Aišku, galima teigti, kad laimėjo tie, kuriems sekėsi baudinių loterijose, bet ir jų rezultatai su žaidimo logika iš esmės neprasilenkia. Anksti įmušę lenkai kurį laiką portugalams per daug leido savo aikštės pusėje, o vokiečių pergalė prieš italus, kad ir kokiu kampu žiūrėtum, buvo pelnyta.
Italas Antonio Conte šiame čempionate jau buvo pamokęs belgą Marcą Wilmotsą ir išspyręs iš čempionato Vicentę Del Bosquę su jo treniruojamais ispanais. Rasti tinkamų priešnuodžių Vokietijos rinktinės žaidimui nepavyko. Gal tiksliau būtų jei sakytume kitaip: vokiečių vairininkas Joachimas Loewas rado tinkamiausią savo sudėties dėlionę.
Prieš italus į kovą vietoj atakuojančio saugo Juliano Draxlerio buvo mestas gynėjas Benediktas Hoewedesas. Šis keitimas stipriai suvaržė italų veiksmus viduriniame ir vokiečių aikštės trečdalyje. Taip, Vokietija laimėjo tik po dramos baudinių serijoje, bet neįmanoma nepripažinti, kad rungtynėse, kuriose progų buvo nedaug, pasaulio čempionai didesnę laiko dalį kontroliavo situaciją ir pavojingiau grasino varžovų vartams.
Italų sirgaliai galėtų baksnoti į faktą, kad šįkart negalėjo žaisti vienas svarbiausių vidurio saugų Daniele De Rossi. Negalėjo. Bet šią aplinkybę galima įvertinti ir taip: A.Conte, ne kartą pabrėžęs, kad komanda yra 23, o ne 11 žaidėjų, aikštės viduryje šįsyk nerado futbolininkų derinio, kuris būtų lygiavertis vokiečių volui.
Pagrindinė taktinė prancūzų gudrybė dvikovoje su Islandija akis badė nuo pirmųjų sekundžių. Didier Deschamps'o treniruojama komanda labai nenorėjo kartoti klaidos, kuri buvo padaryta aštuntfinalyje. Tada airiai įmušė rungtynių pradžioje, o prancūzams teko kankintis pusantro kėlinio kol rezultatas pagaliau buvo išlygintas.
Šįkart „Les Bleus“ dvikovą pradėjo labai atsargiai, bet žinojo, kad savo šanso sulauks. Kai sulaukė – prakiuro. Vien per pirmąjį kėlinį prancūzai įmušė keturis kartus ir laimėjo 5:2.
Velso ir Belgijos komandų rungtynėse ne tiek Chrisas Colemanas pergudravo M.Wilmotsą, kiek šio treniruojama komanda abejotinais taktiniais sprendimais išsikasė duobę sau. Po pergalės prieš airius M.Wilmotsas gyrėsi, kad jo komanda, įmušusi įvartį, net neketina atsitraukti ar mažinti apsukų.
Tikrai? Po to, kai Radja Nainggolanas įmušė rungtynių pradžioje, belgai persikėlė gyventi į savo aikštės pusę. Velsas tuo pasinaudojo – Ashley Williamsas rezultatą išlygino, o tada, matyt, dar nieko rimto nelaimėjusią auksinę belgų futbolo kartą ėmė kamuoti ir klaidos baimė.
Portugalija – Lenkija? Portugalai ir vėl žaidė blankiai, vėl – jau penktą kartą šiame čempionate – nelaimėjo per 90 minučių, bet tiksliau mušė baudinius ir ant skydo vėl neatsigulė. Pasak saugo Danilo Pereiros: „Geriau žaisti bjauriai ir likti čia negu sužaidus gražiai dabar jau būti namie“.
Nors taktiniai mūšiai šįkart buvo pagrindinis akcentas, rezultatyvumas, lyginant su ankstesniais čempionato etapais gerokai išaugo – kamuolys per ketverias rungtynes, neskaičiuojant serijose įmuštų baudinių, vartuose atsidūrė 15 kartų. To priežastis paprasta: trejose rungtynėse sukrito ankstyvi įvarčiai, privertę ardyti barikadas savo baudos aikštelėse ir Portugaliją, ir Velsą, ir Islandiją.
Ketvirtfinalio etapo rungtynės. Vokietija – Italija. Žanro klasika su netradicine atomazga. Vokiečių pirmą kartą įveikė italus pasaulio ar Europos čempionatų atkrintamosiose varžybose.
Ketvirtfinalio komanda. Velsas. Jie drąsūs ir stiprus. Jie įrodė, kad gali sumušti talentingesnes už save komandas. Pagaliau jie kuria istoriją.
Ketvirtfinalio žvaigždė. Olivier Giroud (Prancūzija). Dėl primityvoko žaidimo stiliaus ir švaistomų progų dažnai pašiepiamas puolėjas šįkart įmušė dukart ir – kartu su Dimitri Payet bei Antoine'u Griezmannu – į smulkius skutus sudraskė islandų gynybą.
Ketvirtfinalio įvartis. R.Nainggolanas (Belgija). Nors laimės belgams ir neatnešė, galingas šūvis į viršutinį vartų kampą buvo tikrai gražus.
Ketvirtfinalio skaičius. 18. Tiek baudinių serijoje mušė Vokietija ir Italija. Net septyni bandymai buvo nerezultatyvūs, o pergalingą įvartį įmušęs Jonasas Hectoras prisipažino nesitikėjęs, kad turės progą mušti eilėje būdamas devintas.
Ketvirtfinalio frazė. „Noriu atsiprašyti visų italų. Jei būčiau įmušęs tą baudinį, būčiau fenomenas. Bet... Atvykau į šį čempionatą, būdamas niekas, ir išvykstu iš jo, būdamas niekas“, – viešojoje erdvėje sielojosi baudinio serijoje neįmušęs Italijos rinktinės puolėjas Graziano Pelle.
