1987 metais pradėtas plėtoti Vilniaus futbolo stadiono projektas vadinamas amžiaus afera. 1993-iaisiais darbai sustojo, vėliau kelis kartus jie buvo atnaujinti ir žadamos pabaigtuvės iki svarbių datų: Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Dainų šventės 2009 metais, vėliau – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais.
Į statybvietę sugužėję darbininkai imdavosi darbo, bet jį nutraukdavo politikų rietenos.
Pagaliau 2016 metų rudenį buvo paskelbtas konkursas investuotojui rasti. Jo rengėjai sulaukė priekaištų, kad duota per mažai laiko parengti pirminį pasiūlymą. Statytojo ir valdytojo paieškas teko pratęsti. Paraiškų teikimo terminas pasibaigs jau kovo 1-ąją.
Konkursu domėjosi ir mūsų šalies, ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos investuotojai. Futbolo aistruoliams ir žaidėjams vėl nušvito viltis turėti šiuolaikinę sporto šventovę.
„Lietuvos rytas“ aiškinosi, kokia ji bus, ar žiūrovams nelis ant galvų ir pagaliau – kur dingo statyboms skirti milijonai.
Su pinigais tvarkėsi blogai
„Esu baigęs futbolo mokyklą. Man apmaudu ir gėda, kad Lietuva neturi nacionalinio stadiono“, – ištarė Seimo narys Gediminas Kirkilas.
2007 metais jo vadovaujama Vyriausybė buvo užsimojusi atnaujinti statybą.
Tą žiemą ant Šeškinės kalvų buvo įmūryta simbolinė kapsulė.
Vyriausybė nutarė skirti 200 milijonų litų (58 mln. eurų), pusė sumos buvo pervesta savivaldybei.
„Darbai buvo pradėti rimtai. Bet savivaldybė, vadovaujama „tvarkiečio“ Juozo Imbraso, nesugebėjo vykdyti projekto. Ji politikavo, reikalavo daugiau pinigų, tvarkėsi blogai. Sunku patikrinti, kaip panaudoti pinigai, nes tai buvo betonavimo fazė.
Kai darbus sunku išmatuoti, pinigus galima gerai paslėpti.
Tas stadionas tikrai nėra stebuklas. Įgyvendinta ir sunkesnių projektų – Vilniuje pastatyta „Siemens“ arena, Kaune – „Žalgirio“, Klaipėdoje – „Švyturio“. Miestai, kurių merai gerai vadovavo, turi geras sporto arenas“, – kalbėjo 65 metų G.Kirkilas.
Tada buvo kalbama, kad stadiono statyba mokesčių mokėtojams gali kainuoti net 700 mln. litų. Kritikos strėlės dėl galbūt neskaidraus projekto smigo į tuometį Vilniaus vicemerą Evaldą Lementauską.
Meras susiėmė už galvos
Sostinės mero poste J.Imbrasą 2009-aisiais pakeitęs Vilius Navickas susiėmė už galvos: „Stadionas pradėtas statyti visai ne taip!“
Pasirodo, šios statybos valdytojos „Vilniaus kapitalinės statybos“ ir rangovo – bendrovės „Veikmė“ – susitarime nebuvo numatyta galutinė darbų kaina.
Smūgis stadiono projektui suduotas 2009 metais – Aukščiausiasis teismas pripažino negaliojančia sutartį, kurią pasirašė statybų įmonė „Veikmė“ ir „Vilniaus kapitalinė statyba“.
Buvęs meras J.Imbrasas piktinosi: „Sutartį pasirašė savivaldybės bendrovė ir rangovai, o teismas paskelbia, kad ji negaliojanti! Darbai padaryti, pinigai sumokėti. Atrado stebuklą!“
Sutartis su „Veikme“ buvo nutraukta, o keli šimtai statybininkų išvyko į kitus objektus.
„Kiek buvo darbų padaryta, po žeme daug mūryta, įrengtas požeminis techninis tunelis! Stadionas galėjo papuošti miestą, o tapo nacionaline gėda. Bet mūsų įmonė nedalyvaus dabartiniame konkurse, turime ir kitų projektų“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Veikmės“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba.
Per sunkmetį Vyriausybei vadovavęs konservatorius Andrius Kubilius tada kratėsi minties apie stadioną: „Galėtume galvoti, kaip laimėti ne tik prieš Lenkiją, bet ir prieš Ispaniją, o jau po to – apie stadioną.“
Ieškojo dingusių milijonų
Valstybės kontrolė 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybėje atliko auditą ir nustatė, kad įgyvendinant nacionalinio stadiono projektavimą ir statybas galbūt buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.
Auditoriai, išstudijavę atliktų darbų ir išlaidų aprašymus, nutarė, kad apie 45 mln. litų (13 mln. eurų) galėjo būti panaudoti nepagrįstai. Ar jie buvo pavogti? Tai aiškinosi prokurorai.
