„Pirmajame kėlinyje turėjome milžinišką pranašumą, progų įmušti, bet vis nesisekė to padaryti. Būna futbole, kad kamuolys niekaip neskrieja į vartus. Vis dėlto įmušėme. Nesakyčiau, kad prispaudėme varžovus, įvartį mes „prižaidėme“. Po to varžovai taktiškai persitvarkė, daugiau žaidėjų skyrė puolamiesiems veiksmams. Mes ne tai, kad to laukėme, bet to tikėjomės. Jiems reikėjo daugiau pulti, todėl leidome jiems retkarčiais kontroliuoti kamuolį savo aikštės pusėje, o patys surengėme ir keletą kontratakų, – mačą analizavo „Sūduvos“ treneris. – Kai įmušėme antrą įvartį, visi pradėjo veržtis mušti dar. Kiek trūko drausmės, tai nėra gerai. Vis dėlto nesakyčiau, kad kiekvienas stengėsi tiesiog įmušti, kiekvienas stengėsi gerai sužaisti. Manau, buvo geros rungtynės. Ačiū žiūrovams už gerą palaikymą, komanda tai tikrai jaučia.“
„Sūduvos“ komandoje dabar yra milžiniška konkurencija ne tik dėl vietos aikštėje, bet ir dėl vietos tarp rungtynėms registruojamų 18 žaidėjų. Marijampolės komandoje jau tapo įprasta, kad vienas rungtynes gali žaisti nuo pirmos iki paskutinės minutės, o kitas praleisti tribūnose.
„Tai yra futbolas – į aikštę žengia geriausi. Tie, kurie rungtynėse, treniruotėse įrodo, kad yra pasirengę geriausiai, geriausiai suvokia mūsų žaidimo filosofiją. Tai, kad yra konkurencija, visada yra labai gerai. Kiekvienas žaidėjas supranta, kad reikia dirbti ir būti produktyviam“, – teigė V. Čeburinas.
Šią savaitę „Sūduvą“ papildė patyręs puolėjas iš Kroatijos Josipas Tadičius, tačiau šį kartą jis ir liko tarp tų komandos narių, kurie rungtynes stebėjo iš tribūnų.
„Reikia suprasti komandos strategiją, kuo mes remiamės, kur link judame, ką norime matyti aikštėje. Tam 2 treniruočių neužtenka. Suprantama, meistriškumo ir patirties yra labai daug, bet norisi, kad visa tai būtų kuo geriau panaudota komandos labui“, – sprendimą neįrašyti kroato pavardės į protokolą paaiškino „Sūduvos“ treneris.