Tiesos fragmentų niurzgėjimo chore, aišku, galima įžvelgti. Rumunijos – Albanijos ar Islandijos – Vengrijos rungtynėse tų, kurie gebėtų vaikščioti vandens paviršiumi nesušlapdami kojų, niekaip nerasi. O ir mažiau nei du įvarčiai per rungtynes – tokia yra dabartinė statistika – katastrofiškai kuklus skaičius.
Sunku ginčytis. Faktas, kad kai kurios komandos kai kuriose rungtynėse atvažiavo į stadioną ir net nelipo iš autobuso – tiesiog pastatė jį vartuose. Faktas, kad kai kurie didieji pragmatiškai paskaičiavo, jog grupės turnyre pervargti neverta, nes pagal naują formatą, komandų skaičiui pagausėjus nuo 16 iki 24, aukštyn žengti galima net ir iš trečiosios pozicijos.
Bet, kita vertus, o ką daryti komandoms iš Islandijos ar Šiaurės Airijos? Jos šoka taip, kaip moka. Ir kodėl prancūzai rungtynėse su albanais turėtų lakstyti tarsi išprotėję – galima pabėgioti ristele, juolab kad lėkti iki sąmonės netekimo galbūt reikės vėliau.
Viską, kas buvo iki šiol, galima grįsti elementaria logika. O mėgti ar nemėgti reginio, kurį patiekė silpnesnės komandos – skonio reikalas. Pažintine prasme juos stebėti netgi įdomu – juk vargu ar žiūrėjome islandų, vengrų arba albanų atrankos kovas.
Be to, nebuvo tas grupių etapas toks beviltiškai nykus. Italai su belgais sužaidė žavias rungtynes. Kroatų dvikovos su ispanais ir čekais tai pat patenka į aukščiausios kokybės futbolo kategoriją. Ispanija meistriškai sudraskė Turkiją, Velsas – Rusiją, o Anglija – Velsą. Net visas rungtynes pralaimėję ukrainiečiai sužaidė vieną dvasingą kėlinį su vokiečiais.
Ką galėtume laikyti pirmosios čempionato stadijos staigmenomis? Austrijos ankstyvą pasitraukimą. Galbūt ir Turkijos, nors, kita vertus, ši komanda žaidė mirtininkų grupėje.
Rusija, sakote? Šios šalies fiasko didesnės nuostabos nekelia – daugybę metų jos mediniai futbolininkai aikštėje girgžda taip pat garsiai, kaip šūkauja apie būsimas pergales trimituoti nepavargstanti rusų žiniasklaida, kuriai po to kaskart tenka sumalti į miltus ką nors – trenerį, žaidėjus arba visus kartu.
Įprastai pirmasis didžiųjų čempionatų etapas būna rezultatyvesnis už atkrintamąsias varžybas. Galima net neabejoti, jog šįkart nutiks priešingai. O jei turite priekaištų grupių turnyrui, patikrinkite, ar tvirtai prisisegėte saugos diržus: jau aštuntfinalyje mūsų laukia Italijos ir Ispanijos, Kroatijos ir Portugalijos dvikovos.
Pirmojo čempionato etapo akcentai.
Rungtynės. Italija – Belgija. Italų trenerio Antonio Conte pamoką belgui Marcui Wilmotsui drąsiai galima vadinti žanro klasika.
Komanda. Vengrija. Pirma vieta grupėje, kurioje vengrams buvo prognozuojama paskutinė pozicija. O įvarčių fejerverkas 3:3 pasibaigusioje dvikovoje su Portugalija netgi televizijos eteryje privertė cypauti iš pasigėrėjimo.
Žvaigždė. Garethas Bale'as (Velsas). Nesulaikomas. Trejos rungtynės, trys įvarčiai. Ir pirma vieta grupėje, kurioje žaidė anglai, slovakai bei rusai.
Įvartis. Marekas Hamšykas (Slovakija). Lieka tik atsiprašyti puikias strėles laidžiusių Dimitri Payet iš Prancūzijos, kroato Lukos Modričiaus, vengro Zoltano Geros, kulnu Vengrijai įmušusio Cristiano Ronaldo. Tiesiog M.Hamšyko įvartis, įmuštas į rusų vartus, kol kas pranoksta viską, kas iki šiol buvo.
Citata. „Tikiuosi, kad „Puma“ negamina prezervatyvų“, – tėškė Šveicarijos rinktinės žvaigždė Xherdanas Shaqiri po to, kai per rungtynes su Prancūzija jo ir komandos draugų marškinėliai plyšo net septynis kartus.
Pokštas. „Keičiamas Romanas Širokovas perduoda kapitono raištį Aleksandrui Golovinui. Šis – Sergejui Ignaševičiui, o S.Ignaševičius – Igoriui Akinfejevui. Tai buvo įspūdingiausia Rusijos rinktinės perdavimų serija šiame čempionate“, – internete šaipėsi rusų sirgalius po beviltiško pralaimėjimo Velsui 0:3.