2009 metų liepos 24-ąją Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.
Buvo tiriama, ar iššvaistytas svetimas turtas, ar apgaulingai ir aplaidžiai tvarkoma apskaita ir suklastoti dokumentai.
Apklausta daug liudytojų, specialistų.
Prokurorams nepavyko surasti įrodymų, kad vykdant stadiono projektą būtų atlikti mokėjimai už neatliktus darbus arba pažeidžiant teisės normas.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2013-ųjų lapkričio 12-ąją nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Dėl galbūt iššvaistytų milijonų kilusio skandalo visi galai – kaip į vandenį. O koks likimas laukia įmūrytų milijonų – senų gelžbetoninių kontrukcijų?
Juokaujama, kad virš jų reikėtų pasiųsti bombonešį – atsieitų gerokai pigiau nei išardyti.
Viziją diktuoja naujos technologijos
Edvinas Eimontas (Lietuvos futbolo federacijos prezidentas): “Aistruoliai į stadioną eina dėl patogumo, pramogos, bendravimo, o varžybų rezultatas jiems – tik 4-oje vietoje.
Stadionas, kuriame galėtų vykti UEFA varžybos ir žaisti mūsų rinktinė, turi būti 4 žvaigždžių. Jo architektūra galėtų būti išskirtinė visose Baltijos šalyse, jis galėtų diktuoti madas.
Jei Vilniuje bus pastatytas modernus traukos centras, jis privilios aistruolių iš užsienio, garsins mūsų šalį, pritrauks pinigų.
Naujuose stadionuose žiūrovams ant galvos nelyja. O ten, kur labai lietingas klimatas, statoma su visiškai uždaromu stogu. Užsienyje ant stadionų stogų įrengiamos saulės baterijos, jie patys apsirūpina energija, panaudojamas ir lietaus vanduo.
Šiuolaikinėse arenose nenaudojami grynieji pinigai, negaištama laiko grąžai atiduoti.
Žiūrovams prigalvojama įvairių pramogų, pavyzdžiui, jie gali interneto ryšiu prisijungti prie papildomų kamerų ir matyti tai, ko nerodo televizija.“
Sulaukia kitų šalių aistruolių užuojautos
44 metų vilnietis Agnius Stankūnas yra aplankęs 72 stadionus buvusioje Sovietų Sąjungoje ir dvi dešimtis – Europoje.
– Kuris stadionas jums padarė didžiausią įspūdį? – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Arūnas Dumalakas paklausė A.Stankūno.
– Įsimintiniausia – praėjusių metų išvyka į Vemblio stadioną Londone, kur Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes žaidė Anglijos ir Lietuvos rinktinės. Stadionas atrodo didingai. Sirgaliai rankomis lietė aikštę, kurioje žaidžiamas tikras futbolas.
– Koks buvo pirmas užsienio stadionas, kurį aplankėte?
– Būdamas trylikametis vykau į Minską. Po to visada, kai Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniavo Sovietų Sąjungos čempionate, važiuodavau paskui komandą. Būdavo visko – ir su praskeltomis galvomis grįždavome.
Geriausi vilniečių draugai ir praeityje buvo Kijevo sirgaliai.
– Kaip kitų šalių sirgaliai reaguoja sužinoję, kad Lietuvoje nėra gero stadiono?
– Kai kurie reiškia užuojautą. Kiti tiesiai paklausia: „Beveik trisdešimt metų esate nepriklausomi ir neturite stadiono?“ Jie pateikia Islandijos pavyzdį, kur gyventojų gerokai mažiau, o pristatyta stadionų, aikščių ir vaikai gainioja kamuolį.
Noriu nuvykti į Islandiją, tik bijau, kad pamačius tiek daug stadionų suskaus širdį. Islandija pernai išgarsėjo per Europos čempionatą, ji buvo pavadinta futbolo ugnikalniu. Tai – puiki reklama valstybei.
– Kitos Baltijos valstybės turi gerų stadionų, nors futbolo lygis ten nėra aukštas.
– Teko lankytis Taline, kur žaidžia Estijos rinktinė. Stadionas nėra labai didelis, bet Estija jį pastatė per metus.
O Lenkijoje padorus stadionas yra kiekviename miestelyje. Sarkazmu dvelkė lenkų sirgalių kvietimas lietuviams: „Atvažiuokite pasižiūrėti tikro futbolo.“
Kiek kainavo pernai atidaryti stadionai?
Cvikau „Stadion Zwickau“ (Vokietija), 10 134 vietos – 21 mln. eurų (naujas).
Funšalio „Estadio do Maritimo“ (Portugalija), 10 932 vietos – 35 mln. eurų (naujas).
Pilzeno „Dosan Arena“ (Čekija), 11 700 vietų – 19 mln. eurų (rekonstrukcija).
Belsko-Bialos „Stadion Miejski“ (Lenkija), 15 076 vietos – 25,8 mln. eurų (naujas).
