. Miuncheno „Bayern“ už šį aštuoniolikmetį saugą į Lisabonos „Benfica“ sąskaitą pervedė 35 milijonus eurų. Šia informacija irgi turbūt galima apsiriboti.
Įdomus faktas. Vienas iš dviejų Islandijos rinktinės trenerių H.Hallmgrimssonas vis dar nemetė iki 2011-ųjų jį maitinusios odontologo praktikos. Darbo valandų skaičių jis sumažino, bet vis, kaip sakoma, į namus – ne iš namų.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Portugalija, 2. Austrija, 3. Islandija, 4. Vengrija.
