Daugeliu atvejų tai buvo netgi patogu – viešai paverki, kad esi nemylimas, ir ramiai dėlioji pinigų krūveles, kurias dosniai atseikėja UEFA ir FIFA.
Todėl LFF prezidento postas – prestižinės gerai apmokamos pareigos, o pati LFF – geidžiama darbovietė. LFF visada garsėjo uždarumu, nenoru atskleisti savo biudžetą, bet kilus dar vienam karui futbolo karalystėje imta svaidytis ir skaičiais.
Trauktis nusprendęs ir paskui persigalvojęs prezidentas E.Eimontas patvirtino, kad šių metų LFF biudžetas yra 7 milijonai eurų. Beje, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas šiemet visam šalies sportui padalijo 6,7 mln. eurų, o visų federacijų veiklai teko apie pusę šios sumos.
LFF pirmasis viceprezidentas V.Butkevičius metė kaltinimą E.Eimontui, kad jo gaunama alga su priedais siekia iki 6900 eurų per mėnesį, o pinigai naudojami neefektyviai, turtas užstatytas.
E.Eimontas atrėžė, kad 10 proc. sumažino LFF darbuotojų skaičių, tačiau jų dar liko apie 90, iš jų 9 – buhalterės, 6 – viešųjų ryšių darbuotojai. „Sodra“ oficialiai skelbia apie 42 darbuotojus, jų atlyginimo vidurkis – 1712 eurų.
Šie skaičiai rodo, kad naują futbolo karą pradėję vyrai turi dėl ko kovoti – čia ne kokia nors grindų riedulio visuomeninė organizacija.
Vis dėlto federacijos tikslas ir pareiga – ne kurti jos darbuotojų gerovę, o futbolo plėtra. Todėl prabangūs automobiliai ar dizainerių kostiumai kažin ar geriausi argumentai kalbant apie LFF valdininkų meilę futbolui.
Jie iki šiol nenori suprasti, kad vaikai, jaunuoliai, vyrai ir moterys spardys kamuolį nepriklausomai nuo to, ar bus susimokėję už tai, kad jų pavardės atsidurtų duomenų bazėse.