Chemnico „Community4You Arena“ (Vokietija), 15 479 vietos – 27 mln. eurų (naujas).
Mecheleno „Afas Stadium“ (Belgija), 18 447 vietos – 9,1 mln. eurų (rekonstrukcija).
Udinės „Dacia Arena“ (Italija), 25 144 vietos – 22 mln. eurų (rekonstrukcija).
Sivaso „Sivas Arena“ (Turkija), 27 532 vietos – 20 mln. eurų (naujas).
Bristolio „Ashton Gate“ (Anglija), 27 699 vietos – 54 mln. eurų (rekonstrukcija).
Vienos „Allianz Stadium“ (Austrija), 28 345 vietos – 53 mln. eurų (naujas).
Maskvos „Arena CSKA“ (Rusija), 30 000 vietų – 330 mln. eurų (naujas).
Eskišechyro „Yeni Eskisehir Stadyumu“ (Turkija), 34 930 vietų – 32 mln. eurų (naujas).
Trabzono „Medical Park Arena“ (Turkija), 41 461 vieta – 57 mln. eurų (naujas).
Šaltinis: portalas „Stadiumdb.com“.
Traukos centrai – įspūdingos futbolo šventovės
„Santiago Bernabeu“ stadionas pastatytas Madrido mieste, Ispanijoje. Atidarytas 1947 m., o rekonstruotas 1982 m. prieš pasaulio čempionatą. Turi apie 85 tūkst. sėdimų vietų. Čia namų rungtynes žaidžiantis „Real“ klubas norėjo pakeisti stadiono išorę, pastatyti viešbutį ir prekybos centrą, bet planui nepritarė miesto valdžia.
Legendinis Marakanos stadionas Brazilijoje Rio de Žaneiro mieste atidarytas specialiai pasaulio futbolo čempionatui 1950 m. Futbolo stadionas buvo rekonstruotas ir dabar jame telpa beveik 79 tūkst. žiūrovų. Ten vyko 2014 m. pasaulio futbolo čempionato kovos, taip pat – 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos.
Pernai lapkritį Lietuvos futbolo rinktinė nusileido Slovakijai 0:4 Trnavos stadione, kuris yra prekybos ir pramogų komplekse. Aplink 19 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną – parduotuvės, kavinės, barai. Visas kompleksas atsiėjo beveik 80 mln. eurų, o stadionas – 28 mln. eurų. Darbai buvo pradėti 2013 m., o pirmosios rungtynės įvyko 2015 m. rugpjūtį. Tai – Trnavos „Spartak“ komandos namai.
2012 m. sausį Lenkijos sostinėje Varšuvoje atidarytas apie 500 mln. eurų kainavęs nacionalinis stadionas. Vieniems jis panašus į karūną, kitiems – į pintinę. Tų pačių metų birželį jame vyko Europos futbolo čempionato atidarymo ceremonija. Varšuvos stadione yra 58 tūkst. vietų. Greta įrengta aikštelė 1,8 tūkst. automobilių. Pastato stogas – uždaromas, užsitraukia per 20 min.
Pernai Rusijos sostinėje atnaujintas Maskvos CSKA stadionas turėtų išsilaikyti ir iš biurų nuomos. Šalia jo yra pastatyti trys biurų pastatai, kurių vienas – 38 aukštų. Stadione yra įrengtas sporto miziejus, o šalia – dar ir viešbutis.
„Camp Nou“ stadione Barselonoje telpa per 99 tūkst. sirgalių. Jis pastatytas 1957 m., jame rungtyniauja vienas garsiausių klubų „Barcelona“. Ten buvo surengti 1989 m. ir 1999 m. Čempionų lygos finalai bei 1992 m. Olimpinio futbolo turnyro finalas.
Anglijos pasididžiavimas – Londone esantis 90 tūkst. vietų Vemblio stadionas, kur rungtyniauja šalies futbolo rinktinė. 2015 m. kovo 27-ąją ten ošė daugiau kaip 1,4 tūkst. aistruolių iš Lietuvos. Tada Lietuvos ir Anglijos futbolo rinktinės žaidė Europos čempionato atrankos rungtynes. Nors anglai įveikė lietuvius 4:0, aistruoliai džiaugėsi reginiu įspūdingame stadione. Vemblio stadionas pastatytas 2007 m., toje vietoje nugriovus senąjį.
Kataro mieste Lusaile statomame stadione 2022 m. vyks pasaulio futbolo čempionatas. Pasaulinės kompanijos „Foster+Partners“ architektams buvo keliamas vienintelis reikalavimas – stadionas turi būti patogus ir sportininkams, ir žiūrovams iš viso pasaulio. Stadione tilps apie 80 tūkst. žiūrovų. Jo aikštė bus po atviru dangumi, bet per karščius kondicionieriai stadioną atvėsins iki 26 laipsnių aukščiau nulio.
