Lenkai labai daug tikėjosi iš savo žvaigždės Roberto Lewandowskio ir jo kartos komandos, tačiau Rusijoje pasikartojo tai, kas nutiko 2002 ir 2006 metų pasaulio pirmenybėse. Praėjusius du kartus Lenkijos rinktinė irgi iškrito jau pirmajame etape.
Į vestuves – su vatine
„Turėjo būti kaip niekada, baigėsi kaip visada XXI amžiuje. Lenkija pralaimėjo esmines rungtynes Senegalui, rungtynes dėl visko Kolumbijai ir ketvirtadienį su Japonija žais dėl garbės, – nuliūdo vienas iš dviejų didžiausių Lenkijos sporto dienraščių „Przegląd Sportowy“. – Lenkų pasirodymas pasaulio čempionate buvo tragiškas ir beviltiškas.
Sirgalių pamilta trenerio Adamo Nawalkos „baltų-raudonų“ komanda per šešias dienas sunaikino viską, ką kūrė kelerius metus, pakeliui patekdama į 2016 metų Europos čempionato ketvirtfinalį. Du pralaimėjimai reiškia atsisveikinimą su pasaulio čempionatu. A.Nawalkos rinktinė jame atrodė lyg atsitiktinis svečias, per vestuves vietoj kostiumo ir kaklaraiščio užsimetęs vatinę ir veltinius.
Atsitiko visiškai tas pat, kas jau buvo atsitikę Jerzy Engelio (2002 m.) ir Pawelo Janaso (2006 m.) rinktinėms. O atrodė, kad Lukaszo Piszczeko, Roberto Lewandowskio, Jakubo Blaszczykowskio, Kamilio Grosickio ir Kamilio Gliko karta yra gabesnė, labiau patyrusi ir profesionalesnė negu jų pirmtakai.“
„Lenkijos rinktinė Kazanėje žaidė kiemo futbolą. A.Nawalka yra didžiausias pasaulio čempionato pralaimėtojas, – rinktinės treneriui kirto vienas svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“. – Lenkijos rinktinė vėl žaidė beviltiškai. Kazanėje parodėme esą nieko verti, puolėme be jokios minties, o gindamiesi tik išspyrinėjome iš gynybos kamuolį. Pralaimėjimas reiškia kelionę namo, o didžiausias pralaimėtojas yra treneris A.Nawalka.“
„Kaip ir buvo spėliojama prieš rungtynes, treneris A.Nawalka įvykdė sudėties revoliuciją. Palyginti su pirmosiomis pralaimėtomis rungtynėmis, buvo atlikti net keturi keitimai. Tačiau tai, kaip parodė įvykiai, nieko nedavė, – rašė sporto dienraštis „Sport“. – Mūsų futbolininkai buvo bejėgiai. Prispausti prie savų vartų, be jokios minties surengti apgalvotą ataką. Susidūręs su augalotais Kolumbijos gynėjais visiškai nieko nepadarė R.Lewandowskis. Pirmajame kėlinyje „baltiems-raudoniems“ netgi nė karto nepavyko pataikyti į Davido Ospinos vartus.“
Kur buvo kapitonas?
Per Lenkijos rinktinės rungtynes sirgalių akys pirmiausia krypsta į puolėją R.Lewandowskį. Tačiau per visą pasaulio čempionatą jis buvo nepastebimas, o į televizijos kamerų objektyvą, ko gero, patekdavo tik dėl operatorių ir režisierių įpročio.
