Futbolo metraštininkas rašys juodąją šalies futbolo istoriją

Drąsuolei Bielevičiūtei ir Gediminui Kalinauskui „Žalgirio“ stadionas pusę amžiaus buvo lyg antrieji namai. Tad prasidėję statinio griovimo darbai jiems – vienas juodžiausių futbolo istorijos puslapių.

G.Kalinauskas ir D.Bielevičiūtė negalėjo atsistebėti, kodėl Vilnius nesugeba išsaugoti bent vieno stadiono.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Kalinauskas ir D.Bielevičiūtė negalėjo atsistebėti, kodėl Vilnius nesugeba išsaugoti bent vieno stadiono.<br>D.Umbraso nuotr.
Statybininkų technika įvažiavo į „Žalgirio“ stadioną įvažiavo ir čia ėmė darbuotis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statybininkų technika įvažiavo į „Žalgirio“ stadioną įvažiavo ir čia ėmė darbuotis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Atsisveikinimas su „Žalgirio“ stadionu.
Atsisveikinimas su „Žalgirio“ stadionu.
„Žalgirio“ stadionas netrukus bus visiškai nugriautas.<br>D.Umbraso nuotr.
„Žalgirio“ stadionas netrukus bus visiškai nugriautas.<br>D.Umbraso nuotr.
„Žalgirio“ stadionas netrukus bus visiškai nugriautas.<br>D.Umbraso nuotr.
„Žalgirio“ stadionas netrukus bus visiškai nugriautas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Jul 9, 2016, 11:00 PM, atnaujinta May 19, 2017, 8:36 AM

D.Bielevičiūtė ir G.Kalinauskas buvo vieninteliai piketuotojai, atėję prie savivaldybės reikšti protesto dėl griaunamo „Žalgirio“ stadiono.

„Dar neseniai lietuviai pajėgumu galėjo prilygti Islandijos futbolininkams. Dabar islandai žaidžia Europos čempionate, o mes nesugebame Vilniuje išsaugoti vieno stadiono“, – piktinosi 62 metų D.Bielevičiūtė.

Jai pritarė ne vieną knygą apie futbolą parašęs 71 metų G.Kalinauskas. Jis įamžino prasidėjusius stadiono griovimo darbus ir žadėjo išleisti dar vieną knygą – juodąją futbolo istoriją.

Prisiminė senąjį kelią

Vėliau prie D.Bielevičiūtės ir G.Kalinausko prisijungė dar keli bendraminčiai, kurie pirmiausia nužygiavo prie stadiono, o paskui patraukė prie Vyriausybės.

Tuo pačiu keliu, kai pasibaigus futbolo rungtynėms tūkstančiai sirgalių traukdavo iš stadiono.

D.Bielevičiūtė prisiminė, kaip sovietmečiu, dar valdant Leonidui Brežnevui, futbolo aistruolių minia skanduodavo patriotinius ir antisovietinius šūkius žygiuodama pro tuometį Ministrų tarybos (dabar Vyriausybės) pastatą.

Čia kildavo sirgalių ir milicininkų susidūrimai. Sustoti prie Vyriausybės rūmų piketuotojams nepavyko ir dabar.

Išėjęs apsaugininkas iškart įspėjo, kad piketuoti šioje vietoje negalima, ir liepė pasitraukti toliau, prie Vinco Kudirkos paminklo.

Bendravo su žaidėjais

„Lietuvos futbolas 1922–1997 metais“, „Vilniaus „Žalgiris“: istorinė apybraiža“, „Lietuvos futbolui – 80“ – tai tik kelios knygos, kurias yra parašęs G.Kalinauskas. Futbolu jis domisi nuo 1960-ųjų.

„Asmeniškai pažįstu visus „Žalgirio“ futbolininkus, jų šeimų narius. Renkant medžiagą knygoms teko bendrauti su kelių kartų žaidėjais. Turėjome gerų futbolininkų, bet tvarkos nėra“, – atsiduso G.Kalinauskas.

Jo žodžiais, pasityčiojimas, kad aukščiausiojoje lygoje dabar žaidžia tik aštuonios komandos. Keturios jų silpnos, keturios – vidutiniokės.

Su futbolininkais ir jų treneriais per kelis dešimtmečius spėjo susidraugauti ir D.Bielevičiūtė.

Keliavo paskui komandą

Futbolo istoriką G.Kalinauską galima sutikti ne tik stadione, bet ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia jis varto laikraščių segtuvus ieškodamas ir tikslindamas futbolo istorijos faktus.

Anksčiau ekonomistu dirbęs G.Kalinauskas su „Žalgiriu“ apvažiavo visą Europą, o sovietmečiu buvo pasiekęs net Murmanską, Chabarovską, Odesą.

Paskui „Žalgirį“ nuo Švedijos iki Turkijos ir Islandijos yra keliavusi ir matematikės diplomą turinti D.Bielevičiūtė.

Kelionių į Latviją ar Estiją stebėti rungtynių ji net nevadina išvykomis į užsienį.

Labiausiai D.Bielevičiūtei įsiminė pirmosios kelionės į Vakarų Europą. O prieš „Žalgirio“ rungtynes su „Goteborg“ 1989-aisiais ji su bendraminčiais tol piketavo po valdžios langais, kol ši sirgalių grupę išleido į Švediją.

1992 metais važiuojant į Olandiją sugedo sirgalių autobusas ir jie Eindhoveną pasiekė rungtynėms pasibaigus. „Žalgiris“ pralaimėjo 0:6.

„Kitaip ir negalėjo būti, nes tribūnose nebuvo nė vieno sirgaliaus“, – įsitikinusi D.Bielevičiūtė.

Ji šventai tiki, kad sirgalių palaikymas labai padeda komandai žaidžiant ne tik namuose, bet ir išvykose.

Turėjo nuolatinę vietą

Paskutinį kartą atėjusi į „Žalgirio“ stadioną D.Bielevičiūtė liūdnai žvelgė į centrinę tribūną. Labiausiai jai patikdavo rungtynes stebėti iš penktosios ar šeštosios eilės, už „Žalgirio“ atsarginių žaidėjų suolelio.

Pirmąkart vos trejų metų Drąsuolę į stadioną atsivedė tėvas. Ji taip pamėgo futbolą, kad kieme subūrė mergaičių komandą, kuri varžydavosi su berniukais.

Drąsuolei bilietus į rungtynes nupirkdavo motina, kuri dirbo netoli stadiono veikusiame plaukimo baseine.

Futbolas jai nuo vaikystės patiko labiau už krepšinį.

„Rungtynes sirgaliai stebi gryname ore. Be to, futbolas – tai ir didesnė intriga, o kojomis žaisti sunkiau nei rankomis“, – šypsojosi D.Bielevičiūtė, kuri net atostogas planuodavo pagal rungtynių tvarkaraštį.

Visi žiūrovai į koncertą nesutilpo

Trečiadienio vakarą „Žalgirio“ stadione paskutinį koncertą surengė gimtadienį šventusi grupė „G & G sindikatas“. Į jį susirinko tiek daug žiūrovų, kad netilpo stadione, ir minia liko už vartų.

Laimingieji stadione fotografavosi, įamžino griuvėsius ir tankia žole apaugusią aikštę.

„G & G sindikato“ muzikantai prisipažino ilgai netikėję avantiūra – kad pavyks groti jau griaunamame stadione..

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.