„Du jo smūgius galima paminėti nebent iš įpročio, – apie R.Lewandowskio žaidimą rašė „Sport“. – Bet tai net neįrodo, kad jis buvo pasaulio čempionate. Jis vėl nebuvo nei kapitonas, nei lyderis. Nebuvo ir baudos aikštelės virtuozas. Jis priklausomas nuo komandos draugų perdavimų ir remiasi fizine jėga, bet vakar komandos draugus galėjo pamiršti, o galingi kolumbiečių gynėjai žiauriai su juo susidorojo.“
Neveikė nė vienas planas
Vis dėlto pagrindiniu nesėkmės kaltininku buvo vadinamas treneris A.Nawalka. „Visi futbolininkai žaidė blogiau, nei tikėtasi. Vis dėlto blogiausiai įvertinome trenerį A.Nawalką, – rašė „Przegląd Sportowy“. – Pagrindinė mūsų žaidimo idėja buvo tolimi Grzegorzo Krychowiako perdavimai. To negalėjo užtekti. Rinktinė nežinojo, kaip nugriauti kolumbiečių pastatytą sieną. Neveikė nė vienas A.Nawalkos sukurtas planas.“
„Iš pradžių Senegalas, paskui Kolumbija ne tik žinojo, kaip žaidžia lenkai, bet ir žinojo, ką turi padaryti, kad visiškai sunaikintų visus mūsų komandos privalumus, – stebėjosi „Gazeta Wyborcza“. – Didžioji operacija „Pasaulio čempionatas“ virto dideliu muilo burbulu, kuris vertas tiek, kiek verti tušti A.Nawalkos žodžiai apie „puolimus“, „gynybas“, „greičius“ ir „pozityvumus“. Rusijoje įsitikinome, kad futbolą reikia žaisti. Linksmai, nuotaikingai, narsiai. Vietoj to matėme Lenkijos futbolininkus, aklai spiriančius kamuolį ir laukiančius stebuklo, kurio nebuvo.
Kartais rinktinės antifutbolas priminė juodžiausius Lenkijos futbolo laikus. Akis badė kūrybingumo stoka. Kartais atrodė, kad svečiai iš Pietų Amerikos nori žaisti futbolą, o vienintelis lenkų noras – varžovams to neleisti. Bet jiems net tai nepavyko, nes trenerio Jose Nestoro Pekermano mašina buvo nesustabdoma.“
Ar jums ne gėda?
Prasta Lenkijos rinktinės taktika būtų pusė bėdos, tačiau daug kas pasigedo ir kovingumo. Aršiausiai futbolininkus dėl to užsipuolė bulvarinis laikraštis „Fakt“. Jo vedamajame, pavadintame „Vėl pažeminimas. Kaip jums ne gėda?“, fiasko pasaulio čempionate patyrusi komanda buvo sumaišyta su žemėmis.
„Tikėjome, kad bus kitaip. Kad šįkart mūsų nenuvilsite. Nekenčiame prisiminimų apie 2002 ir 2006 metų pasaulio čempionatus. Jūs privalėjote juos nuslopinti, – rašė „Fakt“. – Parodyti, kad 40 milijonų gyventojų turintis kraštas gali išugdyti 11 futbolininkų, kurie sugebėtų varžytis su stipriausiais. Prarėkėme dėl jūsų gerkles, važinėjome po pasaulį, kad jus palaikytume. O jūs vėl prisidirbote. Kaip jums ne gėda?
Tai neturėjo niekada pasikartoti. Gėda, kurią lenkų sirgaliai jautė, kai rinktinė pasaulio pirmenybėse pralaimėjo Korėjai ir Ekvadorui, turėjo būti tik nemalonus prisiminimas. Profesionalai, uždirbantys milijonus, žaidžiantys geriausiuose Europos klubuose, filmuojami reklamose ir spindintys priėmimuose, turėjo užtikrinti, kad mes, Lenkijos rinktinės sirgaliai, galėtume vaikščioti pakelta galva. Ir vėl nuvylėte.
Ponai futbolininkai, nesitikėjome, kad tapsite pasaulio čempionais. Žinojome, kad ketvirtfinalis būtų svajonių viršūnė. Netgi būtume atleidę nesėkmę grupės turnyre, jei bent būtumėte pabandę kovoti. Jei būtumėte padarę bent ką nors, dėl ko galėtume jumis didžiuotis.
Pasidavėte be kovos. Nežinome, apie ką galvojote, bet jūsų mintys tikrai nebuvo pasaulio čempionate. Stebėjomės, kaip su pasaulinėmis žvaigždėmis kovėsi Marokas. Žiūrėjome, kaip gražiai pralaimėti mokėjo Iranas. O jums žengus į aikštę mums liko tik gėda. Nekovojote. Net nepabandėte. Apsivilkote marškinėlius su ereliu, bet aikštėje nepadarėte nieko, kad būtumėt to verti.“